Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-05-02 · Civilinė byla Nr. 2-951/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-02
Bylos Nr.
2-951/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė
Pareiškėjas
O. P.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Psyops Media“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „KG Constructions“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų O. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „KG Constructions“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo O. P. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Psyops Media“ dėl bankroto bylos iškėlimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „KG Constructions“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas O. P. prašė iškelti atsakovui UAB „Psyops Media“ bankroto bylą. Nurodė, kad, nutraukus darbo sutartį, atsakovas liko neatsiskaitęs – nesumokėjo 3 599 Lt, tačiau darbo sutarties nutraukimą įrodančių dokumentų pareiškėjas neturi, kadangi atsakovas jų neišdavė. Pareiškėjo nuomone, atsakovas turi finansinių sunkumų ir šiuo metu negali atsiskaityti ne tik su darbuotojais, bet ir su kitais kreditoriais. Atsakovui buvo įteiktas pranešimas dėl skolinių įsipareigojimų įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas neatsiskaitė.

UAB „KG Constructions“ prašė įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu ir iškelti atsakovui bankroto bylą. Nurodė, jog atsakovas tikėtinai skolingas trečiajam asmeniui 120 460 Lt pagal patirtų nuostolių aktą/sąmatą Nr. KGC-2011/09/07 bei 2011 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija. Byla dėl nurodytos sumos priteisimo yra nagrinėjama Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Šį prašymą pirmosios instancijos teismas vertino ir nagrinėjo kaip pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi nutarė atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą.

Teismas nurodė, kad atsakovas ginčija pareiškėjo nurodytą sumą, teigdamas, jog, nutraukdamas darbo sutartį, atleidimo dieną su pareiškėju visiškai atsikaitė, t. y. išmokėjo jam visą neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, delspinigius už pavėluotai sumokėtą darbo užmokestį; pareiškėjas nėra kreditorius. Pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu susidarė jam neišmokėta skola – 3 599 Lt. Teismas sprendė, kad vien galimo įsiskolinimo buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant neapibrėžtam jo dydžiui bei ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti. Duomenų, jog atsakovas vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, byloje nepateikta. Pareiškėjo nurodoma skola yra neįrodyta.

Teismas nurodė, kad iš atsakovo pateikto 2011 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad turtas iš viso sudaro 305 411 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 185 829 Lt. Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovas gavo 71 376 Lt grynojo pelno. Pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą skolos tiekėjams 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 108 926,99 Lt, iš jų pradelsti įsipareigojimai siekė 10 880,22 Lt. Debitorių įsiskolinimai – 219 450,13 Lt. Teismas padarė išvadą, kad pagal pateiktus duomenis bendra atsakovo pradelstų įsiskolinimų suma neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

Teismas pažymėjo, kad, jeigu skolininkas piniginę prievolę ginčija, reikalavimo dydis turi būti sprendžiamas iš esmės bendra ieškininės teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ 26 str.), bet ne bankroto bylos pagal kreditoriaus ieškinį iškėlimo stadijoje. Šioje stadijoje kreditorinio reikalavimo dydis, t. y. skolininko atsakomybė prieš kreditorių, nenustatinėjamas. Atsakovas nesutinka su įsiskolinimo buvimu pareiškėjui ir trečiajam asmeniui, o pareiškėjas jo neįrodė; dėl trečiojo asmens reikalavimo vyksta ginčas teisme; bendrai atsakovo pradelstų įsiskolinimų suma neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Dėl šių priežasčių, atsisakytina iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

III. Atskirųjų skundų argumentai

Apeliantas O. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo, taip pat prašo priimti naujus įrodymus.

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai ištyrė pateiktus įrodymus, patvirtinančius atsakovo įsiskolinimą pareiškėjui. Pagal susiklosčiusią praktiką pareiškėjas dalį gaunamų pinigų turėdavo išmokėti kitiems atsakovo darbuotojams. Šios aplinkybės teismas nevertino, todėl nenustatė įsiskolinimo pareiškėjui. Taip pat pažymima, kad pateiktas balansas nėra išsamus, nebuvo pateikta informacija apie teismuose atsakovui iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka. Teismo procesas truko ilgiau negu vieną mėnesį, kaip nustato ĮBĮ. Pareiškėjas nebuvo tinkamai supažindintas su byloje esančiais dokumentais. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, dėl to negalėjo pateikti reikiamų įrodymų.

Apeliantas UAB „KG Constructions“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nesudarė galimybės proceso dalyviams susipažinti su bylos medžiaga, tuo pažeidė proceso rungtyniškumo principą. Atsakovas nepagrįstai nurodė didesnę gautiną iš trečiojo asmens sumą. Atsakovas VSDFV skolingas 30 826,40 Lt, o ne 10 880,22 Lt. Teismas nepagrįstai atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą pagal pareiškėjo reikalavimą. Iš byloje esančių dokumentų negalima spręsti apie atsakovo mokumą, tam reikia gauti sutartis su kreditoriais ir debitoriais. Pagal pateiktus dokumentus atsakovo per vienerius metus mokėtina suma viršija pusę atsakovui priklausančio turto vertės. Atsakovo pateikti finansiniai duomenys kelia abejonių, kadangi nurodomas didelis sąnaudų ir pardavimo pajamų svyravimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini.

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu konstatuojama viena šių sąlygų: 1) teismas nustato, kad įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditorium (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008 ).

Pareiškėjas pas atsakovą dirbo trumpą laiko tarpą, nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. liepos 15 d.. Atleidžiant pareiškėją iš darbo su juo buvo atsiskaityta. Skolą pareiškėjas įrodinėja darbuotojams, kaip pats nurodo (T. 2, b. l. 15), „išdalinta“ 1 400 Lt. suma. Vertindama šį įrodymą, kolegija pažymi, kad tai nėra įstatymais nustatytas finansinis dokumentas, neaišku, pareiškėjo santykiai su asmenimis, gavusiais pinigus, ir kokiu pagrindu šie pinigai jiems buvo „išdalinti“.

Kolegijos vertinimu, tokie argumentai nepatvirtina, kad įmonė yra nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Sutiktina, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktą įmonės vėlavimas išmokėti darbuotojams atlyginimą yra savarankiškas pagrindas kelti įmonės bankroto bylą, tačiau kartu reikia pastebėti, kad toks bankroto bylos kėlimo pagrindas teismų praktikoje yra taikomas atsargiai (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 29 d. nutartis byloje Nr. 2-1173, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 2-467/2009), o bankroto teisės doktrinoje – kritikuojamas (Kavalnė S., Norkus R. Bankroto teisė: vadovėlis. Antroji knyga. 83-85 p.). Kita vertus, pastebėtina, kad nesugebėjimas atsiskaityti su darbuotojais turi būti vertinamas įmonės nemokumo analizės kontekste.

Apeliantų teigimu atsakovo balansas nėra išsamus, nebuvo pateikta informacija apie teismuose atsakovui iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, neteisingai nurodytas įsiskolinimas trečiajam asmeniui ir VSDFV. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo turtas sudaro 305 411 Lt, o pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 10 880,22 Lt (b. l. 206-207). Todėl, net ir įvertinus galimus netikslumus bei abiejų apeliantų nurodomus įsiskolinimus, atsakovas ĮBĮ prasme yra mokus. Įrodymų, patvirtinančių atsakovo nemokumą, nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nesurinkta. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje sunku tiksliai nustatyti visų įsiskolinimų dydį, tačiau, esant tokiam dideliam turto ir pradelstų įsiskolinimų santykiui, didesnė tikimybė, kad atsakovas yra mokus. Pažymėtina, kad atsakovas tiek pareiškėjo, tiek trečiojo asmens kreditorinius reikalavimus ginčija.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).

Apeliantai nurodo, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su byloje esančiais dokumentais, negalėjo pateikti reikiamų įrodymų. Šie argumentai neturi reikšmės atsakovo mokumui. Apeliantai nurodytus savo teisių pažeidimus galėjo pašalinti apeliacinės instancijos teisme ir tai padarė pateikdami naujus įrodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas įvertina spręsdamas klausimą iš esmės.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų tenkinti atskiruosius skundus nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiAudronė Jarackaitė Kazys KailiūnasVigintas Višinskis