- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-22
- Bylos Nr.
- I-217-583/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00454-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Palangos miesto 1-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Viktoras Gecas
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. T., jo atstovui advokatui Viktorui Gecui, suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei, 2012 m. vasario 21 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. prašymą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarei Alfredai Bluškienei dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašymu (b.l.5-7) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio A. T. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą nuosavybę - žemės sklypą Kretingos apskrityje, Kretingos miesto dalyje (duomenys neskelbtini) kaime ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste bei atnaujinti terminą giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Nurodo, kad jo tėvas A. K. T. mirė 2010 m. gegužės 7 d. ir jis yra teisėtas tėvo turto paveldėtojas. Teigia, jog tik po tėvo mirties, tvarkydamas tėvo butą rado dokumentus liudijančius, kad jo senelis A. T. nuosavybės teise valdė 9684 kv.m dydžio žemės sklypą, kuris buvo Kretingos apskrityje, Kretingos miesto dalyje (duomenys neskelbtini) kaime bei žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), Kretingos mieste. Mano, kad praleido Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą terminą pateikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl svarbių priežasčių, nes iki tėvo mirties apie senelio turėtą žemę nežinojo, nes gimęs jau po senelio mirties.
Pareiškėjas A. T. palaiko prašymą ir prašo jį tenkinti. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad su tėvu A. K. T. apie nuosavybės teisių atkūrimą nekalbėjo, nes tėvas buvo kelis kartus ištremtas ir nieko apie save nepasakojo. Kitų giminaičių, kurie galėjo papasakoti apie senelio valdytą nuosavybę nebuvo, nes visi senelio broliai ir seserys buvo jau mirę, o jie vaikų neturėjo.
Pareiškėjo atstovas advokatas Viktoras Gecas palaiko prašyme išdėstytą poziciją ir prašo jį tenkinti. Teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nurodydamas, kad šiuo metu iki nacionalizacijos A. T. nuosavybės teise priklausiusi žemė yra laisva valstybinio fondo žemė, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba nesutikdama su pareiškėjo prašymu gali šiuos žemės sklypus perleisti kitiems asmenims, todėl prašo teismo uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai ir Kretingos rajono savivaldybei planuoti teritorijas vykdant teritorijų planavimo administracines procedūras, formuojant naujus žemės sklypus ir kt., teritorijose, kurios nuosavybės teise iki nacionalizacijos priklausė A. T.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b.l.27-30) nurodė, kad pagal turimą archyvinę medžiagą, tai yra Mokesčių apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių 1938 metų sąrašus buvęs žemės savininkas A. T. iki nacionalizacijos Kretingos rajone (duomenys neskelbtini) kaime valdė 7,85 ha žemės plotą, skl. Nr. 59 bei 0,15 ha žemės plotą skl. Nr. 169 (duomenys neskelbtini) kaime Kretingos rajone, kuris pagal dabartinį administracinį suskirstymą patenka į Kretingos miesto teritoriją. Mano, kad pareiškėjas nepateikė nei vieno argumento, nenurodė objektyvių priežasčių, kurios būtų teisiniu pagrindu atnaujinti praleistą terminą.
Suinteresuoto asmens atstovė Dalia Vaičikauskaitė palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašo pareiškėjo prašymo netenkinti. Atstovė taipogi nurodė, kad papildomai surinkti duomenys iš archyvų patvirtina, jog A. T. nuosavybė buvo išvaržyta dar iki nacionalizacijos, todėl turto į kurį galėtų būti atkuriama nuosavybė nėra.
Suinteresuoti asmenys – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija bei Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė Alfreda Bluškienė atsiliepimų iki teismo posėdžio nepateikė. Jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Kliūčių bylos nagrinėjimui nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr.VIII-359 (toliau - ir Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.).
Pareiškėjas kreipėsi prašymu į teismą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo prašymui atkurti nuosavybę ir nuosavybę bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui, nurodydamas, kad 2010 m. gegužės 7 d. mirus jo tėvui A. K. T., jis sužinojo apie jo seneliui A. T. iki nacionalizacijos priklausiusią žemę, į kurią nebuvo atkurta nuosavybės teisė jo tėvui A. K. T.. Po tėvo mirties jo bute rasti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtinantys dokumentai patvirtina, kad A. T. (pareiškėjo senelis) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą Kretingos apskrityje, (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kretinga. Iki tėvo mirties apie senelio turėtą nuosavybę nežinojo.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis aplinkybėmis laikytinos tokios, kurios sudaro kliūtis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai tokios aplinkybės turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo asmens valios (2009 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-649/2009). Tokiu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti susiklosčiusių santykių stabilumą, įgytų teisių apsaugą (2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-886/2010). Tai, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių. Teisės aktais reglamentuojančiais ginčo santykius nėra nustatyta, kurios aplinkybės yra svarbios. Todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (2010 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-553/2010).
Vertinat ar yra nustatyta objektyvių aplinkybių dėl kurių yra praleistas terminas būtina analizuoti faktinę bylos medžiagą, pareiškėjo A. T. veiksmus siekiant nuosavybės atkūrimo, bei A. K. T. atliktus veiksmus iki jo mirties (2010-05-07 (b.l.11)), jam siekiant nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas siekdamas nuosavybės atkūrimo buvo aktyvus, siekė atkurti nuosavybę, tačiau dėl savo charakterio savybių galimai šią teisę realizavo netinkamai (teismo posėdžio protokolas b.l.52-54). Aplinkybes, kad A.T. domėjosi išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimu ir kreipėsi į institucijas susijusias su žemės reforma ir nuosavybės teisių atkūrimu patvirtina ir 1992 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 1113-I-1676 (b.l.38), kuriuo atsakoma į A. T. 1992 m. balandžio 2 d. pareiškimą. Šiame rašte nurodoma, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į žemės atstatymą spręs Kretingos rajono valdyba 1992 metais. Teismui taip pat pateiktas 2001 m. gruodžio 30 d. A. T. pareiškimas (b.l. 41, 69, 84, 96), kuriame A.T. nurodė, kad 1992 m. kovo 31 yra pateikęs pareiškimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir nurodo, kad yra vilkinamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimo išsprendimas. Pareiškimas pateiktas Palangos miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai. Gavusi įvardijamą prašymą Palangos miesto savivaldybės administracija 2002 m. sausio 11 d. raštu Nr. 1-T-24 prašymą persiuntė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos departamento Palangos žemėtvarkos skyriui (b.l.68-69). Kaip nustatyta iš 2012 m. vasario 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. TR-(5.34)-907 (b.l.67) Palangos žemėtvarkos skyriuje nuosavybės teisių atkūrimo byla nebuvo užvesta, nes A. K. T. dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. T. turėtą nuosavybę nesikreipė, be to duomenų, kad A. T. iki žemės nacionalizacijos Palangos mieste turėjo žemės, taip pat nėra. Šiuo raštu taip pat nurodoma, jog 2001 m. gruodžio 30 d. pareiškimas buvo tik informacinio pobūdžio, todėl šis pareiškimas buvo įsegtas į buvusio savininko J.M. (sutuoktinės O.T. tėvo) nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir atsakymas A. K. .T neteiktas, prašymas kitoms institucijoms, įgaliotoms spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, nepersiųstas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai pateiktas A. K. T. 2011 m. gruodžio 30 d. pareiškimas (b.l.96) buvo persiųstas Žemės ūkio ministerijai, Kretingos rajono savivaldybei, Palangos miesto savivaldybei (b.l.95) nagrinėti pagal kompetenciją. 2002 m. vasario 5 d. Kretingos rajono savivaldybės meras raštu Nr. 07-06-194 A. K. T. nurodė, kad būtina patikslinti dėl kokio turto (žemės, pastatų) grąžinimo 1992 metais kreipėsi, kokioje gyvenamojoje vietovėje Kretingos rajone yra A. T. turtas, kokie dokumentai pateikti kartu su prašymu. Apie kitų įvardijamų institucijų pateiktus atsakymus ir duomenų apie tolesnę nuosavybės teisių atkūrimo eigą nėra.
2012 m. sausio 10 d. teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad yra faktinių duomenų, jog pareiškėjas siekė nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau nesant duomenų apie 1992 metais pateikto ir Institucijų atsakymuose cituojamo prašymo turinį, jo atitikimą formos ir turinio reikalavimams išreiškiant valią atkurti nuosavybės teises, nesant duomenų kaip buvo išnagrinėtas prašymas, teismas įpareigojo pareiškėją, o taip pat Nacionalinę žemės tarnybą, pateikti duomenis apie pateiktą prašymą ir jo nagrinėjimo rezultatus. Taip pat nurodyta teikti duomenis apie 2001 m. gruodžio 30 d. A. K. T. pateikto prašymo nagrinėjimo rezultatus. Kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos teikiamų atsakymų ir dokumentų (b.l.66-77), pareiškėjo atstovo teikiamų atsakymų ir dokumentų (b.l.80-99) bei teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų, jais nurodoma, kad 1992 metais pareiškėjo prašymas atkurti nuosavybės teises nebuvo užregistruotas kaip prašymas atkurti nuosavybės teises, kuriuo išreiškiama valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teisių atkūrimo byla nuosavybės teises įgaliotose atkurti institucijose nebuvo užvesta.
Iš Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos žemės tvarkymo departamento 1992 m. balandžio 21 d. rašto Nr. 1113-I-1676 turinio (b.l.38) akivaizdu, kad A. T. 1992 m. balandžio 2 d. pareiškimu kreipėsi dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo ir šiuo raštu jam pateiktas atsakymas, kad nuosavybės teisės į žemę atstatymą spręs Kretingos rajono valdyba. Teisminio nagrinėjimo metu nei pareiškėjas, nei Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė jokių duomenų, kurie leistų nustatyti koks buvo pateiktas prašymo turinys, jo forma ir Nacionalinė žemės tarnyba laikosi pozicijos, kad prašymas, atitinkantis prašymo, kuriuo gali būti pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, nebuvo pateiktas, todėl nebuvo užvesta nuosavybės teisių atkūrimo byla.
2005 m. lapkričio 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime aprobuotas teismų praktikos apibendrinimas nuosavybės teisių atkūrimo bylose (Administracinių teismų praktika Nr. 8). Šio Apibendrinimo 3 skyriuje „Valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškimas“ nurodoma, kad teikiamas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo savo forma ir turiniu turi atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus ir jame turi būti nurodoma informacija apie siekiamą atkurti nuosavybę, atkūrimo būdą, pateikiami duomenys apie pilietybę, pateikiami nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Iš pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuosavybės teisę atkuriančios institucijos teikusios atsakymus į A. T. prašymus ir nagrinėjusios jo prašymus laikė, kad jo pateiktieji prašymai neatitinka prašymo formos ir turinio reikalavimų, kuriais išreiškiama valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nepradėjo nuosavybės teisių atkūrimo proceso. A. K. T. nuosekliai iki jo mirties laikėsi pozicijos, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo jis yra pareiškęs ir institucijos atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimo procesą vilkina nuosavybės teisių atkūrimą ir tai patvirtina jo 2001 m. gruodžio 30 d. pateiktas pareiškimas įvairioms institucijoms (b.l.69).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nors asmenys, siekiantys, jog jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės, turi būti aktyvūs, tačiau pareiga tinkamai įgyvendinti nustatytą kompetenciją ir suteiktus įgaliojimus kyla ir nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančioms institucijoms (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-787/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atkuriant nuosavybes teises, buvo svarbus viešojo administravimo subjektų, įstatymu įpareigotų vykdyti žemės reformą, vaidmuo, kurių veiksmai įvertinant nuosavybės atkūrimo, kaip teisėtumo atstatymo proceso, svarbą ir reikšmę, apima ir priimto prašymo trūkumų šalinimo administracines procedūras, nors tiesiogiai tuometiniuose įstatymuose neformalizuotas, tačiau būtinas tikslams, kuriems pasiekti agrarinės reformos tarnybos veikė, bei konstituciniam gero administravimo principui įgyvendinti, todėl institucija, įgaliota atlikti veiksmus, numatytus Atkūrimo įstatyme, privalo būti aktyvi ir tinkamai įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus (2010 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-995/2010; 2012 vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-326/2012
Atitinkamai nagrinėjamu laikotarpiu, kuriuo vyko susirašinėjimas ir buvo siekiama nuosavybės teisių atkūrimo, institucijos įgaliotos įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat privalėjo elgtis tinkamai ir aktyviai, siekdamos užtikrinti tinkamą pateiktų prašymų ir su juo susijusių dokumentų vertinimą. Akcentuotina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. T. domėjosi nuosavybės teisių atkūrimu ir siekė atkurti nuosavybę pateikęs prašymus įvairioms institucijoms dar iki nustatyto termino pasibaigimo. 1992 metais jis teikė prašymus susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, tačiau nebuvo informuotas apie tai, kad pateiktu dokumentu nėra tinkamai išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jam taip pat tinkamai išaiškinta nebuvo kokie duomenys ir dokumentai turi būti pateikti iki nacionalizacijos valdytam žemės kiekiui pagrįsti. Tik 2002 m. sausio 30 d. A. T. kreipusis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją ir šiai 2002 m. sausio 7 d. raštu (b.l.95-96) persiuntus institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją A. K. T. pareiškimą 2002 m. vasario 5 d. Kretingos rajono savivaldybės meras raštu (b.l.40) nurodė, kad būtina patikslinti dėl kokio turto grąžinimo 1992 metais kreipėsi. Tačiau nei viena iš institucijų, kuriai buvo persiųstas A. T. prašymo nagrinėjimas nenurodė kokius konkrečius veiksmus prašymą pateikęs asmuo turėtų atlikti siekdamas tinkamai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kuo jo 1992 metų pateiktas prašymas neatitinka šių reikalavimų. Svarbu pažymėti ir tai, kad įvairios institucijos teigdamos atsakymus neneigia, kad A. T. 1992 metais kreipėsi dėl nuosavybės atkūrimo ir tai patvirtina teismui teikiamas susirašinėjimas, tačiau nėra pateikiamas pats prašymas, kad teismas galėtų įvertinti jo turinį, nurodant, kad nėra užvesta nuosavybės teisių atkūrimo byla, todėl preziumuojama, kad toks prašymas nepateiktas. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teisė pateikti reikiamus dokumentus įstatyme nustatytais terminais buvo apsunkinta. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad A. K. T. dėl objektyvių aplinkybių iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytų terminų nepateikė prašymo ir dokumentų patvirtinančių jo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus, jo veiksmai liudija jog jis veikė siekdamas įgyvendinti nuosavybės teises į žemę. Mirus A. K. T. jo palikimą priėmė sūnus A. T. (2010-08-10 liudijimas) ir priėmęs palikimą 2010 m. spalio 19 d. kaip turtinių ir neturtinių teisų paveldėtojas kreipėsi Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą (b.l.15). 2010 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-T-1187-1589 (b.l.15) A. T. buvo informuotas, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų apie tai, kad A. K. T. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal įstatymą. Iš to seka, kad pareiškėjas dėl jau aukščiau išvardintų aplinkybių kaip A. K. T. turto paveldėtojas taipogi laikytinas praleidusiu terminą valiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreikimui dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausiusių aplinkybių, kas yra teisinė prielaida tenkinti jo pareikštam prašymui dėl praleisto termino atnaujinimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad termino atnaujinimas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti savaime nereiškia nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo nurodytą nuosavybę (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A492-326/2012). Dėl prašymo atkurti nuosavybės teises, jas patvirtinančių duomenų pagrįstumo bus sprendžiame priimant patį sprendimą atkurti nuosavybės teises, todėl šioje byloje nėra pagrindo pasisakyti dėl suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarybos atstovės išdėstytų argumentų, kad naujai gauti dokumentai paneigia A. K. T. (šiuo atveju paveldėtojo A. T.) teises atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, kadangi turtas buvo parduotas iš varžytynių. Šių aplinkybių ir duomenų vertinimas yra Nacionalinės žemės tarnybos prerogatyva sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo kausimą ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Dėl pareiškėjo pareikšto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai ir Kretingos rajono savivaldybei atlikti teritorijų planavimo ir kitus veiksmus susijusius su žemės perleidimu teritorijose, kuriose yra buvusio savininko A. T. iki nacionalizacijos valdyta nuosavybė.
Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t.y. teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, teismas turi ne tik formaliai konstatuoti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, bet taip pat įvertinti, kokias pasekmes gali sukelti tokių priemonių taikymas kitų suinteresuotų asmenų interesams.
Šios bylos nagrinėjimo dalyku yra termino atnaujinimo klausimas susijęs su valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškimu ir nuosavybę patvirtinančių dokumentų pateikimu. Išnagrinėjus bylą ir teismui sprendimu pasisakius dėl pareikšto prašymo, atskira teismo sprendimo vykdymo procedūra nėra reikalinga. Todėl akivaizdu, kad teismo sprendimo įvykdymas negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Pareiškėjas siekia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išeinant iš nagrinėjamos bylos ribų ir sprendžiant jau pačios nuosavybės teisių atkūrimo klausimą. Kaip jau minėta teismo sprendime, šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra pačios nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas. Be to pažymėtina ir tai, kad ši byla pagal savo pobūdį ir šalių procesinę padėtį nėra ginčo byla, nes sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo, o ne ginčas dėl pačios teisės į nuosavybę. Dėl šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo tenkinti pareikšto prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo A. T. prašymą tenkinti.
Pareiškėjui A. T. atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. T. nuosavybę – žemę Kretingos apskrityje, (duomenys neskelbtini) kaime ir žemę (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste.
Pareiškėjui A. T. atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku A. T. patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Netenkinti pareiškėjo A. T. pareikšto prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.