Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, išnagrinėjusi prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje,

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

Aprašomoji dalis

nustato:

jis 2016-11-22, apie 18:30 val., buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., koridoriuje, ranka ne mažiau du kartus smogė R. Ž. į dešinį smilkinį, po ko namo, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., laiptinėje ne mažiau du kartus smogė jam į galvą, o R. Ž. išėjus iš namo laiptinės, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., pastūmė jį ant pievos, ko pasekoje nukentėjusysis pagriuvo, ir smogė vieną kartą ranka į galvą. Taip M. K. R. Ž. padarė masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruva veide, išsidėsčiusią abiejų akių vokuose, abiejuose skruostuose, nosies nugarėlėje, dešinio žando ir smakro dešinės pusės srityje, dešinio skruostikaulio lūžį, viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties vainiko nukrypimą emalio – dentino riboje, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. K. parodė, kad 2016-11-22 vakare, tikslaus laiko nepamena, su M. B. buvo bute pas V. P., (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Kaip ten atėjo negali pasakyti, nes praėjo ilgas laiko tarpas, be to buvo išgėręs. Pamena, kad į butą atėjo R. Ž., jis pažįstamas, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Šiam einat namo, tikslaus laiko nepamena, buto koridoriuje kažką pasakė, ko pasekoje jis sudavė kelis smūgius. Išėjus iš buto, namo laiptinėje jis dar kelis smūgius sudavė. Pamena, kad R. kažką pasakė, nuo ko ant jo supyko, todėl ir sudavė smūgius. Ar jį kažkas sulaikė ir išskyrė nepamena. Ar R. sudavė smūgių lauke nepamena. Prisipažįsta padaręs nusikaltimą, labai gailisi. R. atsiprašys (b.l.95).

Iš nukentėjusiojo R. Ž. parodymų matyti, kad 2016-11-22, apie 18.00 val. užėjo pas draugą V. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini)-to namo (duomenys neskelbtini) bute, Klaipėda, pasikalbėti dėl darbo. Pas jį bute buvo ir pažįstamas M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, kartu su draugu M.. Jis su jais pasisveikino, viskas buvo tvarkoje, visi kartu apie 20 min. kalbėjo, vartojo alkoholinius gėrimus, M. K. ir jo draugas buvo pakankamai išgėrę. Apie 18.30 val. susiruošė eiti namo. Nuėjo pas V. tėvą J. atsisveikinti ir kai ketino jau išeiti lauk iš buto, būdamas būto koridoriuje nusisukęs, pajuto apie 2-3 smūgius į galvą, į dešinį smilkinį. Tuomet suklupo, aptemo akyse ir puolė eiti pro duris. Mano, kad trenkė M. K., nors tiksliai nematė, kuris galėjo trenkti su ranka ar spirti koja. Išėjus iš buto ir beeinant koridoriumi vėl pasivijo M. K. ir beeinant iš laiptinės vėl pajuto smūgį į galvą, pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Išėjus iš laiptinės ir beeinant link namų prie pievos vėl pasivijo, nežino ar M., nes buvo tamsu, ir vėl pajuto smūgį į galvos sritį, tada nugriuvo ir bėgo per pievą į namus. Grįžęs namo išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir jį nuvežė į VšĮ Klaipėdos Universitetinę ligoninę, kur buvo diagnozuotas dešinio skruostikaulio lūžimas, galvos ir veido sumušimai. Nors nematė kas trenkė per galvą visus tuos kartus, tačiau mano, kad tai galėjo būti M. K.. Pirmąjį smūgį tikrai jis galėjo suduoti, nes jis buvo virtuvėje mažu atstumu nuo jo (b.l.25-26).

Patikslindamas įvykio aplinkybes R. Ž. parodė, kad M. K. pažįsta nuo jo vaikystės, bendrauja su jo tėvais. Su M. ankščiau jokių konfliktų nėra kilę, bendravo draugiškai, susitikęs visada pasisveikindavo. 2016-11-22, apie 18:00 val., atėjo pas V. P., (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dėl darbo reikalų. Bute buvo M. K. ir jo draugas M., žino tik vardą. Į butą atėjo išgėręs, girtas nesijautė, išgėręs buvo butelį alaus ir degtinės, taip pat į butą atsinešė butelį degtinės. Visi buvo bute išgėrę. Kol buvo bute jokių konfliktu nekilo, visi bendravo draugiškai, gėrė alkoholinius gėrimus. Po maždaug 30 min. ruošiantis išeiti, koridoriuje iš nugaros už rūbų pajuto tempimą, nuo ko pargriuvo ant šono ir pargriuvus pajuto du smūgius į dešinę galvos pusę, nuo ko pasidarė silpną. Su kuo buvo suduoti smūgiai negali pasakyti, nematė. Griūdamas pamatė prie jo stovinti M., daugiau nieko nebuvo. Po smūgių prie M. priėjo V. ir jį atitraukė. Kai atitraukė, V. šaukė bėgti, todėl atsistojo nuo grindų ir išbėgo. Išbėgus ir einat namo koridoriumi pajuto iš nosies bėgant kraują. Šluostydamas kraują šalia pagrindinių durų pajuto iš nugaros už rūbų tempimą, nuo ko pargriuvo ant kairiojo šono. Kas tempė nežino, žingsnių jokių negirdėjo. Pargriuvus buvo suduoti vienas ar du smūgiai į galvą, kas sudavė ir su kuo sudavė nematė. Nuo grindų greitai atsistojo ir išbėgo į lauką. Išbėgęs pasuko į dešinę puse eiti namo, tačiau už (duomenys neskelbtini) namo, prie pievos, iš nugaros kažkas pastūmė, nuo ko pagriuvo ir sudavė vieną smūgį į galvą. Ar kas vijosi negali pasakyti, jokių žingsnių negirdėjo. Kas pargriovė ir sudavė smūgį nematė, nes buvo tamsu, bet mano kad tai buvo M., nes jis prieš tai buto koridoriuje sudavė smūgius. Po smūgio nuo žemės greitai atsistojo ir nubėgo į namus. Namuose iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kiekvieną kartą suduodant smūgius niekas nieko nesakė, suduoti smūgiai buvo netikėti. Po įvykio, sekančia dieną M. buvo atėjęs pas jį į namus, tačiau jo nebuvo, buvo tik sutuoktinė. Po šio įvykio M. daugiau nematė (b.l.29-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. Ž. padaryta masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide, išsidėsčiusi abiejų vokų, abiejų skruostų, nosies nugarėlės, dešinio žando ir smakro dešinės pusės srityse, dešinio skruostikaulio lūžis, viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties vainiko nutrupėjimas emalio - dentino riboje. R. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.58-59).

Iš liudytojo V. P. parodymų matyti, kad 2016-11-22, apie 18:00 val., pas jį į namus atėjo pažįstamas R. Ž.. Kai šis atėjo bute buvo iš matymo pažįstami du vyrai. Visi sėdėjo virtuvėje, kalbėjo, gėrė alkoholinius gėrimus. Kalbantis jokio konflikto nebuvo. Kai išgėrė alkoholinius gėrimus visiems liepė išeiti. Iš matymo pažįstami vyrai išeiti nenorėjo, todėl R. jiems pasakė, kad eitų lauk iš buto. Pažįstami vyrai pasiėmė savo daiktus ir jau išėjo. Jam nuėjus užsirakinti duris, išgirdo triukšmą bendrame koridoriuje ir nuėjo pažiūrėti. Nuėjęs pamatė, kad vienas iš pažįstamų smūgiuoju R. į veidą, pargriauna ant žemės, o pargriovus pradėjo spardyti. Kiek kartų spyrė negali pasakyti, nes viskas vyko greitai. Jis iškart priėjęs prie pažįstamo iš nugaros paėmė už jo abiejų rankų ir užlenkė jas, o R. pasakė, kad eitų namo. R. iškarto atsistojęs nuėjo mano. Vyrą dar palaikė ir paleido. Kol laikė, vyras priešinosi, norėjo, kad paleistų, nieko nesakė. Vyras buvo girtas. Kitas pažįstamas vyras stovėjo šalia ir nieko nedarė. Kai jį paleido, nuėjo į savo butą, užsirakino, kad jie neateitų. Kas toliau vyko nežino. Dėl ko kilo konfliktas tarp R. ir pažįstamo vyro, negali pasakyti. Jo tėvas, kai sėdėjo virtuvėje buvo kitame kambaryje, įvykio nematė, sunkiai vaikšto, todėl išėjęs niekur nebuvo (b.l.38-39).

Iš liudytojo M. B. parodymų matyti, kad 2016-11-22 vakare, kelintą valandą tiksliai negali pasakyti, su M. K. atėjo į V. P. butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ar jis kvietė, ar patys atėjo negali pasakyti. V. žino tik iš matymo, kelis kartus prieš tai yra kartu vartoje alkoholinių gėrimų. Jiems sėdint V. namuose atėjo R. Ž.. R. pažįsta tik iš matymo, gyveno tame pačiame rajone, susitikę pasisveikina. Kai atėjo R. visi trys, jis, M. ir V. buvo virtuvėje gėrė alkoholinius gėrimus, buvo labai girti. Sėdint visiems prie stalo tarp R. ir M. įvyko konfliktas, dėl to kad R. liepė išeiti iš buto, jiedu norėjo muštis tačiau neleido atsistojo tarp jų į tarpą ir išskyrė juos. Išskyrus vėl susėdo prie stalo ir gėrė alkoholinius gėrimus. Kas įvyko toliau bute ir laiptinėje negali pasakyti, nes dėl girtumo nepamena. Kas laiptinėje įvyko tarp R. ir M. tikrai negali įvardyti, nes nepamena. Kai išėjo iš buto pamena, kaip nuėjo į parduotuvę, M. su juo kartu nėjo. Ar jis užpuolė R., negali pasakyti, nes su juo kartu nebuvo (b.l.45-46).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. K. pareikštą kaltinimą pagal LR BK 138 str. 1 d., nes jis nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis praeityje neteistas, nedirbašią veiką įvykdė būdamas nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d., nedirba. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, jam skirtina arešto bausmė.

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1251,37 Eur atlyginimo yra pilnai įrodytas ir priteistinas iš M. K., mokėjimą išdėstant dalimis per 50 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir skirti jam 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis LR BK 64 (1) str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 30 parų arešto bausmę. Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, M. K. sulaikyti ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo momento.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. K. 1251,37 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti. Mokėjimą išdėstyti dalimis per 50 mėnesių pagal Sutartį 2017-02-23 Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 73-74).

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo nuteistasis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.