- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-1185-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01976-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Skolininkas
- R. V.
- Kreditorius
- S. S.
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-1185-125/2012
NUTARTIS
2012 m. gegužės 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininkės R. V. komercinės įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį vykdymo procese tarp skolininkės R. V. komercinės įmonės ir išieškotojo S. S., suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
antstolis Aleksandras Selezniovas LR CPK 595 str. nustatyta tvarka kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu patvirtinti tarp išieškotojo S. S. ir skolininkės R. V. komercinės įmonės vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/03259 2012-01-30 sudarytą taikos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-21 nutartimi taikos sutartį patvirtinti atsisakė. Teismas nurodė, kad taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, konkrečios ir suprantamos. Sąlygos yra sąlyginės, priklausančios nuo aplinkybių, kurios iki galo nėra aptartos (3 p.). Nėra aišku, kaip skolininkė ketina panaikinti taikos sutarties 7 p. nurodytus daikto apsunkinimus, sutarties 7 p. nenurodyta, kokiu būdu aptarti daiktai bus perleisti išieškotojui. Neaišku, su kuriais asmenimis skolininkas turėtų suderinti 8 p. nurodytus dokumentus. Sutarties 11 p. nuostata, jog išieškotojas be atskiro leidimo pats gali įvykdyti sutarties 2–4 p. sąlygas, prieštarauja šių sąlygų vykdymą reglamentuojančių įstatymų nuostatoms. Tikėtina, kad tokios taikos sutarties patvirtinimas gali sukelti naujus ginčus ir prieštarauja LR CK 6.983 str. nuostatoms.
Šalies argumentai
Skolininkė R. V. komercinė įmonė atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti taikos sutartį vykdymo procese. Nurodo, kad taikos sutarties sąlygos yra aiškios, apibrėžtos, sutarties sąlygų atskirus punktus reikia aiškinti neatsiejant vieno punkto nuo kito, atsižvelgti, kad pagal LR CK 6.189 str. 1 d. sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai numatyta sutartyje, bet ir tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Teismo aiškinimas, kad neaišku, kaip skolininkė įvykdys 5 p. nurodytus numatyto išieškotojui perduoti turto apribojimus, šiai sąlygai netvirtinti negali turėti įtakos, nes sąlyga yra įvykdoma, o jei ji nebus įvykdyta, bus taikomos sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės. Teismo nutartis prieštarauja LR CK 6.156 str. įtvirtintam sutarčių laisvės principui. Iš taikos sutarties 7 p. matosi, kad turtas išieškotojui bus perleistas pirkimo–pardavimo už skolą sutartimi, todėl teismo aiškinimas, kad šis punktas neaiškus, nepagrįstas. Teismas be pagrindo teigia, kad sutarties 8 p. neaiškus, nes neaišku, su kuo turės būti derinamas projektas ir naudojimosi žemės sklypu tvarka. Išieškotojui tai nebuvo svarbu, jam svarbu buvo tai, kad nurodyti darbai būtų atlikti. Teismo aiškinimas, kad sutarties 11 p. nuostatos prieštarauja šių sutarties nuostatų vykdymą reglamentuojančioms įstatymo normoms, yra nepagrįstas, nenurodyta, kokias imperatyvias įstatymo nuostatas pažeidžia ši sutarties sąlyga. Skolininkui neįvykdžius taikos sutarties sąlygų, išieškotojas, remdamasis LR CK 6.61 str. 1 d. ir 6.213 str. 2 d., gali sutarties 3 ir 4 p. įvykdyti pats.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 10-3259/2011 matyti, kad antstolis vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2011-09-14 nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Pagal jį skolininkė R. V. komercinė įmonė per tris kartus nuo 2011-05-01 iki 2012-09-01 turėjo sumokėti išieškotojui 200 000 Lt, skolininkė leido naudotis išieškotojui S. S. skolininkei priklausančia pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalimi, o pažeidus skolos sumokėjimo grafikus, įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną dieną. Sprendžiant iš išieškotojo 2011-09-29 pareiškimo antstoliui skolininkės skola išieškotojui tuo metu buvo 70 000 Lt. Išieškotojas ir skolininkė 2012-01-30 pasirašyta taikos sutartimi sutarė, kad skolininkės skolos dydis yra 200 000 Lt, tai prieštarauja vykdomojoje byloje esantiems duomenims. Skolininkė įsipareigojo išieškotojui per dvi dienas sumokėti 30 000 Lt, o likusią skolą padengti perduodant turtą, prieš tai per 8 mėn. paruošti pastatų rekonstrukcijos projektą, rekonstrukciją perduoti valstybinei komisijai ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Skolininkė įsipareigojo atlikti papildomus darbus, pasirūpinti, kad būtų panaikinti perduodamo turto apsunkinimai. Kartu skolininkė įsipareigojo su kitais bendraturčiais suderinti, paruošti ir įteisinti išieškotojui perduotinos žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką. Šalys numatė, kad neįvykdžius šių sąlygų išieškotojas galės pasirinkti, ar tęsti skolos išieškojimą, arba pats atlikti darbus už skolininkę jo sąskaita bei prašyti teismo patvirtinti nuosavybės teisių perleidimą. Pažymėtina, kad numatomas išieškotojui perleisti turtas yra areštuotas tiek išieškotojo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, tiek antstolės M. Trijonės vykdomam 39 956 Lt išieškojimo išieškotojos UAB „Ailima“ užtikrinimui. LR CPK 595 str. 3 d. nustato, kad taikos sutartis vykdymo procese tvirtinama laikantis LR CPK 140 str. 3 d. nurodytų bendrųjų taisyklių. Teismas turi teisę atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, jei sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Pagal suformuotą teismų praktiką teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kuria buvo išspręsti klausimai, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nebuvo kreiptasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-06-07 nutartis Nr. 3K-3-249/1999, 2001-04-11 nutartis Nr. 3K-3-443/2001). Šalių pateikta taikos sutartis nėra aiški, joje bandoma išspręsti klausimus, kurie nebuvo įstatymo nustatyta tvarka pareikšti išnagrinėtoje civilinėje byloje, šie reikalavimai neatsispindi ir vykdomajame rašte. Iš taikos sutarties galima būtų spręsti, kad skolininkė sumoka dalį skolos, o likusią skolą ateityje padengs turtu, kai atliks aptartus darbus. Pažymėtina, kad procesinė taikos sutartis nėra tapati LR CK 6.983 str. apibrėžtai taikos sutarčiai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad taikos sutarties sąlygos yra neaiškios, su sąlygomis, kurios, neaišku, ar įvyks, šalys bylą baigė taikos sutartimi, kuri nebuvo vykdoma. Teismas teisingai pažymėjo, kad esant painioms, sąlyginėms taikos sutarties sąlygoms, yra didelė tikimybė, kad dėl sutarties vykdymo ateityje kils nauji ginčai.
Dėl nurodytų priežasčių iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti nėra pagrindo. Tai nekliudo šalims spręsti klausimų dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, iki skolininkė atliks tam tikrus veiksmus, ar sudaryti naują taikos sutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.