- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- A-556-1559-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01116-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Atsakovas
- A. T.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Advokatai
- Virgilijus Kaupas
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui A. T. dėl vietinės rinkliavos, metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. T. (toliau – ir atsakovas; apeliantas) 611,10 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 5 - 8) nurodė, kad Birštono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Rinkliavų įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymu, 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Birštono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 13 ir 14 punktus pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 4 punkte apibrėžiama, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Birštono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 5 punktas apibrėžia, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti minėtą vietinę rinkliavą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, jog asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitoje vietoje bei/ar faktiškai gyvena kitur, neatleidžia asmens pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2010-06-30 nėra sumokėjęs pareiškėjui 611,10 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo paskaičiuota Nuostatų 10 – 12 punktuose nustatyta tvarka. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Nuostatai bei kiti atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai nenustato galimybės patiems atliekų turėtojams rinkti ir tvarkyti atliekas bei tuo pagrindu atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir nurodė, kad tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginiai mokėjimai nebuvo įvykdyti laiku ir kurie su skolininkais nenumatė kitokių tokio piniginių mokėjimų nevykdymo pasekmių (Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. T. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime į skundą (b. l. 40 - 42) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atliekų neturi, jo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo pagrindinio kelio yra nutolęs apie 500 metrų. Nuo 2008 metų į jo kiemą nebuvo užsukusi jokia atliekų surinkimo mašina ar pastatytas stacionarus atliekų surinkimo konteineris. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra negyvenamas. Patekimas į jį dėl kelių nepravažiuojamumo yra dar sudėtingesnis. Paslauga yra neteikiama, su nereikalingais daiktais susitvarko pats ir iki šiol jokių pastabų ar pretenzijų nėra gavęs. Be to, jo žmona Z. T. yra sudariusi sutartį su komunalinių paslaugų įmone „Švara“, kurios paslaugomis esant būtinybei turi pilną teisę naudotis.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Teismas priteisė iš atsakovo A. T. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 611,10 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008-01-01 iki 2010-06-30. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo A. T. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 611,10 Lt sumos nuo 2010-09-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas grąžino UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2010-09-15 mokėjimo pavedimu sumokėtą 100 litų žyminį mokestį.
Teismas, atsižvelgęs į Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, pažymėjo, kad savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Teismas pažymėjo, kad pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 2 punktas kaip vieną iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų priskirtų) savivaldybės funkcijų numato savivaldybės teisę nustatyti vietines rinkliavas. Teismas nustatė, kad Birštono rajono savivaldybės taryba 2008-04-30 sprendimu Nr. TS-90 patvirtino Birštono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (b. l. 9 - 15). Teismas, išanalizavęs Nuostatų turinį, konstatavo, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas (Nuostatų 5 p.) ir privalo mokėti vietinę rinkliavą, kurios dydis iš esmės priklauso nuo valdomo nekilnojamojo turto (statinių) ploto. Pagal Nuostatų 13 ir 14 punktus pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (b. l. 11). Teismas nustatė, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 86,03 kv. m (b. l. 32 - 35), taip pat (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 95,86 kv.m (b. l. 29 - 31). Šis plotas yra apmokestinamas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą. Iš prie bylos pridėtų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų (b. l. 16 - 22) matyti, kad atsakovui buvo siųsti mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovas nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios per laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-06-30, todėl susidarė įsiskolinimas 611,10 Lt. Teismas pažymėjo, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Civilinio kodekso 59 str.). Atsakovo argumentai, kad jis nesinaudoja pareiškėjo teikiamomis paslaugomis ir nėra sudaręs jokių sutarčių, teismo vertinimu, neturi reikšmės, nes pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys komunalinių atliekų, kurie valdo, naudojasi, disponuoja nekilnojamuoju turtu Savivaldybės teritorijoje. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad nebuvo pastatytas stacionarus atliekų surinkimo konteineris. Teismas iš UAB „Dzūtra“ 2011-01-18 rašto Nr. 33 nustatė, kad (duomenys neskelbtini) įvedus vietinę rinkliavą 2008 m. spalio 1 d. buvo pastatyti bendro naudojimo konteineriai Nr. 25, 26, 29 ir 30 bei (duomenys neskelbtini) kaime įvedus vietinę rinkliavą 2008 m. spalio 1 d. buvo pastatytas bendro naudojimo konteineris Nr. 34 (b. l. 67). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į Birštono savivaldybę dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų taikymo ar atleidimo nuo minėtos rinkliavos. Teismas pažymėjo, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Civilinės teisės ir pareigos atsiranda CK ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (CK 1.136 str. 1 d.). Vadovaujantis šia nuostata, civilinės teisės ir pareigos be kita ko atsiranda ir iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes (CK 1.136 str. 2 d. 3 p.). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgęs į paminėtas teisės aktų nuostatas, iš atsakovo teismas nusprendė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgęs į tai, kad teisme byla iškelta 2010-09-21, teismas konstatavo, kad iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 611,10 Lt sumos nuo 2010-09-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl mokesčių administratorių bei jų pareigūnų kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo, taip pat jų kreipimųsi dėl mokestinių ginčų, pareigūnų kreipimųsi dėl rinkliavų išieškojimo, o pagal 2 dalį ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Todėl konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai 2010-09-15 kreipdamasis į Kauno apygardos administracinį teismą sumokėjo 100 litų žyminio mokesčio, kuris jam turi būti grąžintas (ABTĮ 42 str.1 d. 1 p.).
III.
Atsakovas A. T. apeliaciniu skundu (b. l. 82 – 84) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:
1. Teismas atsisakė priimti ir vertinti atsakovo pateiktus įrodymus dėl konteinerių (duomenys neskelbtini) kaime pastatymo. Atsakovas nurodo kreipęsis į Birštono savivaldybės seniūną, kuris atsakęs, jog konteineriai 2008 m. buvo pastatyti ne prie Vaitiškių miško stendo, o kitoje vietoje, o papildomas konteineris prie Vaitiškių miško pastatytas tik 2010 m. balandį.
2. Atkreipia dėmesį, kad Birštono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai patvirtinti 2008 m. balandžio 30 d., o pareiškėjas skolą skaičiuoja nuo 2008 m. balandžio 1 d.
3. Teismas, priteisdamas pareiškėjo naudai iš atsakovo 611,10 Lt, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nes Rinkliavų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais be centų, taip pat nukrypo nuo formuojamos administracinių teismų praktikos (administracinė byla Nr. A525-471/2010).
Atsiliepimas
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepimu (b. l. 105 – 110) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo A. T. apeliacinį skundą atmesti; priteisti atsakovui turėtas teismo išlaidas. Atsiliepime nurodo:
1. Atsakovas, teikdamas teismui naujus įrodymus, nenurodė jokių priežasčių, kurios neleido šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 138 straipsnio 3 dalis). Pažymi, kad atsakovo pateiktas užklausas Birštono savivaldybės seniūnui bei jo atsakymus atsakovas netrukdomai galėjo gauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
2. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kurioje kaimo vietoje buvo pastatyti konteineriai. Iš atsakovo susirašinėjimo su Birštono savivaldybės seniūnu matyti, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl konteinerio pastatymo šalia Vaitiškių miško stendo nepaneigia, jog 2008 m. spalio mėnesį (duomenys neskelbtini) kaime buvo pastatyti atliekų surinkimo konteineriai, tačiau net ir nustačius, kad prie apelianto namų valdos atliekų šalinimo konteineriai nebuvo pastatyti, tai nebūtų pagrindas pripažinti pareiškėjo reikalavimus nepagrįstais.
3. Mano, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai vietinę rinkliavą pareiškėjui paskaičiavo su centais, kadangi Rinkliavų įstatymas nedraudžia vietinę rinkliavą mokėtojams paskaičiuoti pagal nustatytą rinkliavos dydį, atsižvelgiantį į nuostatose nustatytus parametrus.
4. Atsakovas, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, nekonkretizavo, kokiai konkrečiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 prieštarauja skundžiamas teismo sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl reikalavimo sumokėti Birštono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje.
Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis; Birštono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtintų Birštono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4, 5, 13, 14 ir 17-19 punktai).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri, be kita ko, apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, LVAT formuojamą praktiką, į tai, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo netenkinimui dėl to, kad atsakovas pareiškėjo teikiamomis paslaugomis nesinaudoja.
Birštono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtintų Biržų savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 5 punktas nustato, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Birštono savivaldybės teritorijoje. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovui A. T. nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 32 - 35), taip pat statiniai (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį pateikė rašytinius įrodymus – 2011 m. lapkričio 30 d. pažymas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos, o Biržų savivaldybės taryba - Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. TS-116 ,,Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų“.
Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad A. T. vietinės rinkliavos įsiskolinimas už statinius (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. yra 294, 54 Lt, o už statinius, esančius (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. – 264,18 Lt.
Atsakovas A. T. nėra sumokėjęs Birštono savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už statinius (duomenys neskelbtini), todėl Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai priteisė iš jo nesumokėtą vietinę rinkliavą. Atsakovo argumentai, kuriais jis bando paneigti savo pareigą mokėti minėtą rinkliavą, atmestini. Tačiau šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atsižvelgiant į pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktus vietinės rinkliavos paskaičiavimus, taip pat į tai, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai vietinės rinkliavos už laikotarpį, buvusį iki Nuostatų taikymo pradžios, t. y. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 1 d. Taigi pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., t. y. 294, 54 Lt.
Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas A. T. Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. TS-116 ,,Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų“ atleistas nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Ši faktinė aplinkybė tapo žinoma tik apeliacinės instancijos teisme, t. y. 2011 m. gegužės 13 d. sprendimas dėl vietinės rinkliavos atleidimo priimtas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl tai negali būti traktuojama pirmosios instancijos teismo darbo trūkumu, o apeliacinės instancijos teismas negali į šią aplinkybę neatsižvelgti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė iš atsakovo A. T. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), naikintina ir ši pareiškėjo skundo dalis atmestina.
Kauno apygardos administracinis teismas taip pat priteisė iš atsakovo palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra neteisėta. Minėtos palūkanos buvo priteistos vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi. Bet šios normos nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Teisines pasekmes pastarųjų mokėjimų nevykdymo atvejais nustato viešosios teisės normos. Rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo atveju viešoji teisė (šią rinkliavą ir jos administravimą reglamentuojantys teisės aktai) nenumato palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo, todėl tokios palūkanos negali būti priteisiamos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas keistinas.
Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamu sprendimu taip pat teisėtai grąžino pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, žyminio mokesčio mokėti neturėjo, nes jis, kaip vietinės rinkliavos administravimą vykdantis viešojo administravimo subjektas, nuo to yra atleistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo A. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo A. T. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 611,10 Lt sumos nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo A. T. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 611,10 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už statinius (duomenys neskelbtini), nuo 2008-01-01 iki 2010-06-30, pakeisti, priteisiant iš atsakovo A. T. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 294, 54 Lt (du šimtus devyniasdešimt keturis litus 54 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už statinius (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo A. T. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), nuo 2008-01-01 iki 2010-06-30, panaikinti ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.