- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-08
- Bylos Nr.
- 1-742-530/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-01202-12-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Kaltinamasis
- A. B.
Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Šarkui, nukentėjusiajai M. B., kaltinamajam A. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1955-07-03, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-11-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 75 str. paskirtosios bausmės laisvės atėmimo vykdymas atidėtas vieneriems metams; 2) 2012-03-05 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams ir 6(šešeriems) mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. bausmės subendrintos ir skirta galutinė laisvės atėmimas 2 metams , paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2012-12-03 apie 13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia savo motinai M. B. ranka suduodamas du smūgius į veidą padarė poodines kraujosruvas veide, tai yra sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji yra jo mama. Įvykio metu gyveno kartu. Dirbo kiemsargiu pusę etato, mamai duodavo 300 litų į mėnesį maistui. Jis išgeria, todėl mama pyksta. Išgėręs eina miegoti, tačiau mama iškvietė policiją. Kategoriškai tvirtina, kad mamai nesudavė. Nežino, iš kur pas ją sužalojimai, nepastebėjo, kad ji būtų sumušta. Prieš įvykį su mama santykiai buvo normalūs, nebuvo įtempti. Teigia, kad nesigydė nuo alkoholizmo, bet psichiatrinėje ligoninėje gulėjo dėl nervų sutrikimo.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta šiais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji M. B. parodė, kad sūnus A. B. anksčiau gerdavo, susipyko su žmona, mušdavosi. Apsigyveno pas ją, pradėjo ištisai girtuokliauti, buvo susižeidęs. Įvykio dieną grįžo išgėręs, buvo neramus, pradėjo stumdytis. Ji reikalavo, kad jis gydytųsi nuo alkoholizmo. Iškvietė policiją. Grįžęs, supykęs už iškviestą policiją, jai sudavė vieną kartą per vieną veido pusę ir kitą veido pusę. Jis nesivaldė, nežinojo ką daro. Jai truputį liko mėlynės ant veido. Įvykio dieną ji iškvietė policiją ir medikus, kad sūnų paimtų gydymui. Teigia, kad svarbu, jog sūnus gydytųsi. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.), nukentėjusioji patvirtino parodymus ir prašė jais remtis. Ji įvykio dieną policiją kvietė du kartus. Buvo išėjusi į laiptinę, paskambino kaimynei į 16 buto duris ir jai pasakė, kad ją muša sūnus, prašė pagalbos. Kaimynei pasakius, jog ji nenori kištis į svetimus reikalus, pati iškvietė policiją. Policijos pareigūnams pasakė, jog sūnus triukšmauja, nesakė, jog muša, nes bijojo, kad sūnų gali uždaryti į kalėjimą. Policijos pareigūnai sūnų išsivežė. Vakare ji paskambino savo kitam sūnui Robertui ir šiam pasakė, kad A. ją mušė. Pas ją atvažiavo sūnus R. su žmona ir ji jiems papasakojo kas įvyko. G. A. iš policijos, R. jam pradėjo priekaištauti. A. neprisipažino, kad ją mušė, pradėjo rėkti, R. iškvietė policijos pareigūnus ir šie vėl jį išsivežė.
Liudytojas policijos pareigūnas G. Č. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą iš budėtojo jog (duomenys neskelbtini), sūnus smurtauja prieš savo motiną. Nuvykus nurodytu adresu, prisistatė senyvo amžiaus moteris, kuri buvo apsiverkusi, išsigandusi. Minėjo jog, priėmė sūnų gyventi, o jis taip daro, sakė ne pirmą kartą smurtauja. Jai prie akies buvo mėlynė. Kaltinamasis buvo akivaizdžiai išgėręs. Buvo giminaičiai, kaimynai, kurie paaiškino, kad kaltinamasis geria, triukšmauja. Jį išvežė į policijos komisariatą, surašė tarnybinį pranešimą dėl smurtavimo.
Liudytoja kaimynė H. N. Š. parodė, kad įvykio dieną kaimynė M. B. atbėgo pas ją šaukdama, prašė iškviesti policiją, sakė ją muša sūnus. Ji atsakė, jog nesikiš į šeimos reikalus. Ji buvo išsigandusi, bet, kad sumušta, nematė. Triukšmo negirdėjo. Kaltinamasis šalia stovėjo, piktai liepė mamai eiti namo. Ji nuėjo namo. Mano, kad konfliktas buvo. Kaimynė jai skųsdavosi, kad sūnus geria, triukšmauja, kad mušasi nesiskundė.
L. R. B. parodė, jog jo mama buvo truputį sumušta. Ji telefonu jam pranešė, jog jo brolis sudavė ranka mamai per veidą kelis kartus. Atvykęs pas ją pastebėjo, jog jos veidas paraudęs ir matėsi sumušimo žymės. Ji buvo išsigandusi, pasimetusi, kaip sūnus galėjo ją sumušti. Po to nuvežė ją pas ekspertus, buvo nustatytas sumušimas.
L. R. B. parodė, kad vyro Roberto pusseserė A. paskambino jiems ir pasakė važiuoti su Robertu pas mamą, nes vyksta negeri dalykai. Nuvažiavus pas vyro mamą, ji buvo apsiverkusi, viena veido pusė paraudusi, pasakė, kad sudavė sūnus A.. Jis tuo metu buvo išvežtas į policiją. Kai jis grįžo iš policijos, jo klausė, dėl ko mušė mamą, atsakė turėsit įrodyti, nes jis nieko nedarė. Prie jų, ėmė mamos atsiprašinėti.
Liudytoja A. P. parodė, kad nukentėjusioji jai teta, kaltinamasis pusbrolis. A. geria, jo prašė gydytis, bet jis savo bėdos nepripažįsta. Jo sutrikusi psichika, užeina pykčio, agresyvumo priepuoliai. Įvykio dieną jai paskambino nukentėjusioji ir pasakė nežino ką daryti, nes sūnus ją stumdė, mušė ir tėvą tampė. Pasakė, kad buvo išvežusi policija, bet jis grįžo. Ji paskambino Robertui ir prašė atvažiuoti pas mamą. Atvažiavus pas tetą, ji matė, jog ji apsiverkusi, veidas paraudęs. A. pasakė važiuoti gydytis arba iškvies policiją. Jis neigė mušęs mamą, teigė nieko nedarė, niekur nevažiuos, jis nėra alkoholikas. Jie iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, policija jį išvežė.
Rašytine medžiaga: 2012-12-03 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini). Buto bendra tvarka nepažeista (b. l. 4-6).
Specialisto išvada Nr. G-3197/12(02) nustatyta, kad M. B. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, kurios padarytos kitu buku daiktu ir galėjo gautis 2012-12-03 dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 20).Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2849 nustatyta, kad 2012-12-03 16.03 val. A. B. nustatytas 3,20 promilių apsvaigimas nuo alkoholio (b. l. 13). Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2850 nustatyta, kad 2012-12-03 21.23 val. A. B. nustatytas 4,09 promilių apsvaigimas nuo alkoholio (b. l. 9). Kauno apskrities VPK įvykių išrašu nustatyta, kad 2012-12-03 du kartus kviesti policijos pareigūnai į Sukilėlių pr. 80-18, Kaune. Iškvietimo priežastis – konfliktas su sūnumi (b. l. 14, 15).
Tokie kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d., tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, nukentėjusios M. B. bei liudytojų G. Č., H.N. Š., R. B., R. B., A. P. parodymus duotus teisme daro išvadą, kad kaltinamasis A. B. nukentėjusiajai M. B. nežymiai sutrikdė sveikatą, nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B. būdamas neblaivus (b.l. 13,9), smurtavo artimoje aplinkoje, padarė nukentėjusiajai M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą( b.l. 20), tai yra tyčinių veiksmų pasekoje sukėlė pasekmes. Kaltinamasis A. B. neigė sudavęs smūgius motinai, tačiau tai vertintina tik kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes nenurodė motyvų dėl ko mama galėtų siekti jį apkalbėti. Teiginiai, kad mama pyksta dėl to, kad jis girtuokliauja, yra daugiau kaltinamojo gynybinė pozicija. Byloje nėra jokių duomenų, jog garbaus amžiaus nukentėjusioji būtų kokiais tai veiksmais, išprovokavusi tokį neblaivaus sūnaus elgesį. Kaltinamasis kurį laiką gyveno tėvų namuose, pastarieji jam buvo suteikę gyvenamąją vietą, todėl akivaizdu jog smurtas buvo panaudotas artimoje aplinkoje. Esant įrodytoms šioms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir už šios veikos padarymą jis privalo atsakyti.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Kaltinamasis A. B. buvo laikinai sulaikytas 2012-12-03, 19.20 val. (b. l. 38). Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-05 nutartimi suimtas vieno mėnesio laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2012-12-03 (b. l. 42, 43), iš suėmimo paleistas 2013-01-03 (b. l. 47). Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 44) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su motina M. B. (b. l. 44, 45-46). Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
A. B. padarytas nusikaltimas priskirtas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), veika tyčinė, turtinė žala nepadaryta, nusikaltimas baigtas, padarytas prieš artimą garbaus amžiaus šeimos narį. Vertinant A. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas trečią kartą už smurtinius nusikaltimus prieš asmenį( recidyvas), nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, administracine tvarka nebaustas (b. l. 56), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 57), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 63), gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos ligoninėje (b. l. 61) tačiau specialisto išvada nustatyta, kad A. B. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b. l. 65). Įvertinus visas aplinkybes, jo asmenybę, polinkį nesilaikyti įstatymų, elgesio normų, smurtauti prieš artimus jam asmenis, jam skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas lygus vidurkiui. Nusikalstamą veiką A. B. padarė 2012-03-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl vadovaujantis BK 64 str., bausmės subendrintinos su 2012-03-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie kurios pridėtina dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Į subendrintos galutinės bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2012-12-03 iki 2013-01-03( BK 66str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-308 str., 313 str.,
nuspr endžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir jį nuteisti 6( šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., dalinio sudėjimo būdu bausmes subendrinti, tai yra prie 2012-03-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2012-12-03 iki 2013-01-03.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Nuosprendžiu paskirtą bausmę vykdyti nuo A. B. sulaikymo dienos.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų, suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.