Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-397/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
1A-192-397/2017
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00111-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. U.
Advokatai
Arvydas Martinkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-397/2017Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00111-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,nuteistojo A. U. gynėjui advokatui Arvydui Martinkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 100 (vieno šimto) MGL, t. y. 3766 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 2 straipsnio 6 dalimi, baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo A. U. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu.

A. U. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. U. buvo kaltinamas tuo, kad:

1.1. jis, laikotarpiu nuo 2003 m. liepos 24 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (nauja red. 2008 m. liepos 3 d., įst. Nr. X-1679) 21 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą bei pagal LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 punktą būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, tuo pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (nauja red. 2008 m. liepos 3 d., įst. Nr. X-1679) 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, t. y. nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, dėl ko nebuvo išsaugoti ir tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokomieji žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn., kasos knygos už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn., kasos išlaidų orderių už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn., mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, mokėtinos socialinio draudimo (VSD ir PSD) įmokų mokamų darbdavio lėšomis ir mokėtinos socialinio draudimo (VSD ir PSD) įmokų išskaičiuotų iš darbuotojo darbo užmokesčio, mokėtino į garantinį fondą įmokų, deponuotų sumų, darbo užmokesčio avanso, sąnaudų registrų už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., mokėtino darbo užmokesčio registro už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 31 d., mokomųjų žiniaraščių už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn., tuo pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (nauja red. 2008 m. liepos 3 d., įst. Nr. X-1679) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka“, 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie LR Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, tokiu būdu nevykdė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimų, dėl ko laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo, bei laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. turto, įsipareigojimų dydžių ir struktūros.

1.2.Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2003 m. liepos 24 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose pažeidė LR buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas“ reikalavimus: 1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė (galiojo nuo 2007 m. birželio 21 d. pagal 2007 m. birželio 7 d. įstatymą Nr. X-1178 iki 2012 m. gruodžio 31 d., panaikinta 2012 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XI-2174), 13 straipsnio 1 dalies, 6 punktą „Apskaitos dokumentų rekvizitai“: 1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.“, 14 straipsnį: „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ reikalavimus: 1. Ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka. Kai pagal sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba centralizuotai tvarkanti apskaitą biudžetinė įstaiga, dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma sutartyje, sudarytoje su užsakovu. (galiojo nuo 2007 m. birželio 21 d. pagal 2007 m. birželio 7 d. įstatymą Nr. X-1178 iki 2012 m. gruodžio 31 d., panaikinta 2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988) 2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, nes nuo 2010 m. sausio 14 d. iki 2010 m. liepos 28 d. nepaskyrė asmens, tvarkančio ūkio subjekto apskaitą, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščiuose nebuvo įrašyta:

direktoriaus A. U. vardas, pavardė laikotarpiu 2010 m. liepos – 2010 m. liepos mėn.prie direktoriaus A. U. vardo, pavardės parašų nėra 2010 m. kovo – 2010 m. birželio mėn., neįrašyta kas pildė darbo užmokesčio žiniaraščius laikotarpiu 2010 m. sausio mėn. – 2010 m. liepos mėn.prie įrašo „užpildė darbo užmokesčio žiniaraštį“ parašų nėra laikotarpiu 2010 m. vasario mėn. – 2010 m. liepos mėn.

tokiu būdu A. U. nevykdė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimų, dėl ko laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 14 d. iki 2010 m. liepos 28 d. iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo, turto, įsipareigojimų dydžių ir struktūros, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

1.3.Be to, A. U. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2003 m. liepos 24 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus ir kasininko pareigose pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (nauja red. 2008 m. liepos 3 d. įst. Nr. X-1679) 11 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksavo tikrovės neatitinkančius dokumentus, t. y. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. gegužės mėn. mokomąjį žiniaraštį Nr. 8 įtraukė V. S. išmokėtus 678,50 Lt, į 2009 m. birželio mėn. mokomąjį žiniaraštį Nr. 11 įtraukė V. S. išmokėtus 678,50 Lt, į 2009 m. liepos mėn. mokomąjį žiniaraštį Nr. 14 įtraukė V. S. išmokėtus 678,50 Lt, į 2009 m. rugpjūčio mėn. mokomąjį žiniaraštį Nr. 15 įtraukė V. S. išmokėtus 678,50 Lt, į 2009 m. rugsėjo mėn. mokomąjį žiniaraštį Nr. 16 įtraukė V. S. išmokėtus 678,50 Lt, į 2009 m. spalio mėn. mokomąjį žiniaraštį Nr. 18 įtraukė V. S. išmokėtus 678,50 Lt, į 2009 m. lapkričio mėn. mokomąjį žiniaraštį Nr. 22 įtraukė V. S. išmokėtus 678,50 Lt, į 2009 m. gruodžio mėn. mokomąjį žiniaraštį Nr. 21 įtraukė V. S. išmokėtus 678,50 Lt, į 2010 m. sausio mėn. mokomąjį žiniaraštį Nr. 1 įtraukė V. S. išmokėtus 678,50 Lt, į 2010 m. vasario mėn. mokomąjį žiniaraštį Nr. 2 įtraukė V. S. išmokėtus 678,50 Lt, į 2010 m. kovo mėn. mokomąjį žiniaraštį Nr. 4 įtraukė V. S. išmokėtus 678,50 Lt bei be pagrindo nuo kasos knygos už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. rusėjo mėn. nurašė 11095,09 litų išmokėjimą darbo užmokesčio V. S., taip pat 2009 m. birželio 13 d. kasos išlaidų orderyje (toliau KIO) Nr. 64 užfiksavo 678,50 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą V. S., 2009 m. liepos 15 d. KIO Nr. 68 užfiksavo 678,50 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą V. S., 2009 m. rugpjūčio 15 d. KIO Nr. 74 užfiksavo 678,50 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą V. S., 2009 m. rugsėjo 15 d. KIO Nr. 77 užfiksavo 678,50 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą V. S., 2009 m. spalio 15 d. KIO Nr. 87 užfiksavo 678,50 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą V. S., 2009 m. lapkričio 15 d. KIO Nr. 105 užfiksavo 678,50 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą V. S., 2009 m. gruodžio 15 d. KIO Nr. 100 užfiksavo 678,50 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą V. S., 2009 m. gruodžio 31 d. KIO Nr. 107 užfiksavo 678,50 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą V. S., 2010 m. vasario 12 d. KIO Nr. 108 užfiksavo 678,50 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą V. S., 2010 m. kovo 15 d. KIO Nr. 109 užfiksavo 678,50 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą V. S., taip apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to šios bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti tikrovės neatitinkantys dokumentai apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, pagal kurias negalima nustatyti tikrojo ūkinės operacijos tapatumo, dėl ko laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžių ir struktūros, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

1.4.Be to, A. U. išteisintas iš kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, t. y. kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku bei turėdamas savo žinioje pagal 2009 m. birželio 13 d. KIO Nr. 64, 2009 m. liepos 15 d. KIO Nr. 68, 2009 m. rugpjūčio 15 d. KIO Nr. 74, 2009 m. rugsėjo 15 d. KIO Nr. 77, 2009 m. spalio 15 d. KIO Nr. 87, 2009 m. lapkričio 15 d. KIO Nr. 105, 2009 m. gruodžio 15 d. KIO Nr. 100, 2009 m. gruodžio 31 d. KIO Nr. 107, 2010 m. vasario 12 d. KIO Nr. 108, 2010 m. kovo 15 d. KIO Nr. 109 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išmokėtas pinigines lėšas skirtas V. S. darbo užmokesčio išmokėjimui, žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 6 punktą pinigai iš ūkio subjekto kasos išmokami tik tam asmeniui, kurio asmens duomenys nurodyti kasos išlaidų orderyje (mokėjimo žiniaraštyje), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikė pasirašyti 2009 m. birželio 13 d. KIO Nr. 64, 2009 m. liepos 15 d. KIO Nr. 68, 2009 m. rugpjūčio 15 d. KIO Nr. 74, 2009 m. rugsėjo 15 d. KIO Nr. 77, 2009 m. spalio 15 d. KIO Nr. 87, 2009 m. lapkričio 15 d. KIO Nr. 105, 2009 m. gruodžio 15 d. KIO Nr. 100, 2009 m. gruodžio 31 d. KIO Nr. 107, 2010 m. vasario 12 d. KIO Nr. 108, 2010 m. kovo 15 d. KIO Nr. 109 V. S. vardu, tokiu būdu apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įsigijo svetimą V. S. turtą ir V. S. padarė 11095,09 Lt (3213,36 eurų) turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti. Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti be pakeitimų. Skunde apeliantas nurodo, kad nusikalstamos veikos nepadarė, yra apkaltintas ir nuteistas nepagrįstai. Kaltinimas dėl BK 222 straipsnyje numatytos veikos suformuluotas remiantis vien prielaidomis, be to, nepagrįstai konstatuota jo veikimo kaltės forma – tyčia. Bylos tyrimo eigoje jis teigia nurodęs, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygas už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. vasario mėn. įtraukė V. S. išmokėtas 678,50 Lt sumas, būdamas įsitikinęs, kad šios sumos V. S. ir buvo išmokėtos, be to, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose yra paties V. S. parašai. Esant šiems parašams, patvirtinantiems atlyginimo gavimo faktą, jis neabejodamas tai užfiksavo kasos knygoje. Nors kasos išlaidų orderiuose pasirašydavo kaip atsakingas už kasos operacijų atlikimą, atskirais atvejais, kai būdavo užsiėmęs kitais įmonės reikalais, atlyginimo už darbą išmokėjimą pavesdavo įmonės akcininkui R. T. bei įmonės darbuotojui S. K., kurie grąžindavo mokestinius dokumentus su V. S. parašais, patvirtinančiais, jog pastarasis atlyginimą gavo. Kas klastojo V. S. parašus, jam nėra žinoma, tačiau jis būdavo įsitikinęs, kad R. T. pinigus V. S. išmokėdavo ir paimdavo iš gavusio asmens pinigus parašus lygiai kaip ir S. K.. Byloje nėra paneigta tikimybė, jog V. S. parašus klastojo R. T., pasisavindamas neišmokėtus pinigus. Apelianto teigimu, R. T. parodymus reikia vertinti kritiškai. R. T. vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybai, tai patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas S. K.. Be to, bylos nagrinėjimo eigoje pateikti dokumentai (R. T. pasirašytos 2009 m. vasario 28 d. baldų gamybos sutartys UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu) duoda pagrindą teigti, kad R. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teismui sakė netiesą, nėra nuoširdus, slepia savo galimai nusikalstamus veiksmus dėl darbo užmokesčio, skirto išmokėti V. S.. Minėtos teismui pateiktos sutartys patvirtina ir tai, kad R. T. aktyviai dalyvavo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos procese, sudarinėjo užsakymus baldų gamybai, juos vykdė, o V. S. dirbant staliaus pareigose, betarpiškai su juo bendravo, kartu dirbo, todėl R. T. parodymais negalima paneigti tos aplinkybės, jog jis atskirais atvejais V. S. mokėjo ir darbo užmokestį pagal apelianto pildytus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, kuriuose dėl R. T. veiksmų atsirado ne V. S. parašai. Skunde pažymima, kad pateiktos teismui baldų gamybos sutartys (mano, jų buvo ir daugiau), išlaidos jų vykdymui ir gautos pajamos, nebuvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. R. T. dirbo prisidengdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pasitelkdamas nelegalių darbų atlikimui V. S., todėl, nenorėdamas atsakyti už nelegalų darbą, R. T. vengė pripažinti bet kokius darbinius ryšius su V. S.. Nukentėjusysis V. S. pateikė teismui parodymus, kurie iš esmės yra prieštaraujantys ikiteisminio tyrimo metu jo paties duotiems parodymams bei R. T. nurodytoms aplinkybėms. V. S. parodymai nėra nuoseklūs, jie prieštaringi dėl esminių bylos aplinkybių. Vienu metu (ikiteisminio tyrimo eigoje) jis tvirtino, kad už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai nėra gavęs atlygio, vėliau nurodo, kad jam yra mokėjęs apeliantas, taip pat S. K.. Teisme nurodė, kad atlyginimas jam buvo mokamas dalimis, atlyginimą mokėjo tik apeliantas - kitų asmenų šis neatsimena. Išmokėtos už darbą pinigų sumos V. S. nurodyti nesugebėjo, nors kategoriškai tvirtino, jog darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nepasirašinėjo. Bylos eigoje buvo tiriami V. S. parašai, lyginant juos su parašais darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose. Tik trimis atvejais rašysenos specialistas nurodė, jog 2009 m. gruodžio mėnesio žiniaraštyje Nr. 21, 2010 m. vasario mėnesio žiniaraštyje Nr. l, 2010 m. vasario mėnesio žiniaraštyje Nr. 2 pasirašė ne V. S., kitais atvejais buvo duota tik tikėtina išvada, tačiau teismas Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-1328(11) nepagrįstai įvertino kaip įrodymą, jog V. S. nepasirašinėjo mokomuosiuose žiniaraščiuose iš viso. Skunde nurodoma, kad V. S. darbo užmokestis iki 2010 m. kovo 1 d. buvo sumokėtas visas, jeigu buvo vėluojama sumokėti darbo užmokestį, o taip būdavo, ką sąlygojo sunki finansinė padėtis, šis skųsdavosi kurčiųjų reabilitacijos centro darbuotojai, kuri iš karto skambindavo jam. Minima kurčiųjų reabilitacijos centro darbuotoja jo parodymus šioje dalyje patvirtino teismo proceso metu. Taigi, nepaneigta jo nurodyta aplinkybė, jog anksčiau ar vėliau V. S. atlyginimas buvo išmokamas. V. S. atlyginimo mokėjimą teisme patvirtino ir liudytojas S. K., nurodydamas, jog jis asmeniškai V. S. kelis kartus mokėjo už darbą apelianto pavedimu, taip pat nurodė ne kartą matęs, kaip R. T. pinigus mokėjo V. S.. Pats V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad jam atlyginimą yra mokėjęs S. K.. Taigi, nei V. S., nei R. T. parodymais tikėti nėra galimybės, teismas jų tinkamai neišanalizavo ir nepagrįstai jais patikėjo. V. S. stengiasi atriboti R. T. nuo aplinkybių, jog pastarasis jam davė darbo užduotis, mokėjo atlyginimą, vadovavo darbo procesui, neužtikrino saugių darbo sąlygų. Todėl V. S., gerai sutardamas su R. T., bando padėti pastarajam išvengti bet kokios atsakomybės. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateiktas Kauno apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendis, kuriuo jis yra pripažintas kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. Šį laikotarpį apima jam naujai pareikštas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. naujai pareikštas kaltinimas remiasi identiškais arba iš esmės tais pačiais teisiškai reikšmingais faktais, t. y. visuma konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu. Todėl prašoma vadovautis BK 2 straipsnio 6 dalimi ir taikyti BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą – baudžiamąją bylą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo A. U. gynėjas advokatas Arvydas Martinkevičius prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė Asta Chramina prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti ir bylą nutraukti.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje objektyviai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. U. kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti A. U. kaltu padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nusikalstamą veiką pagrįstas ne prielaidomis, kaip teigia apeliantas, tačiau išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2014). Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog LR buhalterinės apskaitos įstatymo 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai). Pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, įmonės vadovas taip pat atsako už buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176/2015).

7.1.Byloje nustatyta, jog V. S. kreipėsi į Kauno rajono policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl parašų klastojimo, nurodydamas, jog nuo 2009 m. kovo 6 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jam nebuvo mokamas atlyginimas iki pat prašymo išeiti iš darbo dėl laiku neišmokamo atlyginimo pateikimo dienos (1 t., b.l.24). Byloje yra pateikti mokomieji žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2010 m. kovo mėn. (5 t., b.l. 110-136), kuriuose užfiksuoti duomenys, jog V. S. yra išmokėtas darbo užmokestis, tačiau Lietuvos teismo ekspertizės specialisto 2011 m. rugsėjo 27 d. išvada Nr. 11-1328(11) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, 2010 m. sausio ir vasario mėn. šalia išspausdintų žodžių “15 V. S. 678,50“ pasirašė ne V. S., o nustatyti, ar 2009 m. gruodžio pasirašė V. S. negalima (1 t., b.l. 82-85). LR valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2010 m. spalio 13 d. sprendimu nustatyta, kad V. S. atleidimo iš darbo dieną su juo neatsiskaityta, t.y. neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos išmokos susijusios su darbo santykiais (3 t., b.l. 9). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. gruodžio 20 d. specialisto išvada Nr. 11-2205(13) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. sausio mėnesio mokamojo žiniaraščio Nr. 1 dalyje „Pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo kasininkas: (parašas)“ pasirašė A. U.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. vasario mėnesio mokamojo žiniaraščio Nr. 2 dalyje „Pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo kasininkas: (parašas)“ pasirašė A. U.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. kovo mėnesio mokamojo žiniaraščio Nr. 4 dalyje „Pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo kasininkas: (parašas)“ pasirašė A. U.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. gruodžio mėnesio mokamojo žiniaraščio Nr. 21 dalyje „Pinigus pagal žiniarašti išmokėjo kasininkas: (parašas)“ pasirašė A. U. (1 t., b.l. 95-98). Liudytojas V. S. teismo posėdyje patvirtino, jog jam nemokėjo sulygto atlyginimo, pinigus į rankas paduodavo A. U., imdavo iš kišenės ir duodavo po 20, 50 litų, vėliau nemokėjo, nors prašydavo, ant algalapio nepasirašydavo (4 t., b.l. 174-175). Liudytoja I. S. taip pat patvirtino, jog jos sūnui nebuvo mokama alga, todėl šis išėjo iš darbo (4 t., b.l. 142). Liudytoja J. S. parodė, jog V. S., prašė, kad ji paskambintų A. U., kad šis išmokėtų už darbą pinigus, kurių negavo. Liudytoja J. A. parodė, jog ji buvo vienintelė buhalterė, ji paskaičiuodavo darbo užmokestį ir sudarydavo algų žiniaraščius, kuriuos pateikdavo A. U., pas kurį buvo grynieji pinigai, ir jis grąžindavo pasirašytus žiniaraščius. Ji nematė, kaip buvo išmokamas darbo užmokestis (6 t., b.l. 103). Buvus tokią darbo užmokesčio mokėjimo tvarką patvirtino ir liudytoja E. K., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere nuo 2010 m. rugpjūčio iki spalio mėn. (4 t., b.l. 32). Liudytojas I. Š. taip pat parodė, kad atlyginimą mokėjo A. U. (6 t., b.l. 152). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus (toliau – FNTT) 2016 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/10 konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir kasininkas tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo A. U. (5 t., b.l. 62-87).

7.2.Taigi, minėtųjų duomenų visuma patvirtina, jog už darbo užmokesčio realų išmokėjimą ir parašo, patvirtinančio darbo užmokesčio gavimą yra atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. U.. Ir nors jis, kaip ūkio subjekto vadovas viso proceso metu savo kaltę neigė, nurodydamas, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygas, už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. vasario mėn., įtraukė V. S. išmokėto darbo užmokesčio sumas būdamas tvirtai įsitikinęs, kad šios sumos V. S. buvo išmokėtos, o darbo užmokesčio žiniaraščiuose yra paties V. S. parašai, paaiškindamas, kad atskirais atvejais darbo užmokesčio išmokėjimą pavesdavo kitiems asmenims - R. T. ir S. K. – tačiau šios aplinkybės nešalina A. U., kaip įmonės direktoriaus atsakomybės, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Be to, liudytoju apklaustas S. K. parodė, jog buvo vienintelis atvejis, kada buvo palikti pinigai, kad šis perduotų V. S., tačiau prie jo V. S. nepasirašė jokiame žiniaraštyje (4 t., b.l. 143). Liudytojas R. T. parodė, jog buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku, tačiau įmonėje nedirbo. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu, tačiau į įmonės veiklą neiškišo (4 t., b.l. 93). Ir nors apeliantas skunde teigia, jog R. T. parodymus reikėtų vertinti kritiškai, įrodinėdamas, jog šis sakė netiesą, nes R. T. betarpiškai bendravo su V. S., kartu dirbo, ir atskirais atvejais mokėjo V. S. darbo užmokestį, tačiau tokių apelianto tvirtinimų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Priešingai, 2009 m. kovo 5 d. darbo sutartis patvirtina, jog ji pasirašyta tarp V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos A. U., ir ja, be kita ko, būtent darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį (1 t., b.l. 29). Iš darbo užmokesčio mokamųjų žiniaraščių laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2010 m. kovo mėn. (5 t., b.l. 110-135) matyti, jog darbo užmokestis R. T. nebuvo mokamas, kas paneigia, apelianto tvirtinimą, jog R. T. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu. Nuteistojo pateiktos R. T. pasirašytos baldų gamybos sutartys UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu taip pat nepatvirtina, jog tarp R. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę darbiniai santykiai, o apelianto samprotavimai, jog žiniaraščiuose už V. S. galėjo pasirašyti ir jo darbo užmokestį paimti R. T., neesant jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, yra vertintini kaip A. U. bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Priešingai nei teigia apeliantas, (duomenys neskelbtini) darbuotojos J. S. parodymai taip pat nepatvirtina darbo užmokesčio išmokėjimo pavėluotai V. S., nes ji parodė, kad tik vieną kartą paskambino A. U. V. S. prašymu, kad šis išmokėtų darbo užmokestį, tačiau nežino, ar šis buvo nuėjęs pas direktorių, kitą kartą buvo paprašyta paskambinti, kai V. S. norėjo išeiti iš darbo, tačiau kaip viskas baigėsi, nežino, nežino ir už kokį laikotarpį negavo V. S. atlyginimo (6 t., b.l. 154). Apeliantas skunde teigia, jog V. S. parodymai taip pat nėra nuoseklūs, nes vienur jis teigia, jog nėra gavęs atlyginimo, vėliau teigia, kad atlyginimas buvo mokamas dalimis, tačiau teismui minėto liudytojo parodymų teisingumas abejonių nekelia, nes esminės faktinės aplinkybės sutampa, be to, įvertintina ir tai, jog nuo šiai bylai aktualių įvykių praėjo nemažas laiko tarpas, todėl natūralu, kad visų aplinkybių liudytojas gali ir neprisiminti detaliai. Tačiau iš V. S. parodymų matyti, jog darbo užmokestis mokamas nebuvo ir tik atskirais atvejais paties liudytojo pastangų dėka jis gavo 20 ar 50 litų. Be to, aplinkybę, jog buvo problema dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, patvirtina ir priežastis, dėl kurios V. S. išėjo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ – darbo užmokesčio nemokėjimas, be to, pažymėtina, jo teismo posėdyje net pats A. U. parodė, jog įmonė gamybinės veiklos nevykdė, visiems darbuotojams nebuvo mokami atlyginimai (4 t., b.l. 146).

7.3. Išanalizuotų bylos duomenų visuma suponuoja išvadą, kad A. U., būdamas direktoriumi ir atsakingu asmeniu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksavo tikrovės neatitinkančius dokumentus, t.y. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokomuosius žiniaraščius laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. kovo mėn. įtraukė V. S. išmokėtą darbo užmokestį bei be pagrindo nuo kasos knygos už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn. nurašė 11095,09 litų išmokėjimą darbo užmokesčio V. S., taip pat laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 13 d. iki 2010 m. kovo 15 d. dešimtyje kasos išlaidų orderiuose užfiksavo darbo užmokesčio išmokėjimą V. S., taip apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti tikrovės neatitinkantys dokumentai apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, pagal kurias negalima nustatyti tikrojo ūkinės operacijos tapatumo. Dėl šių reikalavimų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d.

Apeliantas išreiškė nuomonę, jog nuosprendyje nepagrįstai konstatuota nusikalstamos veikos padarymo kaltės forma – tyčia. Nors A. U. dėl jam inkriminuotos veikos kaltu neprisipažino, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, tai yra objektyviais bylos duomenimis. Nors A. U., kaip jau anksčiau minėta, nurodė, jog buvo įsitikinęs, kad V. S. darbo užmokestis buvo išmokėtas, o darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose yra paties V. S. parašai, tačiau už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi, A. U. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. Būdamas įmonės vadovu, priimdamas atitinkamus sprendimus bei duodamas žodinius nurodymus, A. U. vadovavo įmonės ūkinei veiklai, ją koordinavo ir kontroliavo. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog apeliantas yra atsakingas už dokumentų, pagrindžiančių darbo užmokesčio išmokėjimą V. S., pateikimą įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei bei jų pagrindu išrašyti kasos išlaidų orderiai apie realiai neįvykusias finansines operacijas apie pinigų grynaisiais išmokėjimą, t.y. A. U. veikė aktyviai, kryptingai ir sąmoningai, kas atitinka tyčios apibrėžimą. A. U., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje ir tie veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su atsiradusiais padariniais. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, be to, įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). FNTT 2016 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/10 konstatuota, kad iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d., nes V. S. pareiškė, kad už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn. pinigų už darbo užmokestį negavo ir nepasirašinėjo nei viename algalapyje, o Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2011 m. rugsėjo 27 d. išvadoje Nr. 11-13289110 nurodyta: <...> UAB „(duomenys neskelbtini)“ : 2009 m. rugpjūčio mėn. Nr. 15, 2009 m. rugsėjo mėn. Nr. 16, 2009 m. spalio mėn. Nr. 18, 2009 m. lapkričio mėn. Nr. 22, 2009 m. gruodžio mėn. Nr. 21, 2010 m. sausio mėn. Nr. 1, 2010 m. vasario mėn. Nr. 2 mokamuosius žiniaraščiuose pasirašė ne V. S., todėl padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose fiksavo neteisingus duomenis laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 vasario mėn.: 1) darbo užmokesčio mokamuosiuose žiniaraščiuose, kuriuose įrašytas V. S. vardas, pavardė, darbo užmokesčio sumos išmokėjimui; 2) kasos knygoje, kurioje įformino darbo užmokesčio išmokėjimą V. S. ir taip sumažino kasos likutį; 3) kasos orderiuose, kuriuose bendrai įrašytas tiriamos bendrovės darbo užmokesčio išmokėjimas visiems bendrovės darbuotojams, tame tarpe ir V. S., o jis neigia 6785 Lt (1965,07 Eur) pinigų gavimą; 4) didžiojoje knygoje laikotarpiu 2009 m. gegužės mėn.- 2010 m. rugsėjo mėn. bendrovė užfiksavo mokėtino darbo užmokesčio sumas, iš kurių V. S. mokėtinos darbo užmokesčio sumos laikotarpiu 2009 m. gegužės mėn. -2010 m. rugsėjo mėn. neteisingos iš viso 11095,09 Lt, nes pinigų gavimą V. S. neigia. Tyrimo metu negalima nustatyti, kur buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurašytos V. S. darbo už mokesčio lėšos (5 t., b.l.62-87). S. Ž. G. pirmosios instancijos teisme savo išvadą patvirtino (6 t., b.l. 113). Apeliaciniame skunde prašoma baudžiamąją bylą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, kadangi Kauno apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, A. U. buvo pripažintas kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (K. M. darbo užmokesčio išmokėjimas ) pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuria įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šioje gi baudžiamojoje byloje, be kita ko, kaltinimai buvo pareikšti ir A. U. nuteistas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tęstinė veika padaryta laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. įtraukiant į buhalterinę apskaitą dokumentus, kurie neatitinka faktinės padėties susijusios su darbo užmokesčio išmokėjimu V. S., todėl apelianto prašymas nutraukti baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra nepagrįstas.Kauno apylinkės teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, aprašydamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį A. U. padarytą nusikalstamą veiką (nuosprendžio 4 lapas) netiksliai nurodė nusikalstamos veikos padarymo laiką, parašant, kad dėl A. U. veiksmų „laikotarpiu nuo 2009-05-01-14 iki 2010-09-01 iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžių ir struktūros“. Iš dokumentų, kuriais grindžiamas kaltinimas, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. gegužės mėn. mokomojo žiniaraščio Nr. 8 (5 t., b.l. 114), matyti, jog jame įtvirtinti faktiniai duomenys už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d., todėl tikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nustatant „laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-09-01“.Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Dėl šios priežasties A. U. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio aprašomąją dalį, nustatant, jog vietoje „laikotarpiu nuo 2009-05-01-14 iki 2010-09-01 iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžių ir struktūros“, turi būti „laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-09-01 iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžių ir struktūros“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas