Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-05-05 · Civilinė byla Nr. e2VP-21433-910/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-05
Bylos Nr.
e2VP-21433-910/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
Suinteresuotas asmuo
A. L., K. L.
Kategorijos
  • 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2VP-21433-910/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14961-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys – A. L., K. L., antstolis D. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo, prašydamas nustatyti, kad skolininkui A. L. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. L. priklauso 1/2 dalis K. L. banko sąskaitose esančių lėšų.

Pareiškime nurodyta, kad antstolis D. Š. vykdo išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-29 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-16882-773/2011 dėl 2,14 Eur skolos išieškojimo, kurioje trečiosios eilės išieškotojas yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skolininkas – A. L.. Pareiškėjas 2017-03-31 gavo antstolio D. Š. raštą, kuriuo išieškotojui pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko A. L. turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo. Iš pateikto dokumento nustatyta, kad skolininkas A. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su K. L., taip pat nustatyta, kad K. L. turi banko sąskaitas AB SEB ir AB „Swedbank“ bankuose ir lėšų jose. Antstolis D. Š. areštavo K. L. vardu registruotas sąskaitas bankuose. Pasak pareiškėjo, skolos išieškojimo nukreipti į skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą nėra galimybės, skolininkas dirba (duomenys neskelbtini) ir A. L. firmoje (duomenys neskelbtini), kurių vadovas yra jis pats, tačiau gaunamos pajamos nėra deklaruojamos, išskaitos pagal antstolio patvarkymus iš darbo užmokesčių nėra daromos. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas prašo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. L. ir K. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Atsiliepime pažymėta, kad teismo įsakymas, kurio pagrindu antstolis vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje, išduotas 2011 m. dėl finansinių UAB „Negė“ pretenzijų A. L. firmai (duomenys neskelbtini), tačiau skolininko įmonė yra visiškai atsiskaičiusi su kreditoriumi dar 2013 m. Be to, A. L. firmai (duomenys neskelbtini) yra iškelta restruktūrizavimo byla.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis D. Š. vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-29 išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-16882-773/2011 dėl 2,14 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojo valstybės naudai (vykd. b. l. 2).

Skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokęs su K. L. (vykd. b. l. 29).

Bylos duomenimis, išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas A. L.. Šiuo atveju suinteresuotų asmenų atsiliepime į pareiškimą nurodyti teiginiai, kad skolininko įmonė yra visiškai atsiskaičiusi su kreditoriumi pagal išduotą teismo įsakymą, o įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, pripažintini teisiškai nereikšmingais. Pažymėtina, kad pagal 2011-08-29 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-16882-772/2011 subsidiariais skolininkais nurodyti tiek A. L. firma (duomenys neskelbtini), tiek pats fizinis asmuo A. L.. Nagrinėjamu atveju antstolis išieškojimą vykdo ne iš skolininko įmonės, o iš paties A. L.. Be to, išieškojimas pagal antstoliui pateiktą teismo įsakymą vykdomas išieškotojui valstybei, o ne skolininko nurodytam kreditoriui UAB „Negė“.

Byloje nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų konstatuota, jog skolininko sutuoktinė yra solidari skolininkė pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas. Dėl to darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininko A. L. prievoles.

Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Vykdomąją bylą vykdantis antstolis nustatė, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto, tačiau nukreipti išieškojimo į šį turtą nėra galimybės, nes jis areštuotas kitų antstolių bei įkeistas hipotekos kreditoriaus naudai. Taip pat nustatyta, kad skolininkas dirba, tačiau nedeklaruoja savo pajamų, nedaro išskaitų iš darbo užmokesčio antstoliui.

Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės K. L. nuosavybė, dalies nustatymo.

Suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį. Dėl to suinteresuotų asmenų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotų asmenų santuoka būtų nutraukta ar bendrosios jungtinės nuosavybės režimas būtų pasibaigęs kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu (CK 3.100 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis areštavo skolininko sutuoktinės lėšas, esančias banko sąskaitose.

Pareiškėjas prašo teismo individualizuoti skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės K. L. nuosavybė, dalį, į kurią galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Taigi nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys A. L. ir K. L., manydami, kad jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, turėjo teismui pateikti įrodymų, kurie pagrįstų esant įstatymo nustatytą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių. Suinteresuoti asmenys į bylą tokių įrodymų nepateikė.

Išdėstytų motyvų teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, jog suinteresuotų asmenų A. L. ir K. L. bendrąja jungtine nuosavybe turimo turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį bendro turto.

CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti skolininko dalį taip, kad skolininkei tektų 1/2 dalis K. L. banko sąskaitose esančių lėšų.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir išdėstytais motyvais, teismas nustato, kad skolininkui A. L. priklauso 1/2 jo sutuoktinės K. L. pajamų, gautų tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 290, 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

patenkinti pareiškimą dėl skolininko dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gautų tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vienos skolininko sutuoktinės veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė