- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-622-48-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romas Aikevičius (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Lina Svirinavičienė, Tamazė Kasradzė
Pranešėjas: R.Aikevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-622-48/2007
1.2.4.8.; 2.4.6.
2007 m. gruodžio mėn. 22 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginai Cemnolonskienei ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajai - privačiai kaltintojai J. B., jos atstovei advokatei Linai Svirinavičienei, nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Tamazei Kasradzei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios - privačios kaltintojos J. B. ir nuteistojo A. B. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007-09-25 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140str.1d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nesilankyti J. B. gyvenamojoje vietoje. Be to, iš A. B. priteista 1000 (vienas tūkstantis) litų neturtinei žalai atlyginti. Tuo pačiu nuosprendžiu J. B. išteisinta pagal BK 154str.1d., nesant jos veikoje šio nusikaltimo požymių. A. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad 2006-06-27, 18 - 20 val. laikotarpiu, Kaune, Plechavičiaus g. prie namo (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas du kartus kumščiu į veidą J. B. ir padarydamas kraujosruvą viršutinėje lūpoje vidiniame paviršiuje, pereinančią į viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmojo danties dantenas, poodines kraujosruvas pakaušio kairėje ir dešinėje momeninėje srityje, t.y. sužalojimus, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais A. B. tyčia nežymiai sužalojo J. B., t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140str.1d.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji - privati kaltintoja J. B. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad A. B. paskirta bausmė yra per švelni, kadangi tokia bausmė neatliks auklėjamosios funkcijos ir neapgins jos, kaip nukentėjusiosios interesų, nes nuteistasis ją dažniausiai užpuola viešose vietose. Taip pat nesutinka, kad šiuo nuosprendžiu patenkinta tik dalis pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji - privati kaltintoja šiuo skundu prašo paskirti A. B. griežtesnę bausmę ir pilnai tenkinti jos civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Nuteistasis A. B. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl neobjektyvaus įrodymų tyrimo. Teismo išvada, kad 2006-06-27 vakare K.Š. ir P. P. gatvių sankryžoje kilo konfliktas, kurio metu A. B. sužalojo J. B. ir tai patvirtino liudytoja L.T. Č., nėra paremta jokiais byloje esančiais objektyviais įrodymais. L.T. Č. nematė, kad A. B. būtų mušęs J. B.. Be to, teismo posėdžio metu ji negalėjo patvirtinti, kad matė būtent nuteistąjį, painiojosi dėl automobilio spalvų, markės. Nuteistasis nurodo, kad specialisto išvadoje ir medicininiuose dokumentuose tik konstatuojama, kad yra padaryti pažeidimai, tačiau nenurodoma kas padarė, todėl teismas, jo nuomone, šiais dokumentais remtis negalėtų. Be to, medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad J. B. nuskeltas dantis, o specialisto išvadoje apie tai nėra nieko pasakyta. Teismas, priimdamas nuosprendį, visai nesivadovavo Kauno m. Žaliakalnio PK to pačio įvykio tyrimo medžiaga ir liudytojo G. B. parodymais, kurie paneigia J. B. parodymus. Nuteistasis preziumuoja, kad teismas jį pripažino kaltu remiantis specialisto išvada, kuri skiriasi nuo kitų teismui pateiktų medicininių dokumentų. Specialisto išvadoje nurodyta, kad J. B. padarytos poodinės kraujosruvos pakaušyje, dešinėje momeninėje srityje, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje pereinanti į viršutinio žandikaulio dešinės pusės dantenas. Apeliantas teigia, kad norint padaryti tokius sumušimus, reikia ilgai žmogų mušti, o teismas nurodo, kad tai buvo padaryta suduodant du kartus kumščiu į veidą. Todėl nuteistasis nesupranta, kaip galima dviem smūgiais į veidą padaryti tiek daug sužalojimų ir dar skirtingose vietose, ypač tokioje kaip momeninėje srityje. A. B. nurodo, kad nors prie bylos prijungtoje administracinėje byloje teigiama, kad jis sulaužė J. B. vairuojamo automobilio valytuvą, tačiau nuteistasis nurodo, kad nei pareigūnams, nei administracinėje byloje jis to nesakęs ir patikslina, kad automobiliui pajudėjus, jis, bandydamas išlaikyti pusiausvyrą, sugriebė už kažkokios automobilio dalies, bet ar tai buvo valytuvas, ar kita automobilio dalis, nurodyti negalėjo, kadangi automobilis nuvažiavo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad J. B. šmeižė nuteistąjį, rašydama pareiškimus policijai, nes nei vienas iš dokumentų nebuvo apskųstas, tačiau apeliantas teigia, jog procesinių dokumentų neapskundė todėl, kad jie buvo jam palankūs, o dėl policijos tyrimo išvadų skundų nerašė, nes jokių atsakymų iš jų negaudavo. Su tyrimo išvadomis susipažino tik tada, kai visa medžiaga buvo prijungta prie nagrinėtos baudžiamosios bylos ir jau buvo vėlu skųsti procesinius dokumentus.
Nuteistasis šiuo skundu prašo panaikinti 2007-09-25 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas, o J. B. išteisinta ir priimti naują, kuriuo jis būtų išteisintas, o J. B. būtų nuteista.
Teismo posėdyje nukentėjusioji - privati kaltintoja J. B. bei jos atstovė prašo jos skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios - privačios kaltintojos J. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiosios - privačios kaltintojos J. B. ir nuteistojo A. B. apeliaciniai skundai atmestini.
Teisėjų kolegija nurodo, kad, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. B. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 140str.1d., o skirdamas bausmę, remdamasis BK 54str., atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus bei nuteistojo asmenybę ir teisingai parinko bausmės rūšį ir dydį, taip pat pagrįstai nurodė, kad J. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 154str.1d., požymių bei paliko A. B. civilinį ieškinį nenagrinėtą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nukentėjusiosios - privačios kaltintojos J. B. apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. B., atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, nuteistojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų ir šiuo nusikaltimu nebuvo padaryta didelė žala nukentėjusiajai bei iš šios nusikalstamos veikos nekilo sunkios pasekmės. Vadovaudamasis tuo, teismas paskyrė BK 140str. sankcijoje numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą, o įvertinęs, jog A. B. veikoje nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, juo padarytą žalą bei nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, pagrįstai ir teisėtai paskyrė gerokai mažesnę bausmę už bausmės vidurkį.
Savo skunde B. nurodo, kad jos ieškinys, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, turėjo būti tenkintas pilnai, t.y. priteista 10000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Nors įstatymas nenurodo, kokios sumos turi būti taikomos už konkrečias žalas padarytas asmens sveikatai ar gyvybei, tačiau deklaruoja, kad, remiantis LR CK 6.250str.2d., nustatant neturtinę žalą, teismas turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovautis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įvertinus sužalojimų pobūdį – sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nusikaltimo sunkumą – padarytas nesunkus nusikaltimas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, J. B. priteisė 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus faktus, darytina išvada, kad J. B. teiginiai, jog A. B. paskirta per švelni bausmė, o priteisto jos naudai ieškinio suma per maža, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo
Įrodinėdamas A. B. kaltę, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais.
J. B. parodė, kad 2006-06-27, vakare ją važiuojančią automobiliu „WV Golf“ prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių kampo užblokavo jos vyro A. B. vairuojamas automobilis „Opel Astra“. Išlipęs iš mašinos, jis pribėgo prie J. B. ir keliais stipriais smūgiais trenkė į veidą. Ji pajuto, kad bėga kraujas ir, kad neturi priekinio danties. Pro šalį ėjusi moteris bandė sudrausminti juos, tačiau A. B. liepė jai eiti toliau, pasakydamas, kad čia jo žmona, tačiau moteris niekur nėjo ir norėjo iškviesti policiją, tačiau kaltininkas pasišalino. Po to liudytoja palydėjo J. B. iki PK.
Liudytoja L. T. Č. parodė, kad 2006-06-27, apie 20 val. (kiek tiksliai – nežino), ji matė prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių kampo sustojusius du automobilius. Priėjusi ji paklausė, ar čia vieta aiškintis santykius, tada moteris atsisuko užsidengusi veidą ir pasakė, kad ją sumušė. Jai bėgo kraujas ir buvo išmuštas dantis. Tuomet liudytoja pasakė, kad nors tai ir jo žmona, tačiau mušti negalima ir pasiėmė telefoną kviesti policiją. Vyriškis pasišalino. Smūgio momento ji nematė, tačiau matė mosuojantį rankomis vyriškį, paskui vaizdą užstojo namo kampas, kai priėjo arčiau, pamatė sumuštą moterį.
Liudytoja Vida Gailienė parodė, kad 2006-06-27, vėlai vakare jai paskambino J. B. ir paprašė nusileisti liftu žemyn bei palydėti ją iki namų. Kai nusileido iš penkto aukšto, pamatė J. B., kuri buvo įsitempusi, be danties. Ji papasakojo apie įvykį, kaimynė palydėjo ją iki 7 aukšto ir paliko namie. Taip pat papasakojo, kad yra liudytoja, kuri viską matė ir palydėjo iki policijos.
Liudytojas G. B. parodė, kad buvo A. B. bendradarbis, iš matymo pažinojo jo žmoną bei iš darbe sklindančių kalbų žinojo apie jų skyrybas. 2006m., pirmą dieną po Joninių, A. B., D. Š. ir jis atvažiavo prie parduotuvės „IKI“ aikštelės, nes A. B. reikėjo susitikti su savo žmona. Jis su D. liko mašinoje, o A. B. kalbėjosi su žmona, bet nekonfliktavo. Po to visi A. mašina nuvažiavo žaisti boulingą.
Specialisto išvadoje Nr. G2137/06(02), konstatuota, kad J. B. padaryta poodinės kraujosruvos pakaušio kairėje ir dešinėje momeninėje srityje bei dešiniame žaste, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje pereinanti į dantenas.
Iš 2007-04-02 rašto, matyti, kad į Kauno medicinos universiteto klinikų skubios pagalbos skyrių kreipėsi J. B., jai diagnozuota galvos sumušimas, viršutinio 1-o danties nuskėlimas.
Išraše iš medicininių dokumentų matyti, kad į Kauno medicinos universiteto klinikų skubios pagalbos skyrių 2007-06-27 kreipėsi J. B., kuri skundėsi galvos skausmais, pykinimu, nustatyta, jog nuskeltas viršutinio žandikaulio I-as dantis.
Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriaus apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. B. kreipėsi 2006-06-27, 21 val. ir nurodė, jog buvo sumušta prieš pora valandų, skundėsi galvos skausmais, pykinimu, vėmė, nuskeltas viršutinis dešinys I-as dantis.
Iš J. B. nedarbingumo pažymėjimo, išduoto nuo 2006-06-28 iki 2006-07-14, matyti, kad nustatyta nedarbingumo priežastis – sutrenkimas (Diagnozė –S060).
Šių įrodymų pakanka, kad nustatyti, jog A. B. 2006-06-27 prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių kampo konflikto metu sudavė savo žmonai J. B. kelis stiprius smūgius į veidą, ko pasėkoje nukentėjusiajai buvo padaryta kraujosruva viršutinėje lūpoje vidiniame paviršiuje, pereinanti į viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmojo danties dantenas, poodinės kraujosruvos pakaušio kairėje ir dešinėje momeninėje srityje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis savo skunde teigia, kad liudytoja L.T. Č. negalėjo patvirtinti, jog matė būtent nuteistąjį bei painiojosi dėl automobilio spalvos, markės. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad 2007-05-25 teisiamojo posėdžio metu, liudytoja L.T. Č. nurodė automobilių markes ir spalvas.
A. B. teiginiai, kad specialisto išvadoje ir medicininiuose dokumentuose tik konstatuojama, jog yra padaryti pažeidimai, tačiau nenurodoma kas padarė, yra nepagrįsti. Ekspertizėms (specialisto išvadoms) keliamas tikslas nustatyti tyrimo objektų būklę, jų apžiūros rezultatus bei juos įvertinti, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo tikslas yra nustatyti dėl to kaltus asmenis ir juos nubausti.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir ištyręs visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad surinkta pakankamai įrodymų, liudijančių apie neginčijamą A. B. kaltę, todėl nuteistojo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne visais surinktais įrodymais, yra nepagrįsti.
A. B. teigia, kad teismas jį pripažino kaltu remiantis specialisto išvada, kuri skiriasi nuo kitų teismui pateiktų medicininių dokumentų ir nesupranta, kaip galima padaryti tiek daug sužalojimų suduodant du kartus į veidą. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, iš kaltinimo pašalino danties nuskėlimą ir kraujosruvos dešiniame žaste viduriniame trečdalyje užpakaliniame paviršiuje padarymą, todėl A. B. teiginiai, kad 2006-06-29 specialisto išvada ir kiti byloje esantys medicininiai dokumentai prieštarauja vieni kitiems, nes tokio pobūdžio ir stiprumo sumušimas negali būti padarytas tik dviem smūgiais į veidą, yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.
Administracinėje byloje Nr. A-245/07 priimtas motyvuotas ir pagrįstas nutarimas nutraukti administracinę bylą prieš A. B., nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50(3) str., t.y. nenustačius A. B. veikoje tyčios, kadangi administracinė atsakomybė už neatsargų svetimo turto sunaikinimą ar sužalojimą nenumatyta.
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad J. B. šmeižė A. B., o jos veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 154str.1d., požymių, todėl ji išteisinta. Šmeižtas, tai tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas apie kitą žmogų, ko pasėkoje tas žmogus yra paniekinamas ar pažeminamas, arba prarandamas pasitikėjimas juo (BK 154str.1d.). Savo skunde Kauno miesto apylinkės teismui A. B. nurodė, kad J. B. skleidė tikrovės neatitinkančius faktus, dėl smurtavimo, grasinimų jai atimti gyvybę, danties išmušimo, jų sūnaus mušimo ir grobimo, žodžiu jų bendriems pažįstamiems ir pareiškimų forma policijos pareigūnams. Iš tyrimo metu pateiktos informacijos matyti, jog A. B. pranešimai policijai nebuvo paremti išgalvotais faktais, todėl įvardinti tokią informaciją, kaip neatitinkančią tikrovės ir galinčią paniekinti ar pažeminti asmenį, negalima. J. B. žodžius patvirtina ši tyrimo metu surinkta informacija:
2006-07-05 Kauno m. VPK Žaliakalnio policijos komisariato viršininko pavaduotojo raštas, iš kurio matyti, kad J. B. pranešta, jog atlikus tyrimą dėl nukentėjusiosios nežymaus kūno sužalojimo, kurį padarė jos vyras A. B., nustatyta, kad šioje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140str.1d., požymių. Taip pat nurodyta galimybė tokio pobūdžio bylas nagrinėti teisme privataus kaltinimo tvarka, gavus nukentėjusiojo skundą. Priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą šioje byloje.
Kauno m. Žaliakalnio PK patikrinimo medžiaga Nr. 25-AP-1647, kurioje yra teikimas dėl pranešimo tyrimą užbaigti. Taip pat iš šios medžiagos matyti, kad atliktas tyrimas dėl 2006-06-27 konflikto (duomenys neskelbtini) gatvėje bei nurodyta, kad J. B. buvo sumušta A. B. 2005-12-28 ir 2005-11-18, tai patvirtina byloje esančios specialisto išvados.
Kauno m. Santakos PK viešosios policijos Vilijampolės policijos nuovados medžiaga Nr. 24-2-AP-52, iš kurios matyti, kad tyrėjas teikime siūlo patikrinimą laikyti baigtu ir įspėti A. B. ginčytinus klausimus su žmona spręsti tik įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat, atlikus tyrimą dėl pakeisto durų užrakto, paaiškėjo, jog A. B. pakeitė jį todėl, kad pametė raktus, o žmona tuo metu buvo išvykusi, todėl grįžusi ji negalėjo patekti į namus.
Visus J. B. sužalojimus patvirtina teismo medicinos specialisto išvados ir kita byloje esanti medžiaga.
Nors A. B. nurodė, kad U. V. paskleidė darbovietėje informaciją, gautą iš J. B., kad nuteistasis ją muša, eina pas kitas moteris, girtauja, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis nereikalavo, kad U. V. būtų apklaustas ir patvirtintų iš kur jis gavo šią informaciją. Nuteistasis teigia, kad jis A. B. dėka prarado bendradarbių ir pažįstamų pagarbą, neteko darbo, tačiau byloje nėra duomenų galinčių tai patvirtinti, o vadovautis vien tik nuteistojo parodymais teismas negali. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad A. B. turėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka apskųsti procesinius dokumentus, tačiau to nepadarė, o tai reiškia, jog jis sutiko su tuose dokumentuose esančiais duomenimis. Nuteistojo teiginiai, kad jis nesiskundė todėl, kad policijos tyrimo išvados A. B. buvo palankios, o skundų nerašė, nes jokių atsakymų iš policijos negaudavo, be to, su tyrimo išvadomis susipažino tik tada, kai visa medžiaga buvo prijungta prie nagrinėtos baudžiamosios bylos ir jau buvo vėlu skųsti procesinius dokumentus, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Įvertinus visus šiuos įrodymus ir aplinkybes padaryta teisinga išvada, kad J. B. nešmeižė nuteistojo, o tai, jog A. B. atžvilgiu nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o administracinė byla nutraukta, neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusiosios pateikta informacija neatitinka tikrovės bei paniekina ar žemina nuteistąjį, arba pakerta pasitikėjimą juo.
Vadovaujantis visomis aukščiau pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinių motyvų ir pagrindų, kuriais remiantis būtų galima panaikinti 2007-09-25 nuosprendį ir A. B. išteisinti, o J. B. atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nukentėjusiosios – privačios kaltintojos J. B. ir nuteistojo A. B. apeliacinius skundus atmesti.