Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno m. apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, dalinai darbingo, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas kaltinant jį tuo, jog jis 2012-07-16, apie 13.00 val., būdamas neblaivus, nuėjo pas draugą A. S., paskambinęs į buto duris ir nesulaukęs, kol jas atidarys, ėmė garsiai belsti, trankyti duris ir sulaužė vieną buto durų apdailos lentelę, t.y. savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 50³ str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jog jokių durų nesulaužė, ten nuo seno durys išlūžę, todėl jis žalos nepadarė.

Bylą nagrinėja teisėja vienasmeniškai, todėl vadovaujantis LR ATPK 285 str. posėdžio protokolas nerašomas, LR ATPK 249 str. nuostatos netaikytinos, kadangi protokolo rašymo klausimas reglamentuotas ATP kodekse.

Byloje pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b.l.); pažeidėjo paaiškinimas, kuriuo nustatyta, kad jis su pažeidimu nesutinka ir nurodo, kad beldžiant nukrito lentelė, tačiau jis ją įdėjo atgal (1, 6 b.l.); A. S. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodoma, kad G. M. belsdamas į duris jas apgadino padarydamas jam 100 Lt turtinę žalą (3 b.l.).

Teismui pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti kategorišką ir neginčijamą išvadą, jog 2012-07-16 buvo apgadintos A. S. buto durys. Durų sugadinimai ir padaryta žala nenustatyti nei policijos pareigūnų, nei sąskaitomis apie durų taisymą ar pan. Praėjus daugiau kaip mėnesiui po įvykio nėra galimybių ištirti šių aplinkybių, kadangi buto durų sugadinimai galėjo būti padaryti ir vėliau arba pašalinti.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas taip pat pažymi, jog pagal nusistovėjusią teismų praktiką kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Įvertinus tai, jog institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą nepateikė teismui neginčytinų duomenų, įrodančių traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę, teismas daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 50³ str., sudėtis G. M. veikoje nenustatyta ir todėl administracinė teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str., 250 str., 302² str., teismas

Nutaria:

Administracinę teiseną G. M. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 50³ str., sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.