Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, sekretoriaujant Saulutei Jurkėnaitei, dalyvaujant M. J., vertėjai Justinai Pilkauskaitei-Karinauskienei, išnagrinėjusi M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2016 m. lapkričio 11 d., apie 23.35 val., Olandų g., Vilniuje, vairavo automobilį „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kadangi būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)), nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje ir deklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, neturėjo Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus, o 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja tik jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, bei Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 (aktuali red.), 14 punkto reikalavimą, kuriuo nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio D. A. 2016 m. lapkričio 11 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016 m. lapkričio 11 d., dirbant pagal atskirąjį priemonių planą, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis M. J., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir neturintis teisės vairuoti transporto priemones, kadangi pateikė Turkijos nacionalinį vairuotojo pažymėjimą (b. l. 8).

Pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo duomenimis, M. J. 2016 m. lapkričio 11 d., 23.35 val., nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Kelių eismo taisyklių nustatytus dokumentus. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Turkija yra prisijungusi prie 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo, todėl šios valstybės išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja Lietuvos Respublikoje, tačiau jis suteikia teisę tik nenuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui vairuoti transporto priemones.

Kaip matyti, įstatymas leidžia Lietuvos Respublikos teritorijoje vairuoti transporto priemones turint užsienio valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau šia teise naudotis gali tik tie asmenys, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Sprendžiant M. J. administracinės atsakomybės klausimą svarbu nustatyti, ar jis yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, ar ne, ir ar jis gali Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones, naudodamasis užsienio valstybėje jam išduotu vairuotojo pažymėjimu.

Europos Parlamento ir Tarybos 1991 m. liepos 29 d. direktyva 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų ir 2006 m. gruodžio 20 d. direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) yra nustatytas nuolatinio Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės gyventojo statusas. Pagal šias direktyvas nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiu asmeniu laikomas asmuo, kuris paprastai gyvena Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais, taip pat nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiu asmeniu laikomas studentas (užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės), kuris studijuoja Lietuvos Respublikoje mažiausiai 6 mėnesius.

Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma remiantis LR CK 2.12 straipsnio nuostatomis. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.

Atitinkamai, Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-328, 2 punkte išaiškinta, jog nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena.

M. J. gimęs Turkijos Respublikoje, tačiau nuo 2001 m. jam suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje jam buvo pakeistas Lietuvos Respublikos piliečio pasu, nuo 1996 m. iki 2007 m. buvo sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą Vilniuje, dirba Lietuvos Respublikoje registruotoje bendrovėje, nuo 2004 m. baudžiamas už administracinius teisės pažeidimus, padarytus Lietuvos Respublikoje. Tokiu būdu laikytina, kad jis yra nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje asmuo, kuriam reikalinga turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurio jis neturi.

Pažymėtina, kad iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad 2010 m. spalio 27 d. ir 2016 m. rugsėjo 8 d. M. J. buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalį, todėl aukščiau paminėti teisės aktų reikalavimai jam turėjo būti žinomi.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo, tarnybinio pranešimo, pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo duomenimis nustatyta, kad M. J. vairavo automobilį, neturėdamas Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo ir, atitinkamai, teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Veikimas pagal pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas teisingai. Aplinkybių, kad M. J. būtų veikęs būtinojo reikalingumo sąlygomis, nenustatyta.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 424 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti, už ką buvo numatyta bauda nuo 289 iki 434 Eur arba administracinis areštas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, kadangi nebenumatyta administracinės nuobaudos - arešto. Atsižvelgiant į tai, M. J. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį.

M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis iš esmės pripažino pažeidimą, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į M. J. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į pažeidimo pobūdį – sąmoningai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, į jo asmenybę – baustas administracinėmis nuobaudomis, prieš du mėnesius iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo baustas už analogišką pažeidimą. Teismas daro išvadą, kad skirtina didesnio nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkio dydžio piniginė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, skirti 400 Eur baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.