Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjai A. S., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja padavė teisme pareiškimą suinteresuotiems asmenims dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po Z. G. , gim (duomenys neskelbtini), mir. 1994-04-06 mirties , priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Kadangi nurodytas turtas priklausė seseriai Z. G., mir. 1994-04-06, ji gali paveldėti palikėjai priklausiusį turtą, yra jos įstatyminė įpėdinė ( LR CK 573 str. -1964 m. redakcija) Z. G., o taip pat ir pareiškėjos tėvai - J. ir M. L. yra seniai mirę. O 1978 -12-27 mirė ir Z. G. sutuoktinis S. G.. Z. G. vaikų neturėjo, todėl kaip jos sesuo ir artimiausia giminaitė yra įstatyminė įpėdinė , galinti paveldėti jos turtą.

Keliolika metų iki savo mirties Z. G. gyveno pas pareiškėją. 1986-11-13 Varėnos raj. Pavarėnio apylinkės deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažyma Nr. 211, patvirtina, kad G. Z. priklausęs gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) kaime, Pavarėnio apylinkėje buvo nugriautas ( žemių melioravimo metu) ir faktiškai nuo šio laiko sesuo Z. G. apsigyveno pas pareiškėją.

Mirus seseriai Z. G., į notarų biurą dėl palikimo priėmimo su prašymu per nustatytą 6 mėnesių terminą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (notarų biuro pažymos : 2013-07-10 Nr. 538-S ir 2013-09-02 Nr. S-172). Siekia nustatyti palikimo priėmimo juridinį faktą, nustatant kad po sesers Z. G. ( iki sant. – L.) mirties palikimą priėmiau pareiškėja, jos sesuo A. S. (iki sant. L.).

Naudojosi žemės sklypu, į kurį atkurta nuosavybės teisė Z. G., jį prižiūri, šiuo metu leido naudotis kitiems asmenims. Mirus seseriai , rūpinosi jos laidotuvėmis ,prižiūri ir tvarko jos kapą. Tvarkė ir nuosavybės į žemę atkūrimo reikalus, dalyvavo sklypų matavimuose , dokumentų tvarkyme, apmokėjo dokumentų tvarkymo išlaidas. Laikytina, kad valdo visą likusį po sesers mirties turtą.

Palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai turtą pradeda valdyti - o ji turtą pradėjo valdyti iškart po savo sesers Z. G. mirties, paimdama jai priklausiusius daiktus, naudodamasi jai priklausiusiu turtu kaip savo.

Suinteresuoti asmenys, jų atstovai neatvyko į teismo posėdį ir neprieštaravo dėl pareiškimo tenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos sesuo Z. G. mirė 1994-04-06 ir tokias aplinkybes patvirtina jo mirties liudijimo duomenys (b.l.6).

Pareiškėjos giminystės ryšius su Z. G. patvirtina : Lietuvos valstybės istorijos archyvo duomenys, kad Z. L. 1938-10-17 susituokė su S. G. ( b.l. 8); Lietuvos valstybės istorijos archyvo duomenys, kad 1924-07-20 pakrikštyta J. ir M. V. L. dukra A., gim. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 9); Lietuvos valstybės istorijos archyvo duomenys, kad 1914-09-28 pakrikštyta J. ir M. L. dukra Z., gim. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 10).

Po Z. G. mirties paveldėjimo bylos nebuvo vestos ir tai patvirtina notaro pažyma ( b.l. 11).

Duomenys apie nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kad naudotoja Z. G., kurios 476/1190 žemės sklypo dalis , esanti (duomenys neskelbtini) Varėnos r. ( b.l. 19-20), daiktinės teisės neįregistruotos, nurodant naudotoją.

Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po Z. G. mirties atsirado palikėjo mirties momentu, kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).

Dėl giminystės

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 str.1 d.). Pagal to paties straipsnio 2 dalį giminystė sukelia teisines pasekmes tik įstatymų numatytais atvejais. CK 3.131 str. numato giminystės linijas - tiesioji ir šoninė giminystės linijos. CK 3.132 str.1 d. numato, kad tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (proseneliai, seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai ir t. t.).

CK 3.135 str. numato, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Pareiškėjos A. S. giminystės ryšys su Z. G. įrodytas rašytiniais įrodymais, t.y. kad ji yra pareiškėjos sesuo.

Dėl palikimo priėmimo fakto

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą ( CK 5.1 str.1 d.). Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 str.). Palikėja mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str.1 d ) . Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 str.1 d.) . Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjos mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą.

Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi Z. G. testamento nebuvo sudariusi, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str.,5.13 str.).

CK 5.11 str.1 d. 4 p. numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjų mirties, paveldėjimas į jų turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą ( CK 5.50-5.51 str.), t.y. priėmus palikėjos turtą. Z. G. gyveno pas pareiškėją, pareiškėja tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo klausimus į seseriai priklausantį žemės sklypo dalį.

Pareiškėja priėmė palikėjų turtą visa apimtimi, koks jis yra paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą ( CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjos, liudytojų M. D., gim.1949 m., J. Š., gim. 1946 m. paaiškinimais, palikėjos mirties liudijimais, duomenimis apie palikėjų išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Ginčo dėl nagrinėjamo dalyko nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str.2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po sesers Z. G. , gim (duomenys neskelbtini), mirusios 1994-04-06 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Faktas nustatytinas dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo paveldėjimo tikslu.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.