Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Reton“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Reton“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė J. B., išieškotoja UAB „Heavy Finance“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolė J. B. 2023 m. vasario 15 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Antstolė nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. hipoteka užtikrintam turtui, 32 objektams uždėtas antstolės J. B. turto areštas bei priimtas 2022 m. rugsėjo 28 d. patvarkymas dėl turto vertės Nr. S-22-18-12802. Patvarkymo dėl areštuoto turto vertės 4 punkte išaiškinta, jog CPK 704 straipsnio tvarka skolininkas iki varžytynių paskelbimo pradžios gali pasiūlyti savo pirkėją. Paaiškino, jog šis patvarkymas skolininkei išsiųstas el. paštu: (duomenys neskelbtini), tačiau skolininkė nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje nustatyta teise, todėl 2022 m. lapkričio 21 d. antstolė paskelbė areštuoto/įkeisto turto 32 varžytynes, o joms neįvykus, 2023 m. sausio 5 d. priėmė patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo. Pasibaigus antrosioms varžytynėms liko neparduoti 27 kilnojamojo turto objektai, tačiau jokių prašymų dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui pareiškėjas neteikia. Antstolė sutiko, jog varžytynių skelbimuose nebuvo įkeltos parduodamo turto nuotraukos; paaiškino, kad parduodamą turtą buvo galima apžiūrėti vietoje, jis yra saugomas adresu (duomenys neskelbtini), ir visi norintys apžiūrėti turtą prieš dalyvaujant varžytynėse tai atliko. Antstolė turto apžiūrą organizavo gyvai.

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Heavy Finance“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

12. Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0018/22/01285 duomenų nustatyta, kad antstolė J. B. vykdo išieškojimą iš pareiškėjos (skolininkės) UAB „Reton“ pagal Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. J. 2022 m. liepos 11 d. vykdomąjį įrašą Nr. DJ-4164 dėl 277,93 Eur notaro išlaidų, 120 799,98 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų iki faktinio prievolės įvykdymo išieškojimo suinteresuoto asmens UAB „Heavy Finance“ naudai. 2022 m. rugsėjo 28 d. antstolė surašė turto arešto aktą bei tą pačią dieną priėmė patvarkymą dėl turto vertės Nr. S-22-18-12802. Šiame patvarkyme, be kita ko, antstolė išaiškino, jog skolininkas (t. y. pareiškėja) CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę iki varžytynių pradžios pasiūlyti turto pirkėją. Šis patvarkymas pareiškėjai išsiųstas el. paštu: (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 21 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo. Šiame patvarkyme yra informacija, kad skolininkas turi teisę iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento į antstolės sąskaitą sumokėti sumą, reikalingą skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, sumokėjus šias sumas, varžytynių vykdymas nutraukiamas ((CPK 704 straipsnis). 2022 m. gruodžio 12 d. patvarkymu antstolė pirmąsias varžytynes paskelbė neįvykusiomis ir pasiūlė perimti iš varžytynių neparduotą turtą už skolą. Jame pažymėta, kad negalus atsakymo, bus skelbiamos antrosios varžytynės, kurios vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pirmosios, išskyrus tai, kad iš antrųjų varžytynių parduodamo turto kaina sudaro 60 procentų nustatytos turto kainos. 2023 m. sausio 5 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl antrųjų varžytinių paskelbimo. Šiame patvarkyme taip pat yra nuoroda į CPK 704 straipsnį. 27 antrosios varžytynės neįvyko, kadangi jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas ir 5 varžytynės įvyko. Antstolė 2023 m. sausio 26 d. priėmė patvarkymus dėl antrųjų varžytynių paskelbimo įvykusiomis ir patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dėl 27 kilnojamojo turto objektų, taip pat pasiūlė išieškotojui perimti iš varžytynių neparduotą turtą. Pareiškėja UAB „Reton“ pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti jos priimtus 2023 m. sausio 26 d. patvarkymus dėl įvykusių antrųjų varžytynių, patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir pasiūlymą perimti iš varžytynių neparduotą turtą, panaikinti 2023 m. sausio 26 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo 5.1 punktą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo netenkino. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą.

13. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad antstolės 2022 m. rugsėjo 28 d. patvarkymas dėl turto vertės Nr. S-22-18-12802, kuriame prieš pirmąsias turto varžytynes pareiškėjai buvo išaiškinta teisė pasinaudoti CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka reiškia, kad skolininkui teisė išaiškinta ir ja jis gali naudotis ir prieš antrųjų varžytynių paskelbimą.

14. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms.

15. Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021 išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad skolininko teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją įgyvendinimas nėra ribojamas pirmųjų varžytynių paskelbimu specialiame interneto tinklalapyje. Priešingas skolininko teisės pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo areštuoto turto pirkėją aiškinimas neatitiktų šio priverstinio turto realizavimo būdo ir vykdymo proceso tikslų. Kasacinio teismo vertinimu, skolininkas turi teisę siūlyti areštuoto turto pirkėją pripažinus pirmąsias varžytynes neįvykusiomis iki antrųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, laikantis CPK 704 straipsnyje nustatytos tvarkos. Toks skolininko teisės pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo turto pirkėją aiškinimas priverstinio vykdymo proceso metu leidžia užtikrinti veiksmingą šios teisės įgyvendinimo tvarką, išieškotojo ir skolininko interesų balansą.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog paminėtoje nutartyje išaiškinimas pateiktas dėl skolininko teisės įgyvendinimo laiko, tačiau joje apie antstolio pareigą papildomai nurodyti apie tokią teisę skelbiant antrąsias varžytynes, nepasisakyta. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė neneigia, kad jai šiame vykdymo procese buvo išaiškinta teisė pasiūlyti savo pirkėją (t. y. apie tokią teisę ji buvo informuota), juolab, nuoroda į CPK 704 straipsnį yra ir 2023 m. sausio 5 d. Patvarkyme dėl antrųjų varžytynių paskelbimo su išaiškinimu apie galimą varžytynių vykdymo nutraukimą, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus, jog antstolė nepasiūlė pareiškėjai iki varžytynių paskelbimo pasinaudoti CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka ir pasiūlyti savo pirkėją. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja nenurodė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie jos ketinimus tokia teise faktiškai pasinaudoti. Anksčiau minėtoje kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad toks turto realizavimo būdas negali tapti priemone vilkinti priverstinį turto realizavimo procesą ir skolininkui tenka pareiga pasiūlyti pirkėją taip, kad tai neturėtų neigiamos įtakos priverstinio vykdymo proceso operatyvumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

17. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad teismo išvada, jog CPK 707 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas esminės įtakos neturėjo ir neapribojo galimybės pirkėjams pasidomėti parduodamu turtu, yra nepagrįsta.

18. CPK 707 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prie skelbimo apie varžytynes turi būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos), išskyrus atvejus, kai iš varžytynių parduodamas nematerialusis turtas.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino antstolės padarytą minėtos teisės normos pažeidimą, tačiau vadovavosi teismų praktika, pagal kurią kiekvienu konkrečiu atveju, kilus teisminiam ginčui dėl informacijos apie parduodamą turtą pakankamumo, teismas turėtų spręsti, ar informacija buvo pakankama, o jei nepakankama, tai ar šios informacijos neatskleidimas ar nepakankamas atskleidimas reikšmingas ir esmingai suvaržė pirkėjo teises ir pažeidė jo teisėtus interesus; taip pat ar pirkėjo teisių pažeidimas gali sukurti arba sukūrė įstatyme nustatytus teisinius padarinius. Nors apeliantės teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-777-516/2022, kuria vadovavosi teismas, buvo nagrinėtos aplinkybės skiriasi (skirtingas išvaržomas turtas), pažymėtina, jog toks išaiškinimas nebuvo siejamas su konkretaus turto specifika, juolab, tokia praktika taikyta ne vienoje byloje (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-576-798/2021, 2023 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-151-881/2023).

20. Apeliantė ginčydama skundžiamos nutarties išvadą, kad iš skelbimuose nurodytų varžytynėse parduodamo ginčo turto požymių galima identifikuoti turto buvimo vietą ir esminius jo požymius, ir kad CPK 707 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas neturėjo esminės įtakos, nurodo teorinius samprotavimus (kad be nuotraukos nėra aišku, ar turtas turi visas komplektuojamąsias dalis, ar jo naudojimo intensyvumas potencialiam pirkėjui priimtinas, o nurodymas, jog išvaržomą turtą galima apžiūrėti savaime nereiškia, kad toks turto aprašymas ir galimybė apžiūrėti pritraukia potencialius pirkėjus), šių argumentų nesieja su konkrečiomis iš varžytynių realizuojamo ginčo turto (įrengimų: pramoninių svarstyklių PMA35001, dažų maišymo įrangos Corob WX7, įvairių staklių ir kt.) savybėmis, vizualiais požymiais, nurodoma specifika, paklausa rinkoje ir pan., iš kurių būtų galima spręsti apie pažeidimo (nuotraukos nebuvimo) įtaką varžytynių rezultatui. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog penki turto objektai iš varžytynių buvo parduoti, šiuos turto objektus įsigijo skirtingi pirkėjai. Antstolė nurodė, jog pirkėjai registravosi varžytynėse tik apžiūrėję turtą bei įvertinę realią jo būklę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog CPK 707 straipsnio 2 dalies pažeidimas esmingai suvaržė potencialių pirkėjų teisę susipažinti su parduodamų objektų būkle ar turėjo įtakos galimų pirkėjų skaičiui.

21. Nenustačius pagrindo panaikinti ginčijamus antstolės patvarkymus, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjos reikalavimą dėl 2023 m. sausio 26 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-23-18-2369 5.1 punkto panaikinimo.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis atsakovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.