Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje V. P. a/k (duomenys neskelbtini) gimes 1981-03-02, Vilniaus rajone, LR pilietis, 9 klasiu išsilavinimo, nevedes, dirbantis UAB darbininku, gyvenantis Pašiliu km., Vilniaus rajone, anksciau teistas 1999-09-09 Vilniaus rajono apylinkes teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d., vieneriems metams laisves atemimo, pritaikius BK 47¹ str. .paskirtos bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, teistumas išnykes, kaltinamas padares nusikaltima, numatyta LR BK 129 str. 1 d.;

G. T. a/k (duomenys neskelbtini) , gimes 1986-05-24, Vilniuje, LR pilietis, turintis vidurini išsilavinima, nevedes, dirbantis UAB betonuotoju, gyvenantis Visalaukes km., Vilniaus raj., teistas 2004-11-26 Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., vieneriems metams laisves atemimo, pritaikius BK 75 str. paskirtos bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, teistumas išnykes, kaltinamas padares nusikaltima, numatyta LR BK 129 str. 1 d.;

V. R. a/k (duomenys neskelbtini) gimes 1985-05-28, Vilniaus rajone, LR pilietis, 10 klasiu išsilavinimo, nevedes, dirbantis UAB betonuotoju, gyvenantis Visalaukes km., Vilniaus raj., teistas: 2004-11-26 Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., vieneriems metams laisves atemimo, pritaikius BK 75 str. paskirtos bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams; 2005-05-25 Vilniaus rajono apylinkes teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., vieneriems metams dviems menesiams laisves atemimo, Iš pataisos namu paleistas 2006-04-20 lygtinai 4 menesiams 11 dienu, teistumas neišnykes, kaltinamas padares nusikaltima, numatyta LR BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. P. 2006 m. rugpjucio 10 d., apie 15 val., lauke, Pociunu km., Vilniaus rajone, tarpusavio konflikto metu su V. S., tycia sudave pastarajam viena smugi kumšciu i veida (lupu-nosies sriti). Be to jis ta pacia diena, apie 22 val., tame paciame kaime, S. L. priklausanciame namo kieme, tycia ranka sudave ne mažiau vieno smugio V. S. i veida, sukeldamas jam fizini skausma. Po to jis su G. T. nukentejusiji nuveže i Paberžes kaima, Vilniaus raj. ir paliko guleti šalikeleje. Del V. P. suduoto smugio kumšciu i lupu – nosies sriti (2006 08 10, apie 15 val.) V. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, lupu- nosies srities sumušimas, pasireiškes odos nubrozdinimu nosies dešines šnerves priekineje dalyje, kraujosruvomis lupu gleivines dešineje. To pasekoje išsiliejus kraujui po kietuoju smegenu dangalu virš kairio galvos smegenu pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenu suspaudimu ir pabrinkimu, plauciu uždegimu, V. S. 2006 08 15 ligonineje mire. Tokiu budu V. P. nukentejusiajam V. S. padare sunku sveikatos sutrikdyma ir del neatsargumo ateme jam gyvybe. Šiais savo veiksmais V. P. padare nusikaltimus, numatytus LR BK 135 str. 1 d. ir 132 str. 1 d.

G. T. ir V. R. 2006 m. rugpjucio 10 d., apie 22 val., Visalaukes kaime, Vilniaus raj. tarpusavio konflikto metu tycia rankomis sudave ne mažiau kaip po viena smugi V. S. i veida, sukeldami jam fizini skausma. Po to jie S. L. priklausancio namo kieme, esanciame Pociunu kaime, Vilniaus raj. tarpusavio konflikto metu kiekvienas tycia ranka dar sudave apie viena smugi V. S. i veida, sukeldami jam fizini skausma. Tuo G. T. bei V. R. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

V. P. kaltu del V. S. nužudymo, pagal LR BK 129 str. 1 d. neprisipažino ir parode, kad jis nukentejusiajm sudave i veida tik viena smugi ir del to pastarasis negalejo mirti. Jis paaiškino, kad E. L. draugavo su V. S., su kuriuo veliau susipyko ir papraše jo bei G. T. išsiaiškinti su V. S.. Pastarasis ja buvo viešai ižeides. V. S. jis buvo paskolines 40 litu, kuriuos pastarasis pažadejo atiduoti kita diena, t.y. 2006-08-10. Nurodyta diena, apie 15.00 val., važiuojant su G. T. ir kitais Pociunu kaime pastebejo V. S., kuris padejo žmonems krauti šiena. Jis priejo prie V. S. ir primine pastarajam apie skola. V. S. pasake, kad pinigu neturi, del ko jis supyko ir kumšciu viena karta sudave V. S. smugi i veido apatine dali ir praskele jam lupa.· Del pinigu gražinimo buvo susitarta vakare prie kontoros, esancios Visalaukes kaime. Vakare, apie 23.00 val., jis kartu su G. T. atvažiavo prie kontoros, prie kurios stovejo grupe jaunuoliu. Ten buves V. R. pasake, kad V. S. slapstosi kažkur prie kontoros. Jis su G. T. surado V. S. ir paeme ji už rankos nuvede prie automobiliu. Tik priejus prie automobiliu V. S. puole G. T. ir V. R.. Pirmas vaikinui sudave V. R. kumšciu i veida, po to V. S. kumšciu i veida sudave G. T., po to dar viena karta V. S. i galvos sriti su koja sudave V. R.. Nuo pastarojo smugio V. S. pargriuvo. Gulinti vaikina pradejo spardyti G. T. ir V. R., kiek kartu spyre, pasakyti negalejo, taciau daugiau nei viena karta. Jis V. S. prie kontoros nemuše ir nesuprato del ko abu vaikinai muše V. S.. Po to G. T. pasiule nuvežti V. S. pas E. L.. G. T. ir V. R. dviese isodino V. S. i bagažine ir visi nuvažiavo i Pociunu kaima. Atvažiave V. R. vienas trauke V. S. iš bagažines, taciau nepajegus iš pykcio du kartus bagažines dangciu sudave V. S. kažkur i galvos sriti. Po ko jis, V. R. ir G. 'T trise ištrauke V. S. iš bagažines. Tuo metu kai V. S. stovejo atsiremes i V. R. bagažine, pastarasis kumšciu sudave jam kažkur i žandikaulio sriti.Po kurio laiko V. S. nugriuvo. Veliau prie ju priejo J. B. jaunesnysis, ir tuo metu jis pasišalino, o eidamas prie vaikinu pamate, kad kažkas spardo gulinti, taciau kadangi buvo visiškai tamsu, nemate kas butent sparde V. S.. Priejus arciau, pastebejo, kad G. T. pyle ant V. S. vandeni. Po to jis su G. T. ir T. M. pakele V. S ir isodino ji i G. T. automobili ant galines sedynes, kur isedo ir T. M., o jis su G. T. sedejo priekyje. G. T. pasiule vaikino iki pat namu nevežti, todel prie posukio i Paberžes kaima trise ištrauke V. S. ir paliko griovyje.

Savo parodymus V. P. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu bei akistatos su V. R. metu ( 2 t. b.l. 74-85, 7-13).

G. T. kaltu del V. S. nužudymo pagal LR BK 129 str. 1 d. kaltu neprisipažino ir parode, kad jis nukentejusiojo išviso nemuše. Jis paaiškino, kad su V. S. jo tarpusavio santykiai buvo draugiški. Pastarasis anksciau draugavo su jo pussesere E. L.. 2006-08-10, dienos metu, apie 15.00 val. jis automobiliu veže E. L., L. B. ir V. P.. Pociunu kaime pastebejo J. B., V. S. ir kitus kraunancius šiena. V. P. papraše sustoti, pasake, kad eina pakalbeti. Mate, kad V. P. nuejo prie V. S. ir abu užejo už ukinio pastato. Vaikinu nebuvo apie 10 minuciu. Ka jie ten dare jis nežino, nemate. Sugrižes V. P. pasake, kad vakare V. S. turi atnešti pinigus-skola, sumos neivardino. Vakare V. P. paprašius del skolos kartu su R. K. nuvažiavo prie parduotuves, esancios Visalaukes kaime. Paskui juos atvažiavo V. R. su savo drauge A. A.. Jau buvo tamsu, galimai apie 22-23 val. Jis, V. P. ir V. R. išlipo iš automobilio, taciau V. S. nesimate. Veliau pastebejo V. S., kuris pamates ju automobili pabego. V. P. po kurio laiko prie ju automobiliu atvede V. S.. V. P. laike vaikina sugriebes už drabužiu, V. S. buvo visiškai girtas, vos pastovejo ant koju. Prie V. R. automobilio V. P. pradejo mušti V. S.. Mate, kaip V. P. sudave vaikinui kelis kartus kumšciu i veida, smugiu skaiciaus nurodyti negali, taciau daugiau nei viena karta. V. P. mušant V. S. arciau ju priejo ir V. R., kuris taip pat kelis kartus kumšciu sudave V. S.. Buvo tamsu, taciau atrode, jog V. R. sudave smugius V. S. kažkur i viršutine kuno dali. Jau tuomet, kai V. S. pradejo mušti V. R., nukentejusysis nugriuvo ant kelio. Kažkuris iš vaikinu, taciau kuris butent nemate, nes buvo tamsu, galimai pradejo spardyti gulinti V. S., bent taip jam atrode pagal vaikinu judesius. Pats jis stovejo 2-5metru atstumu nuo vaikinu, taciau vaizda jam užstojo V. R. automobilis, todel gerai ir nemate mineto veiksmo. Pastebejo, kad V. S. nugriuvo, priejo prie vaikinu noredamas juos išskirti. Kadangi V. R. ta vakara buvo labiau apsvaiges nuo alkoholio nei V. P., todel tiesiog atitrauke ji nuo V. S.. Po to V. R. pakele V. S. ir liepe jam lipti i jo automobilio AUDI bagažine. V. S. pats ilipo i V. R. automobilio bagažine ir V. P. liepe V. R. nuvežti V. S. i Pociunu kaima. Jis taip pat nutare važiuoti i Pociunus nes tenai buvo likusi jo drauge. Kartu važiavo V. P. ir kiti pažistami. Atvažiavus iki iki E. L. kiemo, mate, kad V. S. pats lipa iš atidarytos bagažines. Kuomet V. S. išlipo iš bagažines, V. R. kumšciu sudave V. S. kažkur i veido sriti ir del to, V. S., galvos nugarine dalimi atsitrenke i bagažines atidaryta dangti. Nuo smugio vaikinas nenugriuvo, o tik buvo atsilošes. Po to V. R. ir V. P. nuvede V. S. toliau nuo automobilio, ka jie dare jis nemate. Veliau priejes prie vaikinu pastebejo, kad V. S. guli ant žemes, šalia stovejo V. R. ir V. P.. Jam priejus, V. P. sugriebe gulejusi V. S. už drabužiu, pakele ji ir nuvede toliau nuo visu. Mate, kaip V. P. kumšciu sudave V. S. 3 kartus i galvos sriti, po paskutinio smugio V. S. nugriuvo ir nebejudejo, tai jam pasirode labai itartina, todel jis V. S. apipyle vandeniu, taciau pastarasis neatsigavo. Visi nutare vežti V. S. iki namu. Jis su V. P. ir T. M. paeme V. S. už pažastu ir prilaikant galva, isodino i jo automobilio gala. V. R. atsisake V. S. vežti iki namu, jis prieš tai jau važiavo neturedamas vairuotojo pažymejimo, todel jie nutare palikti V. S. netoliese, t.y. neprivažiavus iki Paberžes apie 2 km. Po to trise ištrauke V. S. iš automobilio ir ji pagulde ant šono šalikelyje ant žoles. Tuo metu V. S. nejudejo, nekalbejo, taciau buvo gyvas. Po to visi išsiskirste ir niekam apie ivyki nepasakojo.

V. R. kaltu del V. S. nužudymo, pagal LR BK 129 str. 1 d. neprisipažino ir parode, kad jis nukentejusiojo nemuše, tik karta sudave jam delnu per veida. Jis paaiškino, kad 2006-08-10, apie 22.00 val., pas ji atvažiavo G. T. su V. P.. Jie ieškojo V. S., ne pastarasis pavoge J. B. dvirati. Po to vaikinai išvažiavo, o po kažkiek laiko kartu su drauge Alina nutare nuvažiuoti i kaima prie parduotuves ir pasižiureti ar draugai surado V. S.. Prie parduotuves stovejo G. T. automobilis. Po kurio laiko V. P. rado besislapstanti V. S. ir atvede ji prie automobiliu. Jis paklause V. S. ar pastarasis pavoge dvirati, taciau V. S. neige pavoges dvirati, del ko jis supyko ir viena karta delnu sudave V. S. i veida. Po to nuejes prie automobilio pamate kaip V. P. kelis kartus sudave V. S. kažkur i veida. G. T. savo automobilio bagažineje pasiule V. S. nuvežti i Pociunu kaima pas J. B.. V. S. pats isedo i automobilio bagažine ir visi nuvažiavo i Pociunus pas E. L.. Atidares automobilio bagažine V. S. išlipo pats. Tada V. P. paeme V. S. už rankos ir kartu su G. T. nuvede ji toliau. Kieme buvo G. T. ir kiti. Tuo metu jis savo automobiliu bande apsisukti, nes buvo užvažiaves ant medžio kaladeles. Apsisukes, pastebejo ant nugaros gulinti V. S. ir suprato, kad vaikina sumuše, o kas butent muše vaikina jis parodyti negali. Taciau apšvietus automobilio žibintais šalia gulincio V. S. pamate stovincius V. P., T. M. ir G. T., kuris pyle vandeni ant V. S., taciau vaikinas nekalbejo, nejudejo, tik gargaliavo.

Savo parodymus V. R. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu bei akistatos su V. P. metu ( 2 t. b.l. 14-26, 7-13).

V. P. kalte del V. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir neatsargaus jo gyvybes atemimo bei G. T., V. R. kalte del smugiu nukentejusiajam sudavimo, sukelusio fizini skausma irodyta byloje surinktais duomenimis.

Nukentejusioji A. S. parode, kad jos sunus draugavo su E. L.. 2006 08 09 sunus išejo pasivaikšcioti ir nebegrižo. 2009 08 10 skambino Valerijus ir klause kur sunus, bet ji atsake, kad nežino. 2006 08 12 jai paskambinusi Eleonora pasake, jog girdejo, kad kažkas nužude sunu Viktora. Tada ji kreipesi i policija, kuri liepe jai važiuoti i ligonine. Sunus tuo metu buvo reanimacijoje be samones ir mire. Kaip ir prie kokiu aplinkybiu buvo sumuštas sunus ji nežino.

Liudytojas P. Y. parode, kad 2006-08-11, apie 08.00 val., važiuodamas automobiliu iš kaimo, netoli Paberžes kaimo, Vilniaus rajone, lauke, netoli kelio pastebejo gulinti žmogu. Priejes, pastebejo, kad tai jaunas vaikinas, kurio veidas buvo sumuštas, jis gulejo ant šono, nejudejo. Jis nuvažiavo i Paberžes policijos nuovada ir praneše apie vaikina.

Liudytoja I. B. parode, kad 2006-08-10 dienos metu, apie 15 val., Pociunu kaime, su šeima bei V. S. krove šiena. Pastebejo keliu važiavusius G. T. ir V. R. automobilius. Buvo nuejusi toliau nuo visu ir griždama pamate, kad V. S. stumdosi su jai nepažistamu vaikinu. Nuo automobiliu puses išgirdo E. L. balsa, kad reikia važiuoti, o nuvažiavus automobiliams V. S. pasake, kad E. L. prašo vaikinu, kad ji sumuštu. Praejus kuriam laikui V. S. pasiskolino kartu dirbusio K. V. dvirati ir išvažiavo i Visalaukes kaima, pasake, kad jam reikia kažka išsiaiškinti. V. S. ilgai nebuvo, todel ji nuejo prie parduotuves Visalaukes kaime, kur pamate V. S. su kitais vaikinais ir paeme K. V. priklausanti dvirati ir nuejo namo. Kas ivyko toliau ji nežino, o po kiek laiko sužinojo, kad V. S. ta diena buvo sumuštas ir ligonineje mire.

Liudytojas J. B. (gim. 1975m.) parode, kad 2006-08-10 jie su V. S. krove šiena. Apie 16.00 val., pro šali važiavo du automobiliai. V. S. nuejo prie žmoniu, buvusiu automobilyje ir V. S. su nepažistamu vaikinu kartu nuejo už ukinio pastato, sugrižus V. S. buvo praskelta lupa. Kas sudave V. S. smugi jis nežino ir nemate, be to vaikinas nieko nepasakojo. Tada V. S. paeme K. V. dvirati ir nuvažiavo i Visalaukes kaima. Vakare I. B. nuejo i parduotuve, Visalaukes kaime ir atvare dvirati, o V. S. liko Visalaukes kaime išsiaiškinti su vaikinais. Jis apie 23.00 val. nuejo pas kaimynus Liachovicius ir kieme su T. C. vartojo alkoholi, mate atvažiavusius i kiema du automobilius, kurie buvo sustoje prie ju dienos metu. Iš automobiliu išlipo V. R., G. T., T. M., V. P., iš namo išejo dvi ar trys merginos. V. R. ištrauke iš savo automobilio bagažines V. S. ir einant pro šali su C. pastebejo sumušta V. S. veida, kas butent muše V. S. parodyti negali, kadangi sedejo atokiau nuo visu, buvo tamsu ir nekreipe demesio i atvažiavusius vaikinus. Po kažkiek laiko pamate V. S. gulinti prie šieno kupetos, vaikina kažkas apipyle vandeniu, taciau jis nejudejo, o po kurio laiko vaikinai isodino V. S. i viena iš automobiliu ir išvažiavo.

Liudytojas J. B. (gim. 1951 m.) parode, kad 2006 08 10 jis su žmona, sunumi, V. S., K. V. krove šiena. Po pietu pro šali važiavo du automobiliai. Jiems sustojus V. S. nuejo prie vieno jauno jam nepažistamo vaikino ir jie kartu užejo už ukinio pastato. Ka jie ten dare nežino. Sugrižes V. S. paeme dvirati ir išvažiavo. Vakare žmona nuejo i parduotuve Visalaukes kaime ir atsivare dvirati. Ji sake, kad mate V. S., kuris sake, kad turi išsiaiškinti su vaikinais.

Analogiškai kaip ir J. B. parode ir liudytojas K. V., paaiškindamas, kad mate kaip V. S. buvo nuejes prie atvažiavusiu žmoniu.

Liudytojas R. K. parode, kad 2006-08-10, dienos metu kartu su R. K. ir R. S. geriant alu prie parduotuves Visalaukes kaime, dviraciu atvažiavo V. S., kuris taip pat vartojo alkoholi. V. S. buvo nuvažiaves prie ežero, o sugrižes vel prisijunge prie ju. Po to prie ju privažiavo G. T., V. R. ir V. P., kurie ieškojo V. S.. R. S. jam papasakojo, kad V. S. slepesi nuo vaikinu ir praše G. T. nesakyti kur jis. Girdejo G. T. sakant V. R., kad V. S. reikia surasti ir išsiaiškinti su juo. Krumuose besislapstanti V. S. rado ir ištrauke V. P.. Mate, kaip pirmas V. S. viena smugi kumšciu ar delnu i veida sudave V. R..Pastarasis pasake, kad V. S. reikia patalpinti i bagažine. Mate kaip visi trys vaikinai, t.y. G. T., V. P. ir V. R. patalpino V. S. i V. R. automobilio bagažine. Abu automobiliai nuvažiavo Moletu plento link. Mane, kad V. S. muše bei išveže del to, kad vaikinas buvo skolingas V. P. 40 Lt.

Liudytojas T. M. parode, kad 2006-08-10, apie 23.00 val., prie parduotuves Visalaukes kaime, mate G. T. ir V. R. su automobiliais, V. R. drauge Alina bei V. P., kuris ieškojo V. S. ir ji surades, atvede prie parduotuves. Kas vyko tarp vaikinu toliau, nemate, nes kalbejosi su seserim. Prie parduotuves V. R. V. S. sudave smugi, taciau nemate, kad G. T. muštu V. S.. Po to G. T., V. R. ir V. P. patalpino V. S. i V. R. bagažine, visi susedo i automobilius, o G. T. ji pakviete pasivažineti kartu. Jis isedo i G. T. automobili ir nuvažiavo paskui V. R. automobili i Pociunu kaima. Kalbedamas su T. C. ir J. B., pamate kaip G. T., V. P. ir V. R. nuejo kartu su V. S. už G. T. automobilio ir vaikinai pradejo mušti V. S.. Taip jis suprato pagal vaikinu judesius, kadangi jau buvo tamsu. Girdejo kaip šauke G. T., kad kas nors atneštu vandens. Jis nubego prie šulinio ir atneše vandens, tuomet pamate ant žemes gulinti V. S., jo veide matesi sužalojimai. E. L. pasake, kad V. S. apsimeta, tada G. T. atneše dar kibira vandens ir apipyle V. S., kuris nejudejo, nekalbejo, taciau kvepavo, o apipylus vandeniu eme knarkti. V. S. buvo be samones, todel G. T. ir V. P. ji pakele ir idejo i G. T. automobili, jis taip pas isedo i mineta automobili ir nuvažiavo link Paberžes, kur G. T. ir V. P. ištrauke V. S. paliko ji lauke ant žoles. Vaikinas nejudejo, pats eiti negalejo tik knarke. G. T. jam liepe nieko niekam nepasakoti. Kodel keite parodymus del V. P. smugiu sudavimo skaiciaus, parodyti negali.

Liudytojas R. K. parode, kad 2006-08-10, apie 17.00 val., kartu su R. K., R. S. ir V. S. prie parduotuves Visalaukes kaime vartojo alkoholi. R. K. išvažiavo, po to sutiko T. M. ir visi vaikšciojo po kaima. V. S., pamates G. T. ir V. R. automobilius, pasislepe. G. T. ir V. R. nuvažiave prie parduotuves sugrižo su V. S., kuriam buvo liepta važiuoti automobilio bagažineje, taciau jis priešinosi. Tuomet G. T. ir V. R. prie automobilio bagažines pradejo V. S. mušti ir kumšciais sudave jam smugius i veida, po to jega patalpino V. S. i V. R. automobilio bagažine ir išvažiavo. T. M. išvažiavo kartu su G. T..

Liudytojas R. S. parode, kad 2006-08-10, apie 23 val., kartu su V. S. ir R. K. buvo prie kontoros, Visalaukes kaime, ir pastebejo atvažiuojanti automobili. V. S. pasake, kad jei atvažiuoja G. T., nesakyti vaikinui kur jis yra ir pasislepe. Atvažiave G. T. ir V. R. paklause kur V. S.. Jis atsake, kad V. S. nuejo Paberžes kaimo link. Veliau griže automobiliai žibintais apšviete teritorija prie parduotuves, surado besislapstanti V. S.. Pamate, kad tarpusavyje vaikinai stumdosi, kas kam sudave smugius parodyti negali, taciau atrode, jog visi trys mineti vaikinai stumdosi. Po to G. T. bei V. R. isodino V. S. i V. R. automobilio bagažine. Veliau išgirdo G. T. sakant, kad V. S. reikia kažkur vežti. Kuomet abu automobiliai ruošesi išvažiuoti, i G. T. automobili isedo T. M. ir abu automobiliai išvažiavo. Po kurio laiko sutiko G. T., taciau kur jie nuveže V. S. nieko nepasakojo, o jeigu policija klausinetu apie ivyki, tai liepe nieko nepasakoti.

Liudytoja S. L. parode, kad ji kartu su šeima gyvena Pociunu kaime, žinojo, kad dukra E. L. bendravo su V. S., kuris kartais nakvodavo pas juos, taciau jos dukra nepraše vaikinu išsiaiškinti santykius su V. S. . 2006-08-10 apie 16.00 val.

kartu su V. P., G. T., T. C., A. Z. sedejo jos kieme, gere sidra, alu bei truputi degtines. Apie 23.00 val. nuejo miegoti. Ka dare mineti asmenys nežino, jokio triukšmo savo namo kieme negirdejo ir apie V. S. sumušima nieko parodyti negali.

Liudytoja V. L. parode, kad pažinojo V. S.. Iš draugo V. P. girdejo, kad V. S. skolingas jam 40 litu. 2006-08-10 apie 23.00 val. galimai veliau savo namo kieme išgirdusi balsus, kartu su seserimi Eleonora bei pusbrolio G. T. sugyventine Andžela išejo i kiema, kuriame prie automobiliu pastebejo stovincius V. R., T. M.. V. P., G. T., V. S.. Atokiau nuo visos kompanijos stovejo J. B., jos patevis T. C. bei A. A.. Visi šauke, konfliktavo tarpusavyje, išgirdo kažka klausant, kodel V. S. negražina pinigu. Jai bunant kieme nemate, kad kas nors muštu V. S..

Liudytojas T. C. parode, kad 2006-08-10, vakare, tikslaus laiko neprisimena, jau buvo tamsu, savo namo kieme, atokiau nuo namo, kartu su J. B. vartojo alkoholi, kuomet i kiema atvažiavo G. T. ir V. R., kažkuris iš ju, galimai ir abu, šito parodyti negali, neprisimena, ištrauke V. S., bet ar iš salono ar bagažines, parodyti taip pat negali. Priejus su J. B. prie V. R. automobilio, pamate stovincius G. T., V. R., V. P., o šalia vaikinu, ant žemes gulejo V. S., kuris nekalbejo, taciau judino galva, iš to suprato, kad vaikinas gyvas. Arti priejes nebuvo. Kažkuris vaikinu atneše vandens ir užpyle ant be samones gulincio V. S., jis atsigavo. Gerai neprisimena, taciau atrodo, kad prie atvažiavusiuju vaikinu buvo priejusi V. L.. Kaip ir kas muše V. S. jis nemate. G. T., V. P. ir V. R. pakele V. S. ir patalpino i kažkieno automobili ir išveže. Praejus valandai sugrižo G. T., kuris paeme pasilikusia ju name sugyventine ir išvažiavo.

Liudytoja A. A. parode, kad ji draugauja su V. R.. 2006-08-10, apie 17.00 val., kartu su V. R. atvažiavo i Visalaukes kaima ir su V. R. padejo G. T. krauti šiena. Apie 23.00 val., prie parduotuves ja su V. R. sustabde G. T. ir V. P., su kuriais buvo ir V. S.. Prie kontoros stovejo kompanija vaikinu, jie vartojo alkoholi. Girdejo kaip V. P. sake V. S., kad aplinkui daug žmoniu, todel reiketu nuvažiuoti i Pociunu kaima. Iš pokalbio suprato, jog vaikinai konfliktavo del pinigu, kuriuos V. S. skolingas V. P.. V. P. kalbejosi su V. S., kuri pastume ir trenke V. S. du kartus kumšciu i veida, nuo trecio smugio V. S. pargriuvo, atrodo G. T. ji kele. Matesi, kad V. S. ir V. P. buvo neblaivus. V. P. pasiule V. S. nuvežti i Pociunu kaima V. R. automobilio bagažineje, kadangi G. T. automobilyje nebuvo vietos V. S.. V. P. ir G. T. istume V. S. i V. R. automobili, V. S. nesipriešino ir visi nuvažiavo i Pociunu kaima. Kaime V. R. atidare bagažine, o V. P. ištrauke V. S. ir paklause kur jo pinigai. Tada V. P. sudave V. S. viena smugi i veida, nuo smugio vaikinas pargriuvo, V. P. paemes už rankos nutempe vaikina toliau nuo automobiliu, ir prie V. S. buvo kartu G. T.. Ji nemate, kad G. T. ir V. R. muštu V. S.. V. R. jai sake, kad V. S. trenke viena karta i veida. Prie gulincio V. S. priejes J. B. papriekaištavo jam del dviracio. Išsigandusi papraše V. R. išvažiuoti, taciau ilgai negalejo apsisukti, nes automobilis buvo užvažiaves ant medžio kalades, todel nemate kas vyksta tenai, kur buvo V. S. ir vaikinai. Kuomet apsisuko ir automobilio žibintai apšviete V. S. ji mate ant nugaros gulinti V. S., o G. T. pyle ant jo vandeni. Iš to suprato, kad V. S. bloga, kad jis sumuštas, nes prie parduotuves vaikinas ejo pats, buvo samoningas. Kas vyko toliau, nežino. Kuomet ji su V. R. išvažiavo kaime pasiliko G. T., V. P. J. B. ir V. S.. Veliau iš žmoniu kalbu sužinojo, kad V. S. mire.

Liudytoja A. V. parode, kad 2006-08-10 kartu su sugyventiniu G. T., padedant A. A. ir V. R., krove šiena. Baige darba, visi nuvažiavo prie ežero išsimaudyti, o ji su G. T. nuvažiavo i Pociunu kaima, kur buvo E. L. ir V. P.. G. T. ir V. P. kažkur nuvažiavo, o apie 23.30 val., išejusi kartu su V. L. ir E. L. i kiema pamate G. T., V. P., V. R., V. S., J. B. ir T. C.. Visi baresi, konfliktavo, labiausiai šauke V. P.. V. R. V. S. sudave smugi kumšciu i veida, del to V. S. pakaušiu atsitrenke i atidaryta bagažines dangti. Tuomet ji nuejo namo ir nieko nemate, kieme liko E. L. bei kiti aukšciau mineti asmenys. Praejus 10-15 min. išgirdo išvažiuojanciu automobiliu garsa. Praejus dar kuriam laikui jos pasiimti sugrižo G. T., su kuriuo nuvažiavo namo. Kur paliko V. S. G. T. jai nieko nepasakojo.

Liudytoja L. B. parode, kad 2006-08-10, apie 15.00 val. su pažistamais G. T., V. P., E. L. ir važiavo i Pociunu kaima. P. B. namo G. T. pastebejes V. S., sustojo, nes vaikinai jo ieškojo del kažkokios skolos. Visi liko automobilyje, o V. P. nuejo prie V. S., greitai grižo ir visi nuvažiavo namo. Kas vyko tarp V. P. ir V. S. nemate, nes vaizda užstojo šieno kupeta, pats V. P. nieko nepasakojo.

Liudytoja E. L. parode, kad kaltinamuosius pažista, draugavo su V. S., su kuriuo liepos menesi išsiskyre, nes pastarasis ja sumuše, o po 3 dienu ja atsiprašes jie liko draugais. Ivykio diena grižtant su V. P. iš parduotuves, mate V. S. kraunant šiena. V. P. kalbedamas su V. S. del skolos 1 karta trenke V. S., kuris pasake, kad skola gražins. Apie 22 val. su G. T. ir A. A. nuvažiavo išsimaudyti, po to nuvažiavo Visalaukes kaima. Tuo metu i jos kiema atvažiavo automobiliai, iš bagažines išlipo V. S.. V. R. sudave V. S., kuris nukrito ir susimuše galva i bagažines dangti. Po to V. P. nusivedes V. S. i šona trenke jam i žandikauli. V. S. nukrito, prarado samone, tada ji apipyle vandeniu. Atgaves samone V. S. pats isedo i automobili. Kad G. T. muštu V. S., ji nemate. Del A. Z. grasinimu su ja susidoroti fiziniu budu, taip pat kaip ir su V. S., ikiteisminio tyrimo metu ji dave melagingus parodymus.

Liudytojas A. Z. parode, kad E. L. jam pasake, jog susipyko su V. S. del tarp ju kilusiu nesutarimu. 2006-08-10 dienos metu bendravau su E. L., V. R., V. P. ir G. T. bei L. B.. Dviem automobiliais važiuojant Pociunu kaime pamate, kad žmones krove šiena, tarp ju pastebejo ir V. S.. V. P. priejo prie V. S., taciau jam greitai sugrižus visi nuvažiavo i E. L. kiema, V. P. jam nepapasakojo, kad susimuše su V. S.. Veliau su E. L. nuvažiavo prie ežero. Apie 21 val. nuveže E. L. namo, ir pats taip pat išvažiavo. Apie V. R. ir V. S. konflikta nieko nežino. Kas vyko ta vakara Visalaukes kaime prie parduotuves bei Pociunu kaime E. L. kieme, nemate, buvo neblaivus. Del E. L. duotu parodymu apie tai, jog jis jai grasino susidoroti bei apie jo su V. R. pokalbi apie nusikaltima, nieko parodyti negali.

Iš ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, jog vieta, kur 2007 08 11 buvo aptiktas be samones V. S. yra prie kelio Vilnius – Paberže, 2,5 km. Paberžes km, Vilniaus raj. ( 1 t. b.l. 12 – 17).

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti V. S. padarytu sužalojimu pobudi bei mirties priežasti buvo atlikti du medicininiai tyrimai.

Atlikus V. S. lavono tyrima buvo surašyta teismo-medicinos specialisto (20060817-20061214) išvada Nr. M 2473(06(01).Jos metu buvo nustatyti tokie sužalojimai: kaktos dešineje, antakio vidinio kampo srityje, 1,2x1 cm plote yra du, 0,3 cm atstumu vienas nuo kito, išilginis, linijinis, 0,9xO,2cm dydžio ir apvalus, 0,4cm skersmens, nosies dešines šnerves priekineje dalyje- netaisyklingos formos, 0,6xO,4cm dydžio, padengti aukšciau aplinkines odos lygio, nuo kraštu sutrukineje raudonais šašais nubrozdinimai. Kaires peties, apimant viršutine ir nugarine dalis, 4x8 cm plote yra keturi, ivairiu krypciu, netaisyklingos formos nuo 0,1x0,2 cm iki 1x0,4 cm dydžio analogiški nubrozdinimai. Apatines lupos gleivines dešineje puseje, 2cm atstumu nuo vidurio linijos yra netaisyklingos formos, skersine, 1,6x1 cm dydžio melsvai violetine kraujosruva. Viršutines lupos gleivines dešineje, aukšciau apatines lupos aprašytos kraujosruvos projekcijoje yra netaisyklingos formos, l ,4x1 cm dydžio analogiška kraujosruva.

1. V. S. mirties priežastis yra kraujosruva po galvos smegenu kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio (150 g), kuri komplikavosi galvos smegenu suspaudimu, pabrinkimu, antrinemis kraujosruvos kamiene, plauciu uždegimu.

2. V. S. mirtis ivyko 2006-08-15 9.25 val., (gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2006/14681 duomenimis).

3.1. kraujosruva po galvos smegenu kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio, padaryta paveikiant

kietu buku daiktu, tiek suduodant, tiek griunant ir atsitrenkiant i kieta paviršiu turinti daikta, neilgai trukus iki paguldymo i stacionara. Šis sužalojimas yra kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sukelia gresme gyvybei ir šiuo atveju pasibaige mirtimi.

3.2. nubrozdinimai kaktos dešineje, nosies srityje, kairio peties srityje, kraujosruvos abiejose lupose, padaryti paveikiant kietais bukais daiktais, tiek griunant ir atsitrenkiant i kietus paviršius turincius daiktus, neilgai trukus iki paguldymo i stacionara. Šie sužalojimai yra kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4. V. S. mirtis ivyko del kraujo išsiliejimo po galvos smegenu kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio (150 g), kuri komplikavosi galvos smegenu suspaudimu, pabrinkimu, antrinemis kraujosruvos kamiene, plauciu uždegimu.

5. Neatmetama galimybe, kad visi V. S. lavone nustatyti sužalojimai galejo buti padaryti ir kovos, ir savigynos metu.

6. Neatmetama galimybe, kad po kraujo išsiliejimu po galvos smegenu kietuoju dangalu nukentejusysis galejo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus. Kiti nustatyti sužalojimai- nubrozdinimai kaktos dešineje, nosies srityje, kairio peties srityje, kraujosruvos abiejose lupose yra kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

7. Sužalojimu padarymo metu nukentejusysis galejo buti ivairiose padetyse.

8. Kuno sužalojimai galejo buti padaryti ne mažiau triju trauminiu poveikiu pasekoje: vienas- i kairio peties sriti, padarant nubrozdinima; vienas- i burnos sriti, padarant kraujosruvas abiejose lupose; vienas- i kaktos sriti, padarant nubrozdinimus. Kraujo išsiliejimas po galvos smegenu kietuoju dangalu virš kairio pusrutulio galejo gautis nuo bet kurio trauminio poveikio i galvos sriti.

9. Nustatyti, ar sužalojimai padaryti vienu, ar keliais irankiais, nera galimybes.

10. Sužalojimu vietose nera pedsaku, pagal kuriuos butu galima spresti apie irankio (irankiu) forma, dydi.

Remiantis Vilniaus raj. PK KP SNTP vyresniosios tyrejos užduotimi, 2007-01-23 TMI Vilniaus skyriaus ekspertai ivertine specialisto išvados Nr. M 2473/06 (01) duomenis, suraše specialisto išvada Nr. KM 47/07 (01), kurioje konstatavo:

Motyvuojamoji dalis

1. V. S. mirties priežastis yra galvos sumušimas. I tai nurodo odos nubrozdinimai kaktos dešineje, nosies srityje, kraujosruvos abieju lupu gleivineje, kraujosruva po galvos sniegenu kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio (150 g), tai komplikavosi galvos smegenu suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenu pabrinkimu (antrinemis kraujosruvos kamiene), plauciu uždegimu.

2.1. galvos sumušimas, pasireiškes odos nubrozdinimais kaktos dešineje, nosies srityje, kraujosruvomis abieju lupu gleivineje, kraujosruva po galvos smegenu kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio. Paviršiniai kuno sužalojimai - odos nubrozdinimai kaktos dešineje, nosies srityje, kraujosruvos abieju lupu gleivineje- padarytos kietais bukais daiktais, turinciais ribota paviršiu iki jo stacionarizavimo ir tiksliau ju padarymo laiko išskirti negalima. Kraujosruva po galvos smegenu kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio galejo atsirasti nuo bet kurio trauminio poveikio i galvos sriti ar nuo šiu poveikiu visumos iki jo stacionarizavimo. Esant aukšciau aprašytam mirti sukelusios traumos mechanizmui sužalojimai kvalifikuojami tik visumoje - sunkiu sveikatos sutrikdymu.

2.2. odos nubrozdinimai kairio peties srityje padaryti kietais bukais daiktais, turinciais ribota paviršiu iki jo stacionarizavimo. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3. V. S. mirties priežastis yra galvos sumušimas.

4. Labiausiai tiketina, kad nukentejusysis po kuno sužalojimu padarymo galejo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (judeti, gintis, šaukti), kol išsiliejes kraujas po kietuoju dangalu suspaude galvos smegenis ir V. S. prarado samone.

5. Sužalojimu lokalizacija konkreciu atveju nenurodo kokioje padetyje buvo nukentejusysis sužalojimu padarymo metu ar kokia tuo metu buvo tiketiniausia užpuoliko ir nukentejusiojo tarpusavio padetis.

6. Sužalojimai galvoje padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, kurie aiškintini smugiu

sudavimu bei nera budingi griuvimui, o kairio peties srityje - vienu trauminiu poveikiu.

7-8. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinciais ribota paviršiu, o sužalojimuose neliko pedsaku, pagal kuriuos butu galima spresti apie konkrecia daikto ar irankio forma, dydi ir t.t.

Teismo medicinos specialistas P. P. teismo posedyje patvirtino duota išvada Nr KM 47/07 ir papildomai paaiškino, kad sužalojimai galvoje klasifikuojami tik visumoje. Pradžioje kraujosruva galvoje formuojasi, po to kraujas išsilieja ir smegenys pradeda brinkti. Nužudytasis jaunas žmogus, todel ant kuno galejo likti mažiau sužalojimu, nei buvo suduota smugiu. Buvo nustatyta, kad buvo 3 smugiai i veida. Kune sužalojimu nesimate. Pakaušio srityje sužalojimai nebuvo nustatyti. Pirmas smugis galejo buti lemtingas, po kito smugio galejo trukti krešulys ir kraujas toliau liejosi. Butina smugiu visuma. Pirma specialisto išvada yra siauresne. Užtenka ir vieno smugio, kad atsirastu kraujosruva.

Bylos nagrinejimo teisme metu del specialistu išvadose esanciu prieštaravimu konstatuojant padarytu sužalojimu mechanizma buvo paskirta komisijine teismo medicinos ekspertize, kurios akte Nr (duomenys neskelbtini)07 (01) apibendrinti objektyvus duomenys ir pateikta išvada:

Ivertinus lavono tyrimo duomenis, galima teigti, kad V. S. mire nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenu dangalu virš kairio galvos smegenu pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenu suspaudimu ir pabrinkimu. Kraujavimo šaltiniu buvo plyšusi vena, jungianti kietaji galvos smegenu dangala su smegenu paviršiumi (kitokio galimo kraujavimo šaltinio - galvos smegenu sumušimo židinio ar pan., nenustatyta). Plyšimo priežastimi buvo galvos smegenu staigus judesys kaukoles ertmeje, kuri iššaukia stiprus trauminiai poveikiai i galva, pvz. smugiu sudavimai i veido sriti ar griuvimai aukštielninkam ir atsitrenkimai pakaušio sritimi i kieta buka paviršiu. Konkreciu atveju galvos srityje yra užsifiksavusios dvi sužalojimu grupes, kuriu padarymui reikalingi du trauminiai poveikiai:

1. kaktos dešines puses sumušimas, pasireiškes dviem smulkiais odos nubrozdinimais išsidesciusiais 1,2x1 cm plote su l,5cm skersmens kraujosruva minkštuose audiniuose.

Sis sužalojimas nera budingas smugio sudavimui kumšciu ar koja. Tokiu atveju kaktos sumušimai ties antakio riba igauna kitoki pavidala: del stipraus odos ir gerai vaškuiiarizuoto (aprupinto smulkiomis kraujagyslemis) šios srities paodžio stebimi palyginti platus kraujo išsiliejimai-patekejimai, apimantys akies vokus ar net skruosto viršutine dali. Konkreciu atveju kraujo išsiliejimas siekia 1,5 cm skersmens, nežymiai viršydamas odos plota, kuriame išsidesciusios išorinio trauminio kontakto žymes - du smulkus odos nubrozdinimai. Pastaruju sužalojimu dydis, tarpusavio išsidestymas taip pat nera budingi sužalojimams kaktoje, padaromiems smugiuojant ranka ar koja.

Komisijos nuomone, šis sužalojimas padarytas kontaktuojant (pvz. atsitrenkiant) palyginti nestipria jega i kieta buka atsikišusi paviršiu, del ko nebuvo sukeltas galvos smegenu staigus judesys kaukoles ertmeje, ir nera sietinas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu. Šio sužalojimo padarymo galimybe byloje minimomis aplinkybemis, pvz. nukentejusiajam kakta kontaktuojant su kietu ribotu paviršiumi automobilio bagažineje, neatmetama. Sužalojimas atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui.

2. lupu-nosies srities sumušimas, pasireiškes odos nubrozdinimu nosies dešines šnerves priekineje dalyje 0,6xO,4cm, kraujosruva viršutines lupos gleivines dešineje l;4xlcm, kraujosruva apatines lupos gleivines dešineje l,6x1 cm dydžio.

Šio sužalojimo atskiri elementai (traumavimo žymes - odos nubrozdinimas bei kraujosruvos) yra išsideste pagal viena vertikaliaja linija, maždaug vienodais atstumais vienas nuo kito ir yra adekvatus smuginiam kontaktui rankos pirštu sanariniais paviršiais. Todel tiketina, kad nosies lupu sužalojimas buvo padarytas sudavus smugi kumšciu. Toks traumavimo mechanizmas yra budingas trauminiams poveikiams i galva, sukeliantiems kraujo išsiliejima po kietuoju smegenu dangalu. Ivertinus visu galvos sužalojimu pobudi, išsidestyma bei bylos aplinkybes, galima teigti, kad tarp šio sužalojimo ir kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenu dangalu, buvusio mirties priežastimi, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Sužalojimas atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui.

Ivertine specialisto išvadas Nr. M 2473/06 (01); KM 47/07 (01) ir atsižvelgdami i baudžiamosios

1. V. S. mire nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenu dangalu virš kairio galvos smegenu pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenu suspaudimu ir pabrinkimu, plauciu uždegimu.

2.1. kaktos dešines puses sumušimas, pasireiškes dviem smulkiais odos nubrozdinimais su kraujosruva minkštuose audiniuose. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietais ribotais paviršiais, pvz. atsitrenkus, ir nera sietinas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu. Sužalojimas atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui.

2.2. lupu-nosies srities sumušimas, pasireiškes odos nubrozdinimu nosies dešines šnerves priekineje dalyje, kraujosruvomis lupu gleivines dešineje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, tiketina suduodant smugi kumšciu ir yra sietinas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu. Sužalojimas atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui.

2.3. Keturi smulkus odos nubrozdinimai kairiame petyje padaryti kontaktuojant su buku paviršiumi. Sužalojimas atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui Visi sužalojimai galejo buti padaryti maždaug tuo paciu metu, t.y. aplinkybese minimu 2006-08-10 konflikto metu.

3. Mirti sukele nosies-lupu srities sumušimas.

4. Po kuno sužalojimu, tame tarpe galvos sumušimo, lydymo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenu dangalu, nukentejusysis galejo atlikti savarankiškus veiksmus. Esant tokio pobudžio traumai, savarankišku veiksmu atlikimo galimybe paprastai tesiasi iki keliu valandu.

5. Padarant nosies-lupu srities sumušima, tiketina, kad nukentejusysis ir užpuolikas buvo vertikalioje padetyje, vienas priešais kita.

6. Visi kuno sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais.

EA Nr. (duomenys neskelbtini)07 (01) puslapis - 8/8; 7-8.

Pagal aprašytus sužalojimu požymius galima spresti apie traumavusio paviršiaus savybes tik placios grupines priklausomybes lygyje. Nera požymiu rodanciu, kad sužalojimai buvo padaryti kokiais tai konkrecias irankiais.

9. Nurodytos aplinkybes (nukentejusiojo esancio bagažineje galvos traumavimas bagažines dangciu) nera adekvacios traumavimo išeigai - kraujo išsiliejimui po kietuoju smegenu dangalu.

10. Kraujo išsiliejimas po kietuoju sniegenu dangalu galejo buti padarytas suduodant smugi kumšciu i galvos sriti.

11. Smugio jega, išvystoma suduodant kumšciu, yra adekvati jegai galinciai sukelti kraujo išsiliejima po kietuoju smegenu dangalu.

13. Tiketina, kad kaltinamojo V. P. suduotas smugis kumšciu i veida (lupas), nukentejusiajam 2006-08-10 apie 15-16 vai. buvo mirties priežastimi.

17. Galimybe, kad neužilgo po sužalojimu padarymo V. S. ligonineje suteikus tinkama medicinine pagalba, jo gyvybe butu išgelbeta, neatmetama. Pristacius nukentejusiji i VGPUL stacionara, buvo konstatuotos toli paženge galvos smegenu suspaudimo po kietuoju smegenu dangalu išsiliejusiu krauju pasekmes (koma 3 balai), todel šioje klinikineje situacijoje sekmingas specializuotos medicinines pagalbos suteikimas buvo neimanomas.

Teismo posedyje apklaustas teismo medicinos ekspertas J. R. patvirtino komisijines ekspertizes akte nurodyta išvada ir papildomai paaiškino, kad sužalojimai, išskyrus tuos, kurie užfiksuoti akte ant V. S. kuno daugiau nebuvo. Jei ir buvo suduota jam daugiau smugiu jie itakos mirciai neturejo. Jei butu smugiai, tai žymes liktu tikrai. Nubrozdinimas kaktoje nera budingas smugiu sudavimui, nes jis išsidestes labai mažame plote. Jis daugiau budingas griuvimui, o daugiausiai tiketina, kad jis atsirado atsitrenkus, galimai talpinant i automobilio bagažine, atsitrenkus i bagažines dangti. Mažai tiketina, kad sužalojimas kairiajame petyje padarytas smugiu, petyje buvo nustatyti 4 smulkus nubrozdijimai, kurie galejo atsirasti dinamiškai kontaktuojant su buku paviršiumi. Šis sužalojimas nebudingas smugiu sudavimui. Sužalojimai lupose tai atskiros žaizdos. Tokio pobudžio sužalojimai atsiranda po smugio kumšciu. Jis budingas kontaktui su kumšcio pirštu sanariniais paviršiais. Sudavus smugi i kakta negali likti mažas sužalojimas. V. S. kaktoje tik du smulkus nubrozdinimai. Sunkiai tiketina, kad jie galejo buti padaryti sudavus i kakta kumšciu. Nubrozdinimai padaryti vienu metu, nes neitiketina, kad i 1 cm plota buvo suduoti keli smugiai. Sužalojimas lupose - nosyje padarytas vienu smugiu.

Sužalojimai galvoje padaryti dviem trauminiais poveikiais. Vienas i kakta, kitas i nosies - lupu sriti. Prieš tai duotose specialistu išvadose buvo nurodyti trys trauminiai poveikiai i galva. Sužalojimas lupu - nosies srityje buvo išskirtas i du sužalojimus padarytus atskirais trauminiais poveikiais. Vertinti kad nosies sritis buvo traumuota atskirai nereiketu ,nes sužalojimas nosyje pasireiške labai smulkiu nubrozdinimu šnerves srityje. Todel teigti, kad jis padarytas atskiru smugiu negalima. Jei i nosi butu suduotas atskiras smugis sužalojimas butu didesnis. Todel ir konstatuojama, kad i nosies lupu sriti buvo suduotas vienas smugis.

Kolegija, remdamasi aukšciau išdestytais irodymais daro išvada, kad neabejotinai nustatyta, jog V. P. sudave kumšciu viena smugi V. S. i veida (lupas-nosi) del ko nukentejusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei del neatsargumo atimta jo gyvybe. Smugio sudavimo fakta neneigia ir pats V. P.. Taip patvirtina ir liudytojai. Iš komisijines teismo medicinos ekspertizes išvados matyti, jog butent mirti sukele nosies-lupu srities sumušimas del ko išsiliejo kraujas po kietuoju smegenu dangalu. Ekspertizes akte nurodyta, jog tiketina, kad V. P. suduotas smugis kumšciu i veida (lupas-nosi) nukentejusiajam 2006 08 10, apie 15-16 val. buvo V. S. mirties priežastimi. Kaktos dešines puses sumušimas, padarytas kontaktuojant su kietais ribotais paviršiais, pvz. atsitrenkus, nera sietinas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu.

Netiketi komisijines teismo medicinos ekspertizes išvada nera jokio pagrindo, kuria iš esmes patvirtina kiti jau nurodyti bylos duomenys. Ekspertize atlikusiu ekspertu kompetencija kolegija abejoti neturi pagrindo ir konstatuoja, jog V. S. mirti sukele sužalojimai išsivyste nuo V. P. ranka tycia suduoto jam smugio i lupu-nosies sriti (2006 08 10, apie 15 val.).

Bylos irodymu visuma, teismo medicinos ekspertu išvada apie V. S. padaryto sužalojimo laika, pobudi, mechanizma bei trauminio poveikio lokalizacija pilnai patvirtina, jog kaltinamojo V. P. suduotas vienas smugis i nosies-lupu sriti (2006 08 10, apie 15 val.)yra priežastiniame ryšyje su V. S. mirtimi. Sprendžiant V. P. baudžiamosios atsakomybes klausima, kolegijos nuomone, lemiama reikšme turi priežastinio ryšio pobudis. Baudžiamoji atsakomybe pagal BK 129 str. galima tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusiu padariniu yra butinasis priežastinis ryšys, kai iš jo išsivystantys padariniai yra desningi ir iš anksto numatomi. Tuo tarpu atsitiktinis veikos padarinys nera desningas ir iš anksto nenumatomas, todel negali buti vertinamas kaip padarytas esant tycinei kaltei. Nors byloje nustatyta, kad V. S. mirties priežastimi buvo del V. P. suduoto vieno smugio i nosies-lupu sriti padariniai, kolegija pripažindama ši fakta, mano, jog nukentejo mirtis byloje nustatytomis aplinkybemis buvo atsitiktine veikos padarymo pasekme. Kolegijos nuomone, bylos irodymai nepatvirtina ikiteisminio tyrimo metu V. P. pareikšto kaltinimo, jog V. S. jis nužude tycia. Irodymu visuma nepatvirtina, kad V. P. turejo sumanyma nužudyti V. S. ir norejo jo mirties, o jeigu ir nenorejo, tai samoningai leido šioms pasekmems kilti. Priešingai, tokiu ketinimu nebuvima rodo bylos aplinkybes.

Byloje nera objektyviu duomenu apie suduoto smugio stipruma. Nustatyta, kad po lemiamo V. P. suduoto smugio daugiau sužalojimu, kurie galejo tureti itakos V. S. mirciai padaryta nebuvo. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant i bylos aplinkybes negalima teigti, jog V. P. numate V. S. mirti, nes nuo to paties stiprumo smugio vienais atvejais gali išsilieti kraujas i smegenis, kitais atvejais, tokios pasekmes, kurios atsirado V. S., gali ir nekilti. Taciau, turint omenyje tai, kad V. P. sudave smugi i gyvybiškai svarbia žmogaus vieta – galva (lupu-nosies sriti), ivertinant jo gyvenimiška patirti, darytina išvada, jog kaltinamasis, jeigu butu elgesis apdairiau, tai pagal bylos aplinkybes galejo ir turejo numatyti savo veikos pasekmes – darydamas atitinkama veika asmuo turi pareiga buti atsargus. Tokiu budu, kolegija daro išvada, jog V. P. privalo atsakyti už nužudyma del neatsargumo, pasireiškusi nusikalstamo nerupestingumo forma.

Teismas, ivertines visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo iranki, buda (smugis buvo suduotas ranka, o ne kokiu nors gresmingu irankiu), smurto intensyvuma (smoge viena karta) bei pobudi, kaltinamojo elgesi po nusikaltimo padarymo, daro išvada, kad jis ateme gyvybe V. S. del neatsargumo, todel jo veika kvalifikuotina pagal BK 132 str. 1 d.

Pagal susiformavusia teismu praktika, jei asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei ir nenumate, kad del jo veikos bus atimta gyvybe kitam žmogui, taciau suprato ir numate, kad tuo gali buti sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir taip veikdamas padare sveikatos sutrikdymus, sukelusius nukentejusiojo mirti, veika kvalifikuojama pagal BK 132 ir 135 ar 138 straipsniuose numatytu nusikaltimu sutapti, jeigu del žmogaus gyvybes atemimo yra neatsargi kalte (Lietuvos A. T. Senato 2004-06-18 nutarimo „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 27 p., kasacine byla Nr.2K-354/2007).

Kadangi ekspertai nustate, jog kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenu dangalu atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masta, tai šis del V. P. veikos atsirades padarinys kvalifikuojamas pagal BK 135 str. 1 d.

Nors V. P. neigia sudaves daugiau smugiu V. S., taciau liudytoja E. L. parode, kad jis sudave smugi ranka nukentejusiajam, kai šis buvo ištrauktas iš bagažines. Liudytojas T. M. iš ranku judesiu suprato, kad Piatko, G. T., V. R. sudave smugius V. S.. Todel kolegija laiko irodytu, kad V. P. S. L. priklausancio namo kieme dar sudave ranka apie viena smugi V. S. i veido sriti, sukeldamas jam skausma. Taciau šis smugis neturejo itakos nukentejusiojo mirciai ir todel papildomai pagal LR BK 140 str. 1 d. nebekvalifikuojamas, nes ši veiksma apima sunkaus sveikatos sutrikdymo V. S. padarymas. Bylos nagrinejimo metu nepasitvirtino aplinkybe, jog V. P., kaip nurodyta kaltinime sudave smugius kojomis V. S., todel ji pašalinama iš kaltinimo kaip nesant tokiu objektyviu duomenu, to nenustacius medicinos ekspertizei.

V. P. veiksmai iš LR BK 129 str. 1 d. perkvalifikuojami i LR BK 132 str. 1 d. ir 135 str. 1 d.

G. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis budamas apsvaiges nuo alkoholio, bendrininku grupeje tycia nužude kita žmogu, o butent:

jis, 2006-08-10, po to kai Pociunu kaime, Paberžes seniunijoje, Vilniaus rajone, tarpusavio konflikto metu, V. P. tycia sudave kumšciu viena smugi nukentejusiajam V. S. i veida, jis veikdamas bendrininku grupeje kartu su V. R. ir V. P., budamas apsvaiges nuo alkoholio, vakare, apie 22.00 val., Visalaukes kaime, Paberžes seniunijoje, Vilniaus rajone, tycia kartu su V. R. rankomis ir kojomis sudave nukentejusiajam V. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta smugiu skaiciu i ivairias kuno vietas bei jega patalpino i V. R. automobilio AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažine, nuveže i S. L. priklausancio namo kiema esanti Pociunu kaime, Paberžes seniunijoje, Vilniaus rajone, po ko, kartu su V. R. ir V. P., toliau tesdamas savo nusikalstamus veiksmus, tycia sudave rankomis ir kojomis tyrimo metu tiksliai nenustatyta smugiu skaiciu nukentejusiajam i ivairias kuno vietas, po ko, nukentejusiajam praradus samone, jis kartu su V. P., savo automobiliu „Toyota“ valt.nr. (duomenys neskelbtini) nuveže V. S. i Paberžes kaima, Vilniaus rajone ir paliko ji šalikeleje prie kelio Paberže-Visalauke ir taip, bendrininku grupeje, bendrai veikdamas padare nukentejusiajam V. S. odos nubrozdinima kairio peties srityje-sužalojima, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei galvos sumušima, pasireiškusi odos nubrozdinimais kaktos dešineje, nosies srityje, kraujosruvomis abieju lupu gleivineje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenu dangalu virš kairiojo pusrutulio-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu del ko, nepaisant intensyvaus gydymo, nukentejusysis 2006-08-15 mire, ir taip tycia nužude V. S..

G. T. kaltinamas padares nusikaltima, numatyta LR BK 129 str.1d.

V. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis budamas apsvaiges nuo alkoholio, bendrininku grupeje tycia nužude kita žmogu, o butent:

jis, 2006-08-10, po to kai Pociunu kaime, Paberžes seniunijoje, Vilniaus rajone, tarpusavio konflikto metu, V. P. tycia sudave kumšciu viena smugi nukentejusiajam V. S. i veida, jis, veikdamas bendrininku grupeje kartu su G. T. ir V. P., budamas apsvaiges nuo alkoholio, vakare, apie 22.00 val., Visalaukes kaime, Paberžes seniunijoje, Vilniaus rajone, tycia kartu su G. T. rankomis ir kojomis sudave nukentejusiajam V. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta smugiu skaiciu i ivairias kuno vietas bei jega patalpino V. S. i savo automobilio AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažine, nuveže i S. L. priklausancio namo kiema esanti Pociunu kaime, Paberžes seniunijoje, Vilniaus rajone, po ko, kartu su V. P. ir G. T., toliau tesdamas savo nusikalstamus veiksmus, tycia sudave rankomis ir kojomis tyrimo metu tiksliai nenustatyta smugiu skaiciu nukentejusiajam i ivairias kuno vietas ir taip, bendrininku grupeje, bendrai veikdami padare nukentejusiajam V. S. odos nubrozdinima kairio peties srityje-sužalojima, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei galvos sumušima, pasireiškusi odos nubrozdinimais kaktos dešineje, nosies srityje, kraujosruvomis abieju lupu gleivineje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenu dangalu virš kairiojo pusrutulio-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu del ko, nepaisant intensyvaus gydymo, nukentejusysis 2006-08-15 mire, ir taip tycia nužude V. S..

V. R. kaltinamas padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str.1d.

Bylos nagrinejimo teisme metu šie kaltinimai G. T. ir V. R. del tycinio V. S. nužudymo, pagal LR BK 129 str. 1 d. nepasitvirtino, išskyrus smugio sudavimus, sukelusius fizini skausma.

G. T. iš viso neprisipažino kaltu, kad jis muše V. S.. V. R. pripažino, kad jis viena karta sudave delnu i veida Visalaukes km. Teismas ištyres byloje esancius irodymus daro išvada, kad G. T. ir V. R. kalte del V. S. nužudymo nenustatyta. Kaip jau nurodyta šiame nuosprendyje del V. S. mirties kaltas yra V. P., kuris padare jam sunku sveikatos sutrikdyma ir del neatsargumo ateme jam gyvybe, ir jis yra už tai atsakingas. Komisijines teismo medicinos ekspertizes išvadoje nustatyta, kad V. S. mirti sukele nosies-lupu srities sumušimas (2006 08 10, apie 15 val.). Nustatyta, kad ši sumušima padare V. P.. Sužalojimas V. S. kaktoje padarytas kontaktuojant su kietais ribotais paviršiais ir nera sietinas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu. Keturi smulkus odos nubrozdinimai kairiame petyje padaryti kontaktuojant su buku paviršiumi. Sužalojimai atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui. Tokiu budu šie sužalojimai nera susije su V. S. mirties priežastimi. Ta patvirtino ir teismo medicinos ekspertas J. R. paaiškindamas, kad jei ir buvo V. S. suduota ir daugiau smugiu tai jie itakos nukentejusiojo mirciai neturejo. Kolegijos nuomone G. T. ir V. R. veiksmai nesukele gresmes V. S. gyvybei ir jie nera priežastiniame ryšyje su jo mirtimi, jie neturejo tycios nužudyti nukentejusiji ar sunkiai sutrikdyti jo sveikata. Todel kaltinimas jiems del V. S. nužudymo yra nepagristas. Be to nepasitvirtino ir kaltinimas, kad jie veike bendrininku grupeje nužudant V. S., nes byloje tokiu duomenu išviso nera. Apkaltinamasis nuosprendis ju atžvilgiu del V. S. nužudymo negali buti pagristas prielaidomis ar spejimais, nes nukentejusiojo mirtis ivyko ne nuo sužalojimu visumos, o tik del lupu-nosies sumušimo.

Liudytojas R. K. parode, kad G. T. ir V.R. V. kaime prie parduotuves rankomis sudave smugius i veida V. S.. Be to, kad jie sudave smugius V. S. patvirtino ir liudytojas T. M.. Liudytojai R. K., A. V. mate kaip smugi sudave V. R.. Apie tai parode ir liudytoja E. L.. Esant tokiom aplinkybem kolegija yra tos nuomones, jog irodyta, kad G. T. ir V. R. ištiesu sudave rankomis smugius V. S., kurie sužalojimu nepadare, bet sukele jam skausma, ir jie nera susije su nukentejusiojo mirtimi. Netiketi liudytoju parodymais byloje nera pagrindo. Be to ir pats V. R. pripažista vieno smugio delnu sudavimo fakta. Kaltinamasis V. P. parode, kad smugius rankomis ir kojomis V. S. sudave G. T. ir V. R.. Šiais V. P. parodymais teismas nustatant G. T. ir V. R. kalte nesiremia, nes jis duodamas tokius parodymus gali siekti kalte del sunkaus sveikatos sutrikdymo ir neatsargaus gyvybes atemimo perkelti kitiems kaltinamiesiems, pats siekdamas sumenkinti savo vaidmeni nusikaltime. Tuo labiau mažai tiketina jo parodymais del smugiu sudavimo kojomis, nes nuo tokiu smugiu greiciausiai turejo likti sužalojimai pas V. S.. Tuo paciu teismas nesiremia ir kitu kaltinamuju, tai yra G. T. ir V. R. duotais parodymais vienas prieš kita bei V. P., nes jie gali vienas kita apkalbeti, siekiant palengvinti savo tiesine padeti, tuo labiau, kad kai kurios ju nurodytos aplinkybes, pavyzdžiui smugiu sudavimus kojomis prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Teismas laiko esant irodyta, kad G. T. ir V. R. rankomis sudave apytiksliai po viena smugi Visalaukes kaime ir apytiksliai po viena smugi rankomis Pociunu kaime nukentejusiajam V. S. i veida, del ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Duomenys apie tai, kad buvo suduoti smugiai V. S. ir kojomis nepasitvirtino. Ši aplinkybe iš kaltinimo G. T., V. P. ir V. R. pašalinama. Byloje nera duomenu kokia jega buvo suduoti smugiai. Darytina išvada, jog smugiai buvo nestiprus, priešingu atveju pas nukentejusiji butu like sužalojimai. Taciau be abejo smugiais V. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. Todel G. T. ir V. R. veiksmai iš LR BK 129 str. 1 d. perkvalifikuojami i LR BK 140 str. 1 d. Tai neprieštarauja LR BPK 407, 417 straipsniams.

Skirdamas bausme V. P., G. T., V. R. teismas atsižvelgia i padarytu nusikaltimu pobudi, ju pavojingumo laipsni, kaltininku asmenybes, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, numatytas BK 41 str., 54 str.

V. P. ir V. R. atsakomybe lengvinanti aplinkybe yra tai, kad jie iš esmes prisipažino sudave smugi nukentejusiajam, tai yra padarius baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi. G. T. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nera. Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. P., G. T. ir V. R. nusikaltima padare budami apsvaige nuo alkoholio ir bendrininku grupeje. Taciau bylos nagrinejimo teisme metu šios sunkinancios aplinkybes nepasitvirtino. Kaltinamieji neigia, kad jie buvo girti, apsvaige nuo alkoholio. Vien tik esanciu parodymu, kad kaltinamieji galejo buti apsvaige nuo alkoholio nepakanka padaryti išvada, kad toks apsvaigimas turejo itakos nusikaltimo padarymui. Atkreiptinas demesys i tai , kad girtumo laipsnis nustatytas nebuvo ir kaltinamuju girtumas tikrintas nebuvo, o iš nustatyto kaltinamuju elgesio negalima padaryti tokios kategoriškos išvados. Be to, teismas nelaiko, jog kaltinamieji V. P., G. T., V. R. nusikaltima padare bendrininku grupeje, nes byloje nera pakankamai duomenu apie ju susitarima bendrai daryti nusikaltima. Tokiu budu sunkinancios aplinkybes V. P., G. T., V. R. pašalinamos.

Skiriant kaltinamajam V. P. bausme del neatsargaus V. S. gyvybes atemimo teismas, be kita ko, ivertina tai, jog veiksmu atžvilgiu buvo jo tycia ir, nors pasekmes kilo del neatsargumo, taciau padarius nukentejusiajam sunku sveikatos sutrikdyma, del ko ivyko mirtis, buvo padaryta itin didele neatstatoma žala. Tuo jis padare sunku ir apysunki nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 132 str. 1 d. ir 135 str. 1 d. V. P. anksciau teistas, taciau teistumas išnykes, charakterizuojamas patenkinamai. Jam skiriama reali laisves atemimo bausme.

Skiriant bausme G. T. ir V. R. pagal LR BK 140 str. 1 d. atsižvelgiama i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni, ju asmenybes, kad buvo teisti. G. T. teistumas išnykes, o V. R. nusikaltima padare lygtinio paleidimo iš laisves atemimo vietos metu. Jiems skiriama laisves atemimo bausme apsiribojant išbutu suemime laiku.

Sutinkamai su BPK 109 str., asmuo del nusikalstamos veikos patyres turtines arba neturtines žalos, turi teise baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Šioje byloje civilini ieškini pareiške nukentejusioji A. S., t.y. 6940,20 Lt turtines žalos, susijusios su V. S. laidojimu bei paminklo pastatymu ir 60000 Lt neturtines žalos atlyginimui. Iš bylos duomenu matyti, kad išlaidas laidojant V. S. padenge jo motina A. S.. Apie tai yra pateikti dokumentai. Todel ieškinio dalis del turtines žalos, kaip pagrista ir reali, pilnai patenkinus priteisiama iš V. P., kuris yra kaltas del neatsargaus S. S. gyvybes atemimo.

Neturtine žala pagal CK 6.250 str. 1 d., 2 d., tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, reputacijos pablogejimas ir pan. ivertinta pinigais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji del nusikaltimo padaryta asmens sveikatai ar del gyvybes atemimo. A. S. šioje byloje pripažinta nukentejusiaja, taigi turi teise i neturtines žalos atlyginima. Neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijai pagal CK 6.250 str. 2 d. taisykles yra šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padetis, padarytos turtines žalos dydis bei kitos turincios reikšmes bylai aplinkybes, be to, nustatant žalos dydi, butina atsižvelgti i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kolegija atsižvelgiama i anksciau paminetas istatymo nuorodas, i tai, jog V. S. gyvybe V. P. ateme del neatsargumo, laiko tikslinga ieškini del neturtines žalos tenkinti iš dalies. Taip pat iš G. T. bei V. R. priteisiama po 1000 lt. neturtines žalos A. S.

naudai del smugiu sukelusio skausma sudavimo V. S..

Taip pat tenkinamas Valstybines ligoniu kasu ieškinys del išlaidu, turetu ryšium su V. S. gydymu. Iš kaltinamojo V. P. priteisiama 4052,70 lt (keturi tukstanciai penkiasdešimt du litai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdestytu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 303 str., kolegija

nusprende:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 132 str. 1 d., ir nuteisti: pagal BK 135 str. 1 d. laisves atemimu penkeriems metams, pagal BK 132 str. 1 d. laisves atemimu dvejiems metams. Sutinkamai su BK 63 str. 2 d., 5 d., paskirtas bausmes pagal BK 135 str. 1 d. ir 132 str. 1 d. subendrinti apemimo budu griežtesne bausme apimant švelnesne ir už šiuos nusikaltimus paskirti galutine bausme laisves atemima penkeriems metams ja atliekant pataisos namuose.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2007 m. lapkricio 16 d..

I bausmes atlikimo laika V. P. iskaityti sulaikyme ir suemime išbuta laika nuo 2006 m. rugpjucio 16 d. iki 2007 m. lapkricio 16 d.

Kardomaja priemone suemima V. P. palikti nepakeista iki nuosprendžio isiteisejimo.

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisves atemimu trims menesiams ir 8 dienoms.

I bausmes atlikimo laika G. T. iskaityti sulaikyme ir suemime išbuta laika nuo 2006 08 16 iki 2006 11 24 ir G. T. laikyti bausme atlikus.

Kardomaja priemone- namu arešta G. T. panaikinti.

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisves atemimu vienuolikai menesiu. Sutinkamai su LR BPK 64 str. paskirta bausme subendrinti su neatlikta laisves atemimo bausme pagal Vilniaus rajono apylinkes teismo 2005 05 25 nuosprendi iš dalies jas sudedant ir galutine bausme nustatyti laisves atemima vieneriems metams ir trims menesiams.

I bausmes atlikimo laika V. R. iskaityti sulaikyme ir suemime išbuta laika nuo 2006 08 16 iki 2007 11 16 ir V. R. laikyti bausme atlikusiu, ji iš suemimo teismo saleje paleisti.

V. R. kardomaja priemone – suemima panaikinti.

Priteisti iš V. P. nukentejusiosios A. S. naudai turtines žalos atlyginimui 6940, 20 lt. ( šešis tukstancius devynis šimtus keturiasdešimt lt. ir 20 cnt.)ir neturtines žalos atlyginimui 40000 lt (keturiasdešimt tukstanciu). Priteisti iš G. T. ir V. R. nukentejusiosios A. S. naudai neturtines žalos atlyginimui po 1000 litu (viena tukstanti).

Priteisti iš V.P. V. ligoniu kasos naudai ( im.k. 191351679,a/s (duomenys neskelbtini) AB „Hanza“ banke) 4052,70 lt ( keturis tukstancius penkiasdešimt du lt. ir 70 cnt.) gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienu gali buti skundžiamas Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.