Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-04-28 · Civilinė byla Nr. e2-1057-600/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-04-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-28
Bylos Nr.
e2-1057-600/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15788-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
K. V.
Atsakovas
M. B.
Advokatai
Greta Paskačimienė, Kristina Vezbergaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1057-600/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15788-2020-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Odetai Bielskytei,dalyvaujant ieškovei K. V. ir jos atstovei advokato padėjėjai Kristinai Vezbergaitei,atsakovui M. B. ir jo atstovei advokatei Gretai Paskačimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui M. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 325,15 Eur turtinei žalai atlyginti, 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodo, kad 2019 m. vasario 18 d. nuomos sutarties pagrindu ieškovė nuomojosi iš atsakovo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iki balandžio mėnesio ieškovė sąžiningai laiku mokėjo nuomos mokestį. Balandžio mėnesį tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos mokesčio mokėjimo grafiko ir galimybės nutraukti nuomos sutartį atsakovo iniciatyva. Laikotarpiu nuo 2019 metų balandžio iki 2019 metų birželio atsakovas ne kartą grasino vienašališkai nutraukti nuomos sutartį ir perimti ginčo butą, persekiodavo ieškovę prie jos darbovietės, ne kartą buvo atjungęs elektrą ginčo bute. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė kelis kartus buvo priversta kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą. Atsakovas 2019 m. gegužės 6 d. bandė savavališkai patekti į ginčo butą, o ieškovei jo neįleidus, atsakovas išjungė ginčo bute elektrą. Po šio įvykio ieškovė kreipėsi į savo draugą T. T., kad šis galėtų paliudyti apie neteisėtus atsakovo veiksmus. Kitą dieną, 2019 m. gegužės 7 d., atsakovas savavališkai, pasinaudojęs savo raktu, užėjo į ginčo butą ir bandė daryti ieškovei psichologinį spaudimą – vertė ją nutraukti sutartį ir išsikraustyti iš ginčo buto. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė didelį stresą, išgąstį, kadangi atsakovo apsilankymo metu ginčo bute ji buvo viena. Ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. rašė ieškovei grasinančio pobūdžio žinutes, kuriose gąsdino ieškovę, kad šiai teks išsikraustyti iš ginčo buto, aiškino, kad gali sutvarkyti situaciją neteisėtais būdais. Dėl nuolatinių atsakovo grasinimų, ieškovė išsikraustė iš ginčo buto.

1.2. Ieškovė pažymi, kad 2019 m. vasario 27 d. ji sudarė televizijos ir interneto paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Cgates“ dėl interneto ir televizijos paslaugų teikimo ginčo bute. Ieškovei išsikrausčius iš ginčo buto 2019 m. gegužės 31 d., jame liko UAB „Cgates“ priklausanti įranga. Ieškovei 2019 m. birželio 6 d. paprašius grąžinti minėtą įrangą, atsakovas jos prašymo netenkino. 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama grąžinti jai UAB „Cgates“ priklausančią įrangą, tačiau atsakovas į ieškovės prašymą nereagavo. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą, kadangi negrąžinusi įrangos, ji negalėjo nutraukti su UAB „Cgates“ sudarytos sutarties ir turėjo mokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudojo. Ieškovės patirtos turtinės žalos dydis siekia 325,15 Eur. Tai suma, kurią ji sumokėjo UAB „Cgates“ už laikotarpį nuo išsikraustymo iš ginčo buto iki su UAB „Cgates“ sudarytos sutarties termino pabaigos.

1.3. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė taip pat patyrė ir neturtinę žalą. Neturtinę žalą šiuo atveju sudaro ieškovės dvasinis sukrėtimas, kai jai teko skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą; pažeminimas, kurį atsakovas sukėlė nereaguodamas į ieškovės pretenziją grąžinti įrangą; ieškovės dvasiniai išgyvenimai ir patirti nepatogumai, kai jei teko vykti į įvairias institucijas aiškintis dėl nelegalių statybų, važinėti iš Vilniaus į Panevėžį; ieškovės sugaištas laikas lankantis pas teisininkus. Ieškovės vertinimu, jos patirta neturtinė žala siekia 1 000,00 Eur. Ieškovė pažymi, kad dėl atsakovo veiksmų ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tačiau 2020 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. M-1-01-04851-20 buvo atsisakyta pradėti atsakovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, o ieškovei pasiūlyta savo galimai pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovas nurodo, kad pagal nuomos sutartį 360,00 Eur nuomos mokestis turėjo būti sumokamas iki einamojo mėnesio 5 dienos (nuomos sutarties 2.1 punktas), o mokesčiai už komunalines paslaugas už praėjusį mėnesį – iki einamojo mėnesio 10 dienos (nuomos sutarties 2.2 punktas). Pagal nuomos sutarties 2.4 punktą, sudarydama nuomos sutartį, ieškovė turėjo sumokėti atsakovui 1 080,00 Eur, t. y. dviejų mėnesių nuomos mokesčio depozitą ir nuomos mokestį už pirmąjį nuomos mėnesį. Nuomos sutartyje buvo nustatyta, kad depozitas grąžinamas pasibaigus nuomos sutarčiai, su sąlyga, kad ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu, o ginčo butui nėra padaryta žala. Po nuomos sutarties sudarymo atsakovui faktiškai buvo sumokėtas 720,00 Eur nuomos mokesčio depozitas ir 120,00 Eur nuomos mokestis, kadangi ginčo butu ieškovė faktiškai pradėjo naudotis nuo 2019 m. vasario 18 dienos. Nuomos mokestis už kovo mėnesį atsakovui buvo sumokėtas 2019 m. kovo 5 d. pavedimu, t. y. nepažeidžiant nuomos sutarties sąlygų.

2.2. Atsakovas pažymi, kad nors nuomos sutartis buvo sudaryta ieškovės vardu, ginčo bute ieškovė gyveno su V. D., kurį ieškovė atsakovui pristatė kaip savo vyrą. Būtent minėtas asmuo, o ne ieškovė, mokėjo nuomos mokestį atsakovui. Po nuomos sutarties sudarymo atsakovas ne kartą bendravo su ieškove tiek telefonu, tiek mobiliųjų programėlių pagalba, organizavo ieškovės ir V. D. nurodytų smulkių buto defektų šalinimą. Atsakovas pažymi, kad jis gerbė ieškovės privatumą, todėl vengė lankytis bute, kai jame nebuvo ieškovės. Kovo mėnesį V. D. išreiškė pageidavimą įsigyti papildomą spintą, o atsakovas nurodė, kad galės sumokėti už ją, jei pirkinys bus suderintas su atsakovu. Taigi, kovo ir balandžio mėnesiais jokių konfliktų tarp atsakovo ir buto nuomininkų nekilo, o nuomos mokestis buvo mokamas laiku.

2.3. Praėjus dviem mėnesiams po nuomos sutarties sudarymo, 2019 m. balandžio 18 d., V. D. žinute informavo atsakovą, kas jis su ieškovė ketina ieškotis kito buto, kadangi ginčo bute yra neįmanoma gyventi dėl triukšmo. Atsakovas, atsakydamas į V. D. žinutę, paaiškino, kad remontai yra įprastas dalykas naujos statybos daugiabučiame name. Kitą dieną, t. y. 2019 m. balandžio 19 d., atsakovas žinute patikslino, kad pagal nuomos sutarties sąlygas, nuomininkai turi teisę nutraukti nuomos sutartį, įspėję prieš du mėnesius, ir paprašė patikslinti, nuo kada nuomos sutartis būtų nutraukta. Ieškovės sugyventinis 2019 m. balandžio 23 d. informavo atsakovą, kad nuomos sutartis nutraukiama nuo 2019 m. birželio 1 d. Atsakovui mandagiai pranešus, kad jis nori taikiai suderinti visas nuomos sutarties nutraukimo sąlygas, V. D. užsipuolė atsakovą. Atsakovui dar kartą mandagiai paaiškinus nuomininkų įsipareigojimus pagal sutartį ir nurodžius, kad jis neprieštarautų, kad sutartis būtų nutraukta nuo birželio 1 d., jei nuomininkai sumokės nuomos mokestį už paskutinį mėnesį anksčiau, V. D. parašė nemandagią žinutę, nepanoro bendradarbiauti, nurodė paimti pinigus iš užstato. Taigi, būtent ieškovės sugyventinis pradėjo ginčą dėl nuomos sutarties nutraukimo, elgdamasis agresyviai, vengdamas bendradarbiauti ir vartodamas keiksmažodžius.

2.4. Susirašinėjo metu 2019 m. balandžio 25 d. atsakovas paaiškino ieškovei ir V. D., kad nuomos mokestis už paskutinį mėnesį turi būti sumokėtas iki gegužės 5 d. ir nurodė, kad jei ginčo bute niekas nebus sugadinta, jis grąžins ieškovei 360,00 Eur iš ieškovės ir V. D. sumokėto depozito. Ieškovė ir V. D. nesutiko mokėti nuomos mokesčio už paskutinį mėnesį, nurodę, kad atsakovas pasiimtų visą depozitą. Atsakovas 2019 m. gegužės 4 d. parašė ieškovei žinutę ir pasiteiravo, ar ji atliko mokėjimą už buto nuomą. Negavęs atsakymo, atsakovas dar kartą kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad jei nebus sumokėtas nuomos mokestis, jis perims butą, vienašališkai nutrauks nuomos sutartį ir kreipsis į policiją, į ką ieškovė atsakė besijaučianti apgauta, kadangi ginčo butas yra su trūkumais, o ji du mėnesius gyveno kęsdama nuolatinį triukšmą ir nurodė, kad ji neprivalo mokėti nuomos mokesčio už paskutinį mėnesį, o atsakovas privalo grąžinti ieškovei visą depozito sumą. Atsakovas paaiškino ieškovei, kad jei nuomos mokestis už gegužės mėnesį nebus sumokėtas, jis vienašališkai nutrauks nuomos sutartį.

2.5. Atsakovas pažymi, kad tuo metu, kai tarp šalių vyko ginčai dėl nuomos mokesčio (2019 m. gegužės 4-6 dienomis), ieškovė rašė atsakovui nemandagias, užgaulias žinutes, pati aštrino konfliktą, todėl akivaizdu, kad ji nebuvo įbauginta atsakovo veiksmų. Iš 2019 m. gegužės 5 d. susirašinėjimo matyti, kad šalių ginčas dėl nuomos mokesčio tęsėsi iki vidurnakčio, susirašinėjimas pasibaigė šalims palinkėjus viena kitai labos nakties, todėl nebuvo jokių prielaidų, kad ieškovė būtų priversta skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą. Atsakovas taip pat pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė skambino į Bendrąjį pagalbos centrą 2019 m. gegužės 5 d.

2.6. Kitą dieną, t. y. nuo 2019 m. gegužės 6 d., šalys tęsė susirašinėjimą – ginčą dėl nuomos sutarties. Ieškovė nurodė atsakovui, kad jis gali pareikšti pretenzijas birželio 5 d. arba kreiptis į policiją, o jei atsakovas savavališkai sugalvos ateiti į ginčo butą, ieškovė iškvies jam policiją. Atsakovas net nebandė atvykti į ginčo, butą, kadangi ieškovė perspėjo, kad tokiu atveju ji kviestų policiją. Vykstant susirašinėjimui, ieškovė nuolat rašė, kad atsakovas jai negrasintų, nors atsakovas jai negrasino – tarp šalių vyko ginčas dėl nuomos sutarties, kurio metu ieškovė ir pati nevengė kandžių replikų ir įžeidinėjimų. Atsakovas pažymi, kad iš ieškovės skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašo girdėti, kad ieškovė skambino pasikonsultuoti dėl ginčo nuomos sutarties ir savo teisių šioje situacijoje, o ne dėl to, kad ji jaučiasi įbauginta, nes atsakovas savavališkai įėjo į ginčo butą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas savavališkai pateko į ginčo butą.

2.7. Atsakovas nurodo, kad nepaisant tarp šalių kilusio ginčo, 2019 m. gegužės pabaigoje šalys bendravo taikiai – 2019 m. gegužės 24 d. atsakovas pasiteiravo, ar ieškovė gali ginčo butą atlaisvinti anksčiau, 2019 m. gegužės 28 d. pasiteiravo, ar ieškovė bus namie, nes atsakovas ketina atvesti nuomininkus apžiūrėti butą, o 2019 m. gegužės 30 d. informavo ieškovę, kad butą išnuomojo ir paklausė, kada jis gali susitikti su ieškove dėl buto perdavimo. Ieškovė 2019 m. birželio 1 d. informavo atsakovą, kad ginčo bute nebėra ieškovės daiktų ir kad ieškovui viską perduos V. D., nes ieškovės nebus ginčo bute, kai atvyks atsakovas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas visada derino atvykimo laiką su ieškove ir savavališkai nėjo į ginčo butą.

2.8. V. D. suderintu laiku (2019 m. birželio 1 d.) neatvyko perduoti atsakovui buto. Atsakovui teko keisti ginčo buto spynas. Be to, butas buvo paliktas netvarkingas, todėl atsakovui teko samdyti valymo įmonę. Šalys susitarė, kad 2019 m. birželio 5 d. jos susitiks prie ginčo buto ir galutinai atsiskaitys. Į susitikimą ieškovė atvyko su V. D., kuris susitikimo metu sumušė atsakovą. Dėl šio įvykio Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-413-1122/2020, kurioje V. D. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymu, o atsakovas pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu.

2.9. Būtent po šio įvykio ieškovė inicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimą prieš atsakovą dėl grasinimų ieškovei. Atsakovo nuomone, ieškovės kaltinimų nepagrįstumą patvirtina ir tai, nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu nurodoma, kad iš susirašinėjimo turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl grasinimų buvimo, o vienintelis policijos iškvietimas, kuriame yra minima ieškovė, buvo dėl atsakovo sumušimo. Atsakovas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad atsakovas ją persekiojo, išjungdavo elektrą ginčo bute ar kad atsakovas be ieškovės sutikimo buvo įėjęs į ginčo butą. Atsakovo manymu, pareikštu ieškiniu ieškovė bando pateisinti ieškovės draugo V. D. prieš atsakovą panaudotą smurtą.

2.10. Atsakovas nesutinka atlyginti ieškovės patirtų išlaidų už UAB „Cgates“ negrąžintą įrangą. Atsakovas nurodo, kad sutartį su minėta bendrove ieškovė sudarė savo rizika, žinodama, kad ginčo buto nuomos sutartis yra terminuota. Atsakovui net nebuvo žinoma, kad ieškovė sudarė sutartį su UAB „Cgates“. Pažymi, kad nuomos sutarties 5.4 punkte nustatyta, kad atsakovas neatsako už buto apsaugą ir bute esančius daiktus. Nurodo, kad iš ginčo buto ieškovė išsikraustė nepasirašiusi priėmimo–perdavimo akto, atsakovas ir naujoji buto nuomininkė jokios ieškovei priklausančios įrangos bute nerado, paslaugomis pagal ieškovės ir UAB „Cgates“ sudarytą sutartį nesinaudojo.

Šalies argumentai

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais. Nurodė, kad televizijos ir interneto paslaugų sutartyje nurodytas įrangos montavimo adresas – ginčo butas.

Atsiliepimas

4. Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildė, kad ieškovė įrangos pasigedo tik po metų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2019 m. vasario 18 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 27,12 kv.m., nuomos sutartį (sutarties 1.1., 4.1. punktai, b.l. 26, zip priedo l. 1-3). Nors sutartyje nėra aiškiai nurodytas sutarties galiojimo terminas sutarties IV dalyje „Sutarties galiojimo terminas ir nutraukimo tvarka“, tačiau šalių paaiškinimai posėdžio metu (CPK 186 straipsnis) ir nuomos sutarties 3.8. punkto formuluotė sąlygoja išvadą, kad ginčo butas buvo išnuomotas vieneriems metams (12 mėnesių terminui).

6. Butas buvo perduotas sutarties 3.1.1. punkte nustatyta tvarka 2019 m. vasario 18 d. sudarant priėmimo – perdavimo aktą (b.l. 26, zip priedo l. 4).

7. Butas buvo grąžintas nesilaikant nuomos sutarties 3.1.1. punkte nustatytos tvarkos (b.l. 26, zip priedo l. 26). Šalys šios aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu neginčijo (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

8. Taip pat byloje nustatyta, kad butas, kurį atsakovas išnuomojo ieškovei, nepriklausė atsakovui kaip nuomotojui nuosavybės teise, bei byloje nėra duomenų, patvirtinančių ginčo buto nuomojimo metu atsakovui perduotą valdymo nekilnojamuoju daiktu teisę (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad butas buvo perduotas atsakovui 2019 m. birželio 1 d. (LR CPK 12, 177, 178, 186, 187 straipsniai, b.l. 26 zip priedo l. 26).

9. Ieškovė reikalavimą dėl turtinės 352,15 Eur žalos atlyginimo grindžia pateikta 2019 m. vasario 27 d. su UAB „Cgates“ sudaryta televizijos ir interneto paslaugų sutartimi, kuria ieškovei buvo perduota sumanios televizijos įranga (b.l. 6 zip priedo l. 20-23). Sutarties galiojimo terminas – 12 mėn. (b. l. 6, zip priedo l. 20). Į bylą pateiktoje UAB „Cgates“ 2020 m. vasario 29 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje AA Nr. 04741526 nurodyta, kad sąskaita išrašyta už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 d. vasario 29 d., skola už ankstesnį laikotarpį yra 43,66 Eur, o paslaugos už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. -0 2020 m. vasario 29 d. sudaro 281,49 Eur, viso 325,15 Eur. (b. l. 6, zip priedo l. 6). Iš teismui pateiktos detalios sąskaitos faktūros ataskaitos matyti, kad už negrąžintą televizijos įrangą paskaičiuota 207,70 Eur suma (b. l. 6, zip priedo l. 7). Pateiktų įrodymų turinio analizė sąlygoja išvadą, kad ieškovė, išsikrausčiusi iš nuomoto ginčo buto 2019 m. birželio 1 d., 2019 m. vasario 27 d. sudarytos televizijos ir interneto paslaugų sutarties nenutraukė ir ji buvo nutraukta suėjus 12 mėnesių terminui iš paslaugų teikėjo pusės (LR CPK 12, 178, 185 straipsniai).

10. Į bylą pateiktas 2020 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė 325,15 Eur sumokėjo UAB „Cgates“.

11. Ginčas byloje kilo dėl nuostolių atlyginimo, ieškovei reikalaujant atlyginti 325,15 Eur nuostolių, patirtų dėl negalėjimo naudotis 2019 m. vasario 27 d. sudaryta televizijos ir interneto paslaugų sutartimi nutraukus ginčo buto nuomos sutartį bei sumokėjus už ginčo bute jos nurodytą paliktą televizijos įrangą.

12. Įstatymas numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

13. Išklausius šalis teismo posėdyje, ištyrus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių sudaryta ginčo buto nuomos sutartis pasibaigė ją šalims nutraukus 2019 m. birželio 1 d. Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimo nei viena iš šalių nekėlė, todėl teismui nėra pagrindo kvestionuoti šalių valios nutraukti sutartį nuo 2019 m. birželio 1 d., t.y. nesuėjus sutartyje nurodytam 12 mėnesių terminui, įvertinus teisminio nagrinėjimo metu šalių viena kitai reikštus neprocesinius priekaištus (atitinkamų reikalavimų dėl sutarties (ne)vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje nebuvo reiškiama), atitinkamai darant išvadą, kad šalys po sutarties nutraukimo dėl sutarties vykdymo pretenzijų viena kitai nereiškia. Tai sąlygoja išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo buto sutarties nutraukimas yra teisėtas.

14. Ieškovė reikalavimą atlyginti 325,15 Eur dydžio nuostolius grindžia aplinkybe, kad ji tokią sumą sumokėjo pagal jos su paslaugų teikėju sudarytą televizijos ir interneto paslaugų sutartį, teigdama, kad ginčo bute ji paliko jai išnuomotą televizijos įrangą. Analizuojant ieškovės pateiktus paaiškinimus ir pridėtus įrodymus bei atitinkamai atsakovo pateiktus paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad šalių paaiškinimai yra ne tik priešingi, bet ir prieštaringi, todėl teismas vadovaujasi CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

15. Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ji paliko televizijos įrangą ginčo bute, tačiau analizuojant šalių į bylą pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti faktui, kad televizijos įranga liko bute – (i) ieškovė iš buto išsikraustė 2019 m. birželio 1 d. ir atsiuntė žinutę atsakovui, kurioje nurodė, kad jos daiktų bute nėra (LR CPK 186, 187 straipsniai); (ii) teismas atkreipia dėmesį į tai, kad butas nėra didelis (27,12 kv.m.), todėl išsikraustymo procesas, pagrįstai manytina, yra paprastesnė procedūra nei išsikraustymas iš didesnio buto; (iii) ieškovė išsikraustė 2019 m. birželio 1 d., o analizuojant pateiktas televizijos paslaugų teikėjo sąskaitas, matyti, kad ieškovės 2019 m. vasario 27 d. sudaryta sutartis nebuvo nutraukta iki sutarties pabaigos, t.y. 2020 m. vasario 27 d. Toks ieškovės elgesys vertintinas kritiškai, įvertinus aplinkybę, kad išsikrausčius iš buto 2019 m. birželio 1 d., ieškovei prievolė vykdyti 2019 m. vasario 27 d. sudarytą sutartį liko iki 2020 m. vasario 27 d., t.y. dar 9 mėnesius. Vadinasi, būdama sąžininga sutarties šalimi, ieškovė turėjo pareigą arba vykdyti sutartį ir atlikti mokėjimus pagal sutartį, arba kreiptis dėl sutarties nutraukimo. Ieškovės pateikta sąskaita faktūra už 2020 m. vasario mėnesį sąlygoja išvadą, kad sutarties ieškovė nenutraukė, vadinasi, ji ją turėjo vykdyti.

16. Pateiktų aplinkybių analizė sąlygoja išvadą, kad ieškovės paaiškinimai bei pateikti įrodymai, viena vertus, vertinami kritiškai, kita vertus, jų nepakanka konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, atkreipiant dėmesį į tai, kad bylos medžiaga patvirtina, kad tarp šalių sutarties nutraukimo metu jau buvo įtempti santykiai, vertinant abiejų šalių bendravimą, pripažintina, kad jis neatitiko nei nemandagaus, dalykiško, nei geranoriško komunikavimo standartų, vertinant abiejų šalių parašytas žinutes bei naudotą kalbos stilių. Be to, pati ieškovė atsakovui nusiuntė žinutę, kad jos daiktų bute nėra, o butą perduos jos nurodytas asmuo V.. Dėl nurodyto teismas konstatuoja, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų neatiduodant nurodomos televizijos įrangos, kaip ir nėra pagrindo konstatuoti žalos fakto, įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių seką. Tai sąlygoja teismo išvadą, kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti civilinei atsakomybei kilti būtinų visų keturių sąlygų buvimą, dėl ko reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

17. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad neturtinę žalą sudaro ieškovės dvasinis sukrėtimas, kai jai teko skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą; pažeminimas, kurį atsakovas sukėlė nereaguodamas į ieškovės pretenziją grąžinti įrangą; ieškovės dvasiniai išgyvenimai ir patirti nepatogumai, kai jei teko vykti į įvairias institucijas aiškintis dėl nelegalių statybų, važinėti iš Vilniaus į Panevėžį; ieškovės sugaištas laikas lankantis pas teisininkus.

18. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

19. Neturtinei žalai atlyginti būtina konstatuoti civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą ji patyrusi dėl dvasinio sukrėtimo skambinant bendruoju pagalbos telefonu, taip pat atsakovui nereaguojant į jos prašymą grąžinti televizijos įrangą, kreipiantis teisinės konsultacijos ir t.t. Nurodytos aplinkybės negali būti laikomos savarankišku pagrindu neturtinei žalai atlyginti (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismui nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų sprendžiant dėl ieškovės turtinio reikalavimo, nėra pagrindo konstatuoti civilinės atsakomybės sąlygų sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro advokato atstovavimo išlaidos byloje, viso 600 Eur (CPK 98 straipsnis).

21. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, nepriteisiamos, nes neviršija 5 Eur (LR CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė