- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- e2YT-22130-1087/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13624-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Surblienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas F. V. A., miręs 2019 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės pareiškėjo motinos V. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas F. V. A.. F. V. A. testamento nepaliko. 2019 m. liepos 12 d. Kauno miesto 6-ajame notarų biure pareiškėjui buvo išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po F. V. A. mirties. F. V. A. sutuoktinė ir pareiškėjo motina V. A. mirė (duomenys neskelbtini). V. A. testamento nepaliko. Santuokoje su F. V. A. V. A. turėjo du vaikus: pareiškėją ir A. A., kuris yra pateikęs pareiškimą dėl palikimo nepriėmimo Kauno miesto 6- ajam notarų biurui. Po V. A. mirties, nei jos sutuoktinis F. V. A., nei jos vaikai dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po V. A. mirties liko jai ir jos sutuoktiniui F. V. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: 1) butas-patalpa, esantis (duomenys neskelbtini), 2) butas-patalpa, esantis (duomenys neskelbtini), ir 3) 872/1745 dalys žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini). F. V. A. sutuoktinė V. A. bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 1992 metų iki mirties. Šį turtą V. A. kartu su sutuoktiniu F. V. A.. įsigijo 1992 m. gegužės 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 15–2879. Kitą turtą: dalį žemės sklypo ir butą adresu (duomenys neskelbtini), F. V. A. ir V. A. įsigijo 2005 metais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu. Po sutuoktinės mirties mano tėvas F. V. A. naudojosi jiems abiem priklausiančiais įvairiais daiktais: baldais, indais bei kitais kilnojamaisiais daiktais, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius už nekilnojamąjį turtą, rūpinosi juo kaip savo turtu. Tačiau kadangi po sutuoktinės mirties F. V. A. įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į V. A. turtą. Pareiškėjo brolis A. A. pretenzijų į palikėjo F. V. A. turtą nereiškia, neprieštarauja, kad po tėvo mirties jam priklausančią palikimo dalį paveldėtų pareiškėjas.
2019 m. rugpjūčio 27 d. teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjos turto priėmimą valdyti. Nurodė, kad tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą, įsitikintų, kad F. V. A. priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo teisme datą, laiką ir vietą pranešus 2019 m. rugsėjo 3 d. teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
V. A.
, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 406) (e. b. l. 8). Pareiškėjo motina V. A., F. V. A. sutuoktinė, mirė 2009 m. sausio 9 d. (e. b. l. 12). F. V. A. mirė našliu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11). F. V. A. ir V. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė: 1) butas-patalpa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2) butas-patalpa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 3) 872/1745 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17-20). Pareiškėjas yra F. V. A. ir V. A. sūnus, pareiškėjai turėjo dar vieną sūnų A. A., tačiau jis Kauno miesto 6-ajam notaro biurui pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo (e. b. l. 11). Pareiškėjas nurodo, kad kitų galimų paveldėtojų nėra (el. b. l. 11). Mirus V. A. K. miesto 6-ojo notaro biure paveldėjimo byla neužvesta (e. b. l. 14). V. A. testamento nebuvo sudariusi (e. b. l. 15). Po V. A. mirties F. V. A. paveldėjo sutuoktinei priklausiusius daiktus, toliau faktiškai naudojosi jiems priklausiusiais buities daiktais, gyveno bute (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo butu bei kitu nekilnojamuoju turtu – butu ir 872/1745 dalimis žemės sklypo, esančiais (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius (e. b. l. 6, 21-37).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsniu, paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas po palikėjos mirties reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.). Įvertinus byloje surinktus įrodymus (pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, kad po palikėjos mirties F. V. A. toliau rūpinosi palikėjos turtu, disponavo juo kaip savo, tvarkingai prižiūrėjo), remiantis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad F. V. A. priėmė palikimą po palikėjos V. A. mirties, kadangi naudojosi nekilnojamuoju turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Pareiškėjo prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio l dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.