- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-29
- Bylos Nr.
- N-444-1488-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00127-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad A. K. 2010 m. balandžio 20 d., apie 9.10 val., Rokiškyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Toyota Carina“, važiuodamas antrąja eismo juosta, norėdamas persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, nepastebėjo kito automobilio ir užkirto jam kelią, tokiu būdu sukeldamas pavojingą situaciją. Šiais savo veiksmai asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 ir 109 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2010 m. balandžio 23 d. nutarimu pareiškėją pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, ir skyrė 700 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams. Nurodė, jog pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis gailisi. Atsakomybė sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas trečias tokios pačios rūšies teisės pažeidimas.
Šalies argumentai
A. K. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2010 m. balandžio 23 d. nutarimą. Pažeidėjas sutiko, jog sukant ir darant manevrą nepastebėjo pirmąja eismo juosta važiavusios transporto priemonės, tačiau nurodė, kad jo veiksmuose jokio chuliganiško vairavimo nebuvo. Jo manymu, automobilis, kurį kaip vėliau paaiškėjo vairavo skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas R. Š., į (duomenys neskelbtini) gatvę įsuko iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl kai pažeidėjas ruošėsi manevruoti, jo nepastebėjo. Akcentavo, jog tai, kad pavyko išvengti susidūrimo, jis sugebėjo grįžti į savo važiavimo eismo juostą, parodo, kad jos vairavo atsakingai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi A. K. skundo nepatenkino ir Institucijos 2010 m. balandžio 23 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad padarytą teisės pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno A. G. tarnybinis pranešimas ir kita bylos medžiaga. Teismas kritiškai vertino pažeidėjo argumentus, kad padarytą pažeidimą sąlygojo tai, jog pirmąja eismo juosta važiavęs automobilis buvo patekęs į taip vadinamą „akląją zoną“, be to, padarytas pažeidimas yra nepiktybinis. Nurodė, jog byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos A. K. naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę.
II.
A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį, o jei teismas konstatuotų, jog pareiškėjas nubaustas pagrįstai, pakeisti nutartį ir skirti nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad jokios tyčios apelianto veiksmuose nėra nustatyta. Pažymi, jog persirikiuodamas į kitą eismo juostą, jis, pastebėjęs kitą automobilį, grįžo į savo eismo juostą. Nurodo, jog jo automobilis nebuvo visu korpusu įvažiavęs į pirmąją eismo juostą, todėl kitam automobiliui nebuvo užkirstas kelias. Atkreipia dėmesį, jog pirmą kartą pasižiūrėjęs galėjo nepastebėti kito automobilio, nes jis buvo pakliuvęs į „akląją zona“ arba išsuko iš Jaunystės gatvės ir važiavo žymiai didesniu greičiu nei leistina. Nesutinka su teismo nuomone, jog jo išdėstyti teiginiai vertinami kaip pasirinkta gynybos priemonė. Be to, prašo atsižvelgti į tai, kad gyvena kaimo vietovėje, išlaiko vaiką, kuris yra silpnos sveikatos, todėl reikia dažnai vežioti pas gydytojus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinėn atsakomybėn A. K. buvo patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 700 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams. ATPK 124² straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje. Mano, jog bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl šio pažeidimo padarymo.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimtos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta. Iš Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarties turinio matyti, kad teismas apsiribojo formaliu įrodymų išvardinimu.
Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad ji priimta pasirėmus iš esmės tik dviem dokumentais – administracinio teisės pažeidimo protokolu bei policijos pareigūno A. G. tarnybiniu pranešimu, kurie šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytą pažeidimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, asmenys, matę įvykį – policijos pareigūnai A. G. ir A. L. – teismo posėdžio metu apklausti nebuvo, nukentėjusysis byloje nenustatytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik rašytiniai policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą.
Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad atlikdamas manevrą nepastebėjo pirmąja eismo juosta važiavusio automobilio, todėl buvo priverstas staigiai grįžti į antrąją eismo juostą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog skunde pirmosios instancijos teismui jis nurodė, jog pirmąja eismo juosta važiavęs automobilis į (duomenys neskelbtini) gatvę galėjo staigiai išsukti iš kitos gatvės ((duomenys neskelbtini)), be to, minėtas automobilis, didindamas greitį, galėjo patekti į „akląją zoną“. Teisėjų kolegija pastebi, jog naujos versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta. Be to, šiuo konkrečiu atveju teismas nesiaiškino A. K. skunde pirmosios instancijos teismui nurodyto asmens, kuris galimai vairavo pirmąja eismo juosta važiavusį automobilį, tapatybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Tokia nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl yra naikinama, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.