Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2935-990/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-16
Bylos Nr.
1-2935-990/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
J. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2935-990/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44573-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3.; 1.1.8.12.; 1.2.14.1.1.; 2.12.1.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

J. B. 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 22.00 val. būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė G. P. (G. P.) priklausantį 235 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5“.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad pranešimą apie įtarimą ji suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. 2017 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tikslios datos ji neprisimena, apie 22 val. ji ir jos dabartinis sugyventinis J. G. iš namų išėjo pasivaikščioti. Jie buvo išgėrę. „Genių“ viešojo transporto stotelėje jie prisėdo ant suoliuko parūkyti, prie jų priėjo nepažįstamas vyras, kuris pasakė, kad jam reikia užblokuoti banko kortelę, paprašė pagalbos. Jie visi nuėjo pas minėtą vyrą į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur ji užblokavo minėto vyro banko kortelę. Po to jie visi išgėrė. J. G. buvo girtas, todėl užmigo, o ji ir minėtas vyras nuvažiavo pirkti kebabų. Namo jie grįžo taksi automobiliu. Minėtas vyras neturėjo pinigų sumokėti taksistui, todėl kažkur nuėjo pasiskolinti pinigų. Ji buvo šio vyro bute. Kambaryje ant stalo pamačiusi mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, ji nutarė šį telefoną pavogti. Ji nuo stalo paėmė telefoną, pažadino J. G. ir jie išėjo. Į telefoną ji buvo įdėjusį savo SIM kortelę. Vėliau telefoną ji nutarė priduoti į lombardą. Ji kartu su pažįstamais S. Ž. ir J. Š. nuvažiavo į Vilniaus autobusų stotį, kur telefoną pridavė į lombardą. Telefoną ji pridavė pagal J. Š. dokumentus, nes ji neturėjo asmens dokumento. Kad telefonas vogtas, J. Š. nežinojo. Nukentėjusysis buvo atėjęs pas ją į namus, klausė dėl telefono, bet jis buvo išgėręs, labai agresyvus, todėl ji išsigando ir neprisipažino turinti jo telefoną. Ji gailisi dėl savo poelgio (b. l. 67).

Ikiteisminio tyrimo metu G. P. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis išgėrė su iš matymo pažįstamu vyru, vardu Ž., ir pastarojo sugyventine. Ž. buvo girtas, dėl ko užmigo. Ž. sugyventinė norėjo valgyti. Jis pasiūlė užsisakyti picos, tačiau ji nenorėjo picos, nes reikėjo ilgai laukti. Tada jis iškvietė taksi ir jie nuvažiavo į Vilnių pirkti kibinų. Ž. liko bute ir miegojo. Jo telefonas „Samsung Galaxy J5“ gulėjo kambaryje ant stalo. Kai jis ir Ž. sugyventinė grįžo namo, jis nuėjo pas savo kaimynę pasiskolinti pinigų sumokėti už taksi. Sugrįžęs prie taksi automobilio Ž. sugyventinės jis nerado. Taksi vairuotojas pasakė, kad ji išėjo iš namų su kažkokiu vyru. Jis pasivijo Ž. ir pastarojo sugyventinę ir paklausė, kur šie eina. Ž. sugyventinė atsakė, kad eina namo. Tada jis sugrįžo į savo butą ir pamatė, kad ant stalo nėra jo telefono. Jis nuėjo pas Ž. į namus, tačiau durų niekas neatidarė. Kitą dieną jis vėl buvo nuėjęs pas Ž. į namus, bet buto durų vėl niekas neatidarė. 2017 m. rugpjūčio 12 d. jis sutiko Ž. ugyventinę ir paklausė šios, kur jo telefonas, tačiau ši pradėjo šaukti, kad nieko neėmė. Jis įtaria, kad telefoną galėjo pavogti tik Ž. sugyventinė, nes tą vakarą Ž. buvo girtas ir miegojo, o jo sugyventinė domėjosi jo telefonu. Ž. sugyventinės vardas yra J. B. (b. l. 13-14).

Ikiteisminio tyrimo metu S. Ž. parodė, kad jis pažįsta J. B.. 2017 m. rugpjūčio pabaigoje ji kartu su savo draugu J. Š. buvo pas J. namuose. Pastaroji pasakė norinti išgerti, tačiau pinigų J. neturėjo. J. parodė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, pasakiusi, kad telefono modelis yra „Samsung Galaxy J5“. Jelena pasakė, kad telefoną padovanojo J. G.. J. pasiūlė priduoti telefoną į lombardą, tik paprašė J. nieko nesakyti. Jie nuvažiavo į Vilniaus autobusų stotį, kur J. nunešė telefoną į lombardą. Lombardo darbuotojas patikrino telefoną ir pasakęs, kad šio telefono ieško policija, iš J. telefono nepaėmė. Tada J. nuėjo į kitą lombardą, kur telefono niekas netikrino. J. už telefoną gavo 70 eurų. Už minėtus pinigus J. pirko degtinės, maisto (b. l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu J. Š. parodė analogiškai (b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad jis dirba UAB „Bigama“ vadybininku. UAB „Bigama“- lombardas, superka mobiliojo ryšio telefonus. 2017 m. rugpjūčio 30 d. į lombardą atėjo vyras ir dvi moterys, kurie pridavė į lombardą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5“. Telefoną pridavė J. Š. pagal savo asmens dokumentą. Už telefoną buvo sumokėta 70 eurų. Šis telefonas 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo parduotas nepažįstamam asmeniui. Kad telefonas vogtas, jis nežinojo (b. l. 41-42).

Ikiteisminio tyrimo metu Z. S. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. lombarde, esančiame Vilniaus autobusų stotyje, jis pirko telefoną „Samsung Galaxy J5“. Perkant šį telefoną lombardo darbuotojas pasakė, kad jis jokių problemų neturės, tačiau po kelių dienų jam paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad šis telefonas yra vogtas (b. l. 55).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad Z. S. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5“ (b. l. 56).

Ikiteisminio tyrimo metu telefonas „Samsung Galaxy J5“ buvo grąžintas G. P. (b. l. 60).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad J. B. 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 22.00 val. būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė G. P. priklausantį 235 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5“.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

J. B. slaptai pagrobė svetimą G. P. priklausantį turtą, kurio vertė yra didesnė negu 5 minimalių gyvenimo lygių (toliau- ir MGL) dydžio suma, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnis), taigi J. B. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Bausmės skyrimo motyvai

Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir J. B. skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. B. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

J. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Šia nusikalstama veika padaryta žala yra atlyginta. J. B. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 86). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Spręsdamas dėl J. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. J. B. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. B. yra neteista, ji padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, pagal kurias asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, J. B. laisvės atėmimo bausmė neskirtina. Vadovaujantis BK 46 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, taigi J. B. viešųjų darbų bausmė neskirtina. Kaip matyti iš J. B. charakterizuojančios medžiagos, J. B. ne kartą yra bausta administracinėmis nuobaudomis- baudomis, tačiau jai skirtų baudų ji nemoka, kas leidžia teismui pagrįstai teigti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti skyrus J. B. švelniausios rūšies bausmę, kuriai vykdyti nereikalingas asmens sutikimas- baudą, kadangi, kaip minėta, už ankstesnius analogiškus veiksmus skirtos baudos nepasiekė nuobaudos tikslų. Nesant pagrindo J. B. skirti viešųjų darbų, baudos ir laisvės atėmimo bausmių, J. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė. Prokuroro siūlomas nustatyti bausmės terminas bei įpareigojimų pobūdis yra adekvatus baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Įvertinus tai, kad J. B. niekur nedirba, kartu su įpareigojimu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jai skirtinas įpareigojimas neatlygintinai per tris mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomoji priemonė

Ikiteisminio tyrimo metu J. B. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹ straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti J. B. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. B. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, taip pat neatlygintinai per tris mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir J. B. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. B. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, taip pat neatlygintinai per tris mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. B. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti J. B., kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

7. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

8. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas