- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- I-7019-422/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01320-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- K. V., Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kategorijos
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Gintarui Slavinui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. V., Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK), 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad 2019 m. birželio 23 d. 13–15 val. Kaune, Vytauto pr. esančiose senosiose kapinėse, vykusio sankcionuoto mitingo metu, minint 1941 m. birželio 23 d. sukilimą, Kauno AVPK nesiėmė jokių priemonių renginio tvarkai užtikrinti ir užkirsti kelią galimiems viešosios tvarkos pažeidimams. Dėl atsakovės neveikimo kilo incidentai, buvo šiurkščiai pažeista viešoji tvarka. Pareiškėjo nuomone, Kauno AVPK privalėjo imtis veiksmų dėl to, kad visuomenėje 1941 m. birželio 23 d. sukilimas vertinamas prieštaringai, daug metų jo minėjimai sukelia neigiamų emocijų, kurios perauga į viešosios tvarkos pažeidimus ar net nusikaltimus.
Pareiškėjo teigimu, mitingo metu plevėsavo vėliava su nacių simbolika. Kai pilietis A. K. pareikalavo tą vėliavą pašalinti, buvo viešai įžeidinėjamas. Mitinge dalyvavo ir asmuo su tatuiruotėmis „Got mit uns“ ir „Hitleriui“, buvo pasidabinęs nacių kryžiumi. Nurodė, jog tai yra užfiksuota tinklalapyje www.musuzydai.lt. Minėjimo dalyviai buvo įžeidinėjami, įvyko susistumdymas, pilietis A. K., pasipiktinęs mitinge pasireiškusiu antisemitizmu, buvo netgi pargriautas ant žemės.
Teigė, jog policijai neužtikrinus viešosios tvarkos jis šio renginio metu, stebėdamas tokius įvykius, patyrė stresą, pasijuto pažemintas ir paniekintas. Patirtas psichologinis stresas sumažino jo savivertę, atsiradusios negatyvios emocijos neišnyko iki šiol, nes įvykiu tebesidomi žinomi Vakarų pasaulio asmenys, kurie stebisi policijos bejėgiškumu, viešosios tvarkos mitingo metu neužtikrinimu. Patirtą neturtinę žalą vertina 2 000 eurų, prašydamas priteisti iš atsakovės, pinigus pervedant į Lietuvos žydų bendruomenės sąskaitą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su skundu nesutiko, atsiliepime (b. l. 22–24) nurodė, kad viešų renginių organizavimo tvarką, jų dalyvių, organizatorių ir policijos pareigūnų pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas, kurio 14 straipsnyje nurodytos policijos pareigūnų pareigos ir atsakomybė. Tvirtino, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepatenka į šio straipsnio reguliavimo sritį. Atsakovės teigimu, šiame įstatymo straipsnyje yra apibrėžta pagrindinė policijos funkcija susirinkimų metu – įvertinti susirinkimo pobūdį ir priimti sprendimus, reikalingus susirinkimui vykti, jo dalyvių saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti. Nurodė, jog policijos vykdomos priemonės viešajai tvarkai užtikrinti turi būti pasitelkiamos tik esant pagrįstai informacijai apie galimus pažeidimus. Konkrečiu atveju tokios informacijos nebuvo gauta.
Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 36 punktą, birželio 23 diena – Birželio sukilimo diena yra priskirta prie atmintinų dienų, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, kultūros ir gyvosios istorijos atminimo išsaugojimu, o tai nėra susiję su nacistinės Vokietijos vadovybės, ideologijos ar politinių veikėjų garbinimu ar paminėjimu. Tvirtino, kad mitingo organizatoriams kreipiantis į policiją iš jai pateiktų duomenų Kauno AVPK neturėjo pagrindo numatyti minėjimo ar jo dalyvių sąsajų su nacistinės Vokietijos ideologija bei iš to galimai kilsiančių viešosios tvarkos pažeidimų ir imtis griežtesnių viešosios tvarkos užtikrinimo priemonių. Be to, apie viešosios tvarkos pažeidimus minėjimo metu policijai nebuvo pranešta.
Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo K. V. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog mitingas dėl 2019 m. birželio 23 d. sukilimo paminėjimo buvo organizuotas teisėtai, siekiant taikiai paminėti valstybei svarbų istorinį įvykį. Mitingui pasirengta tinkamai, iš anksto numatant, kad viešosios tvarkos užtikrinimu rūpinsis savanoriai, tačiau renginio pabaigoje keli asmenys, tarp jų ir pareiškėjo minimas A. K., išprovokavo incidentą, puldamas prie voldemarininkų vėliavos. Dėl incidento buvo ketinta kreiptis į policiją, tačiau nesikreipta, jis nuramdytas mitingo organizatorių jėgomis. Tvirtino, jog antisemitinių, nacionalistinių nuotaikų renginio organizatoriai nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Iš to plaukia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžia atsakovės neveikimu neužtikrinus viešosios tvarkos 2019 m. birželio 23 d. vykusio mitingo metu bei su tuo susijusiais netinkamais mitingo dalyvių veiksmais, dėl kurių jis patyrė stresą, negatyvių emocijų, pasijuto pažemintas ir paniekintas.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. birželio 17 d. Kauno miesto savivaldybės Renginių organizavimo Kauno viešosiose vietose komisijai buvo pateiktas vieno iš mitingo organizatorių K. V. pasirašytas prašymas leisti organizuoti renginį Kauno viešojoje vietoje (b. l. 9–10), kuriuo prašoma leidimo 2019 m. birželio 23 d. nuo 8.45 iki 15.15 val. rengti 1941 m. Birželio sukilimo minėjimą ir pažintinį žygį Kaune. Prašyme nurodytos konkrečios lankytinos vietos, numatomas dalyvių ir žiūrovų skaičius. Prie šio prašymo renginio organizatorius pridėjo dokumentus, patvirtinančius žygio maršrutą ir kviestinius dalyvius (b. l. 11–15). Prašyme renginio organizatorius nurodė, kad renginio dalyvių ir žiūrovų saugumu bei turto apsauga rūpinsis savanoriai (prašymo 10 p.). Tie patys dokumentai buvo pateikti ir Kauno AVPK, kreipiantis dėl renginio suderinimo (b. l. 16).
Iš bylos duomenų matyti, jog renginio organizatoriams Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė Renginio organizavimo Kauno viešosiose vietose 2019 m. birželio 20 d. pažymėjimą Nr. 69-11-178 (b. l. 6), kuriame buvo nurodyta renginio pavadinimas, pobūdis, data, laikas, vieta, renginio organizatoriai, išdėstytos jų teisės, pareigos ir atsakomybė, be kita ko, jame įtvirtinant sąlygas, jog 2019 m. birželio 23 d. renginio metu nuo 8.45 iki 15.15 val. renginio organizatorius privalo užtikrinti renginio dalyvių saugumą ir renginio apsaugą, visiškai atsako už pažymėjime nurodytų įsipareigojimų vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. T-57 nustatytos renginių organizavimo Kauno viešosiose vietose tvarkos pažeidimų pasekmes. Renginys buvo suderintas su Kauno AVPK (b. l. 16).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo K. V. patvirtino, kad renginio organizatoriai įsipareigojo rūpintis renginio apsauga, renginio tvarką užtikrino du iš anksto paskirti savanoriai ir dar du savanoriai buvo paskirti renginio vietoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus, taip pat atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus nustato Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas (toliau – ir Susirinkimų įstatymas).
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad policija organizuoja ir įgyvendina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policija bendradarbiauja su kitomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, įstaigomis, asociacijomis, kitais asmenimis, įgyvendindama nusikalstamų veikų kontrolės, prevencijos, kitas programas ir kitaip įtraukdama juos į šią veiklą. Policija ypatingą dėmesį skiria bendradarbiavimui su visuomene, siekdama, kad būtų teikiama abipusė pagalba ir visuomenės nariai dalyvautų užtikrinant viešąją tvarką, asmens ir visuomenės saugumą.
Specialias policijos pareigas dėl viešų renginių organizavimo tvarkos reglamentuoja Susirinkimų įstatymas, kurio 14 straipsnyje įtvirtinta, kad policijos pareigūnai privalo dalyvauti derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą (1 d.), privalo sudaryti organizacines ir kitokias įstatymų numatytas galimybes teisėtiems susirinkimams organizuoti, susirinkimų organizatorių ir dalyvių, taip pat kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai apsaugoti (2 d.), jeigu policijos pareigūnai turi ar gauna kriminalinės žvalgybos informacijos apie grėsmes asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, jie privalo imtis papildomų priemonių šioms grėsmėms pašalinti (3 d.).
Iš minėtos teisės normos turinio akivaizdu, jog policijai įtvirtinta pareiga dalyvauti derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, pagal turimą informaciją įvertinti susirinkimo pobūdį visuomenės saugumo, viešosios tvarkos užtikrinimo požiūriu. Konkrečiu atveju ši pareiga buvo įvykdyta, tai patvirtina susirašinėjimo su renginio organizatoriais duomenys (b. l. 16), iš kurių matyti, jog renginys, jo organizatoriams papildžius ir pakoregavus renginio tvarką po policijos pareigūnų išreikštų pastabų, buvo suderintas.
Papildomų priemonių Susirinkimų įstatymas įpareigoja imtis, kai policijos pareigūnai turi ar gauna kriminalinės žvalgybos informacijos apie grėsmes asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai. Duomenų, patvirtinančių galimas grėsmes visuomenės saugumui, asmenų teisėms ir laisvėms, kai policijoje buvo derinamas pranešimas apie organizuojamą susirinkimą, taip pat ir mitingo metu, nebuvo gauta.
Pagal Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 36 punktą, birželio 23 diena – Birželio sukilimo diena yra priskirta prie atmintinų dienų. Pagal rengiamo mitingo pobūdį, mitingo organizatorių įsipareigojimus užtikrinti viešąją tvarką renginyje, jo vedimo tvarkos aprašymo aplinkybes, Kauno AVPK nebuvo pagrindo numatyti minėjimo ar jo dalyvių sąsajų su nacistinės Vokietijos ideologija bei iš to galimai kilsiančių viešosios tvarkos pažeidimų ir imtis papildomų (griežtesnių) viešosios tvarkos užtikrinimo priemonių. Kaip minėta, apie minėjimo metu daromus viešosios tvarkos pažeidimus policijai nebuvo pranešta. Šias aplinkybes patvirtina Kauno AVPK informacija „Dėl gautų pranešimų“ (b. l. 26).
Į bylą yra pateiktas ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. 3S-12008, kuriame nurodyta, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2019 m. birželio 25 d. gautas V. V. pareiškimas dėl galimų nusikalstamų veikų padarymo ištirti ir sprendimui priimti buvo nusiųstas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatui, kuris 2019 m. liepos 5 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo gauta duomenų, kad būtų padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika.
Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog konkrečiu atveju nėra pagrindo byloje konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą).
Teismas pažymi, jog neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartį Nr. A556-95/2009). Konkrečiu atveju pareiškėjas skunde neišdėstė aplinkybių dėl realiai pajaustų dvasinių ir fizinių išgyvenimų. Peržiūrėjus pareiškėjo nurodytą tinklalapį www.musuzydai.lt nerasta nuotraukų ir nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl nacistinės simbolikos, antisemitinių nuotaikų mitinge demonstravimo. Iš skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas siekia apginti viešąjį interesą, tačiau įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių ir įstatymo saugomų interesų gynimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis), o viešąjį interesą ginti suteikta teisė tik specialiems subjektams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnis).
Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 str.) pareiškėjo reikalaujamai žalai atlyginti, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.