- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-14
- Bylos Nr.
- 1-485-564/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08773-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- V. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, teistas 2011-08-24 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. - 10 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d., 66 str. 1 d. į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir paskirta galutinė bausmė 6 MGL bauda. Bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. K. tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatą, t. y. 2020-02-29, apie 16.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1.30 prom. girtumas), asmeninio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą V. K. atžvilgiu - tyčia kartą sudavė kumščiu V. K. į veido sritį, po to sugriebęs už rūbų ištempė iš kambario į lauką ir tempė per kiemą iki gatvės, taip padarydamas nukentėjusiajam V. K. kairės pusės IX, X, XI šonkaulių lūžimus, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad V. K. yra jo motinos sugyventinis. Jis pats (R. K.) gyvena tuo pačiu adresu, tik atskiruose pastatuose, bendro ūkio su V. K. ir motina neveda. Motina su V. K. dažnai pykstasi, mušasi, tačiau motina jam liepia nesikišti. 2020 m. vasario 29 d. namuose buvo neblaivus- buvo išgėręs gal 6-7 butelius alaus. V. K. su motina vėl vartojo alkoholį, pykosi. V. K. atbėgo pas jį į namus piktas, priekaištavo, kad jis nesumoka už elektrą, griebė kabelį ir išplėšė elektros laidus. Jis užėjo į V. K. ir motinos kambarį, klausė, kuris išplėšė laidus. Kilo konfliktas, kurio metu jis sudavė V. K. kumščiu į veido sritį, sugriebęs už rūbų jį gulintį ant nugaros ištempė į lauką, gal ir įspyrė pora kartų į šoną. Taip pat išmetė alkoholį, kurį jie gėrė. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir išsivežė. Tik sekančią dieną V. K. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nes skundėsi, kad jam labai prastai. Nukentėjusiojo atsiprašė, jie susitaikė. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta, žalos neatlyginęs. Nedirba, neturi pinigų. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjęs.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273, 291 straipsnių tvarka iširtais įrodymais- nukentėjusiojo parodymais, rašytiniais parodymais:
Nukentėjusysis V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020-03-02 parodęs, kad gyvena su E. K., adresu Alyvų g. 19, Jūrės mstl., Kazlų Rūdos sav. Tame pačiame kieme, tik kitame pastate, gyvena E. K. sūnus R. K.. Su R. K. bendrauja tik tiek, kiek reikia, jie nesipyksta, tačiau ir nėra geri santykiai. Už elektrą moka jis su R. K., nors ja naudojasi ir R. K.. 2020-02-29 namuose buvo stipriai išgėręs ir supyko, kad R. K. nemoka už elektrą, todėl nutraukė laidus R. K. namuose. Kadangi buvo labai girtas, nelabai pamena, kaip viskas buvo. Žino, kad R. K. atėjo pas jį, kilo konfliktas dėl elektros ir R. K. jam kartą kumščiu sudavė į veidą, o po to sugriebęs už rūbų išvilko iš namų ir nutempė prie gatvės. Dėl R. K. veiksmų jis jautė fizinį skausmą. Jam taip pat skauda šonus, tačiau ar dėl tempimo, ar dėl ko nors kito-nežino, mano, kad R. K. galėjo jam įspirti, tačiau jis to neprisimena (b. l. 23-25). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su R. K. susitaikė, jam dovanoja, nenori, kad R. K. būtų teisiamas.
2020-02-29 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, nurodyta, kad V. K. pranešė, jog susimušė su posūniu. Smurtas pasireiškė rankos smūgiu į veido sritį. Nustatyti smurtą galintys rodyti požymiai - V. K. žaizda kairės akies srityje. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2020-03-29, apie 16.23 val., būdamas neblaivus, kieme esančiame pastate, kur būna R. K., V. K. nukirpo elektros kabelį. Tai pastebėjęs R. K. atėjo pas V. K. aiškintis, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. K. sugriebė V. K. už rūbų ir ištempė jį iš namų į kiemą (V. K. nusibrozdino pirštą ir jautė fizinį skausmą). Po to jį iš kiemo tempė į gatvę ir sudavė jam vieną kartą ranka į veido sritį, dėl ko V. K. jautė fizinį skausmą. Patikrinus blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0124, patikros Nr. 1175522, V. K. nustatytas 2,91 prom. girtumas, R. K. nustatytas 1,30 prom. girtumas (b. l. 6-10).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - kiemas, esantis (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu adresu esantis namas, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b.l. 13-19).
2020-03-03 Marijampolės apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjos I. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020-03-03, apie 00.44 val., į VšĮ „Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyrių kreipėsi V. K., kuris paaiškino, jog 2020-02-29 jį sumušė posūnis R. K.. V. K. skundėsi bloga savijauta, po pirminės medikų apžiūros jam nustatyti kairės pusės devinto, dešimto, vienuolikto šonkaulių lūžimai, nedidelis skysčio kiekis kairėje pleuros ertmėje (b.l. 73).
Specialisto išvadoje Nr. G 151/2020 (09) nurodyta, kad V. K. klinikiniais duomenimis konstatuota kairės pusės IX, X, XI šonkaulių lūžimai. Konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. K. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, vienu poveikiu. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2020-02-29 galimai nurodytomis aplinkybėmis kontaktuojant su kietu buku daiktu ( b. l. 81).
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. K. kaltė įrodyta visiškai. Neabejotinai tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo V. K. parodymais nustatyta, kad tarp kaltinamojo R. K. ir V. K. kilo asmeninio pobūdžio konfliktas, kurio metu R. K. kumščiu sudavė V. K. į veido sritį, gulintį nukentėjusįjį, suėmęs už rūbų, ištempė jėga į gatvę. Nuo šių tyčinių R. K. fizinio smurto veiksmų nukentėjusysis buvo sužalotas. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota V. K. kairės pusės IX, X, XI šonkaulių lūžimai. Ši išvada patvirtina, kad V. K. padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kadangi kaltinamojo ir nukentėjusiojo artimi giminystės ryšiai nesieja, jie nėra šeimos nariai, kaltinamojo R. K. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., sudėtį.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 50,37 eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo V. K. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 85-88). Ieškinys pagrįstas ir įrodytas, kaltinamasis ieškinį pripažįsta. Teismas aptartais įrodymais ir motyvais sprendė, kad kaltinamojo kaltė tyčia smurtaujant prieš nukentėjusįjį V. K. ir jį sužalojant įrodyta visiškai. Dėl šių jo kaltų veiksmų buvo teikiamos medicinos paslaugos ir padaryta turtinė žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui apmokant nukentėjusiojo gydymo išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) nuostatas žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai nuostolius sudaro taip pat su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos, tame tarpe ir gydymo išlaidos. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis). Taigi nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, gydymo išlaidos, kurios buvo būtinos ir susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu, turi būti atlyginamos. BPK 109 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kadangi neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais R. K. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. padarė kūno sužalojimus, dėl kurių gydymo Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė žalą, ši institucija turi teisę pareikšti civilinį ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016 dėl teritorinės ligonių kasos kaip civilinės ieškovės pasisakyta, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo, šiuo atveju kaltinamasis R. K..
Civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant šią sumą (50,37 eur) iš kaltinamojo R. K. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.283 str. 1 d. , 6.280 str.).
Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei nusikalto recidyvistas (BK 60 str. 1d. 9 p., 13 p.).
Kaltinamasis R. K. padarė nesunkų nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog nepageidauja, kad kaltinamasis būtų teisiamas, jie susitaikė. Tokia jo pozicija vertinama kaip prašymas bylą nutraukti jam ir kaltinamajam susitaikius.
BK 38 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį nesunkų nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, įstatymų leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau jis anksčiau buvo teistas, paskirtos bausmės- baudos neįvykdęs, teistumas neišnykęs. Nedirba, nors yra darbingas, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Paskirta bauda nedidelė, nuo baudos paskyrimo jau praėjęs gana ilgas laiko trapas, tačiau nuteistasis, nors tam tikrais laikotarpiais dirbo, turėjo pajamų, nedėjo pastangų ją įvykdyti. Nustatyta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tokie kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys neleidžia pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, nusikaltimu padaryta žala ligonių kasai neatlyginta, nors nuo nusikalstamos veikos padarymo, o taip pat ir civilinio ieškinio pateikimo praėjo jau apie pusė metų, prašomas priteisti civilinis ieškinys yra nedidelis. Teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio priteisimo, jau išdėstė motyvus, kuriais vadovaujantis nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra pripažįstamos nusikaltimu padaryta turtine žala, o kadangi ši žala neatlyginta, nėra ir BK 38 str. 1 d. 2 p. numatytos sąlygos.
Taigi, teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta BK 38 straipsnyje numatytų aplinkybių visumos, kurioms esant būtų galima R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Aplinkybės, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, jie susitaikė, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra reikšmingos parenkant bausmės rūšį ir dydį.
Įvertinus kaltinamojo padarytos veikos pobūdį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nukentėjusiojo poziciją dėl kaltinamojo atsakomybės, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gal būti pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį- laisvės apribojimą, mažesniam negu vidurkis laikotarpiui. Kadangi nusikalstama veika padaryta iki naujos BK 48 straipsnio redakcijos įsigaliojimo (iki 2020-07-01), bausmė skirtina vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia šio straipsnio redakcija.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinas BK 64¹ str. ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -298, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai bei per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai bei per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčio, 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-02-29 iki 2020-03-01.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. K. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, 50,37 Eur (penkiasdešimt eurų ir 37 centus) turtinei žalai dėl nukentėjusiojo V. K. gydymo išlaidų atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.