Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-01-02 · Administracinė byla Nr. I1-191-402/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-02
Bylos Nr.
I1-191-402/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01315-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Natalja Zelionkienė (pirm.)
Pareiškėjas
N. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-191-402/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01315-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.5; 55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 2 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjui N. S. (N. S.),

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 1-2, 10, 36) pareiškėjas nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2019-02-19 buvo atvežtas į Alytaus PN iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus, kur sveikatos priežiūros gydytoja buvo jam skyrusi gydymą nuo kojų grybelio bei buvo skirti vaistai, tepalas „Closanasol“, tačiau Alytaus PN šių vaistų gavo nepakankamai. Nurodė, kad 2019-03-05 negavo tepalo „Closanasol“. Tepalas „Closanasol“ jam buvo išduotas 2019-03-03, tačiau jo neužteko. 2019-04-10, 2019-04-13, 2019-05-02, 2019-05-07 kreipėsi į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą dėl tepalo išdavimo, tačiau jų negavo, nurodė, kad nei vaistų nei tepalo nėra. 2019-05-13 ir 2019-05-28 kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl galvos skausmo, tačiau nebuvo skiriami vaistai ir nesuteiktas gydymas. Tvirtino, kad jis yra ignoruojamas ir neskiriamas jam tinkamas gydymas, nes yra romų tautybės. Nurodė, kad jam atvykus į Alytaus PN buvo nutrauktas gydymas ir tyčia nebuvo tęsiamas gydymas nuo kojų nagų grybelio, todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė didelius skausmus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sveikatos sutrikimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 16-19) nurodė, kad pareiškėjo skundas susijęs su gydymo paslaugų suteikimu, todėl skundas turėtų būti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Paaiškino, kad pareiškėjas į Sveikatos priežiūros skyrių pirmą kartą kreipėsi 2019-03-05, tačiau paskirtų vaistų nuo grybelio tepalo „Closanasol“ laikinai neturėjo. Minėtas tepalas įstaigoje buvo gautas ir pareiškėjui išduotas 2019-03-12, 2019-04-13, 2019-05-02, 2019-05-13 ir 2019-05-28. Pareiškėjui minėti vaistai nuo grybelio buvo išduodami nuolat, todėl juos tinkamai naudojant kiekis buvo pakankamas. Pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, neturtinę žalą, kildinamą iš institucijos neteisėtų veiksmų, neišduodant pareiškėjui paskirtų vaistų nuo grybelio, tepalo „Closanasol“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnyba – įstaigos administracinis padalinys, organizuojantis įstaigoje laikomų asmenų asmens sveikatos priežiūrą (Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 p. (b. l. 36–38). Sveikatos priežiūros tarnyba tiesiogiai pavaldi pataisos namų direktoriaus pavaduotojui pagal veiklos sritį, o sveikatos priežiūros organizavimo klausimais – įgaliotoms valstybinėms sveikatos priežiūros valdymo ir kontrolės institucijoms (Nuostatų 3 p.). Viena iš pagrindinių Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus pacientus reikiamais vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui (Nuostatų 16 p.).

Ginčo laikotarpiu galiojusio Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 (toliau – Aprašas), 4 punkte numatyta, jog Įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Aprašo 19-20 punktuose numatyta, jog Vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o sveikatos priežiūros padalinyje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė) gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Taigi, administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Alytaus PN tinkamai vykdė šią pareigą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo skirtas gydymas nuo kojų nagų grybelio, skirtas vaistinis preparatas nuo grybelio ir tepalas „Closanasol“.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas į Sveikatos priežiūros skyrių pirmą kartą kreipėsi 2019-03-05, tačiau paskirtų vaistų nuo grybelio, tepalo „Closanasol“ laikinai neturėjo. Minėtas tepalas įstaigoje buvo gautas ir pareiškėjui išduotas 2019-03-12, 2019-04-13, 2019-05-02, 2019-05-13 ir 2019-05-28.

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta (b. l. 11, 21-28, 29 ), kad 2019-03-05 pareiškėjas kreipėsi į gydytoją dėl gydymo nuo kojų nagų grybelio, jam buvo skirtas vaistas Terbinafin, kurio laikinai nebuvo; 2019-03-12 skirtas tepalas nuo grybelio „Closanasol“; 2019-04-12 gydymas „Closanasol“ pratęstas; 2019-05-02 tepalas „Closanasol“ išduotas; 2019-05-07 vaistų laikinai nebuvo; 2019-05-13 tepalas „Closanasol“ išduotas; 2019-06-12 gydymas tęsiamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog vaistai nuo kojų nagų grybelio pareiškėjui nebuvo išduoti 2019-03-05 ir 2019-05-07.

Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Alytaus PN, netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (2 dienas) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai). Tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Alytaus PN būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Apibendrindamas išvardintas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai pareiškėjui nebuvo išduoti tik 2 dienas), mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinus tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, nežmoniškai su juo elgtis ar dirbtinai bloginti jo kalinimo sąlygas, teismas daro išvadą, kad atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigoja veikti, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės pažeidimo pripažinimu (nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai), kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad 2019-03-05 ir 2019-05-07 buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti gydytojo paskirtus vaistus, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2019-05-13 ir 2019-05-28 kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl galvos skausmo, tačiau nebuvo skiriami vaistai ir nesuteiktas gydymas.

Iš į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 25-26) nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl kitų nusiskundimų, tačiau duomenų, kad būtų kreipęsis dėl galvos skausmo ir jam nebūtų suteiktas gydymas byloje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN jis yra ignoruojamas ir neskiriamas jam tinkamas gydymas, nes yra romų tautybės. Teismas pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad jis buvo ignoruojamas, nes yra romų tautybės, pareiškėjas nepateikė duomenų šioms aplinkybėms patvirtinti. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardinti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl jo ignoravimo, nes yra romų tautybės, atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas nurodė, kad jam atvykus į Alytaus PN buvo nutrauktas gydymas ir tyčia nebuvo tęsiamas gydymas nuo kojų nagų grybelio, todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė didelius skausmus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sveikatos sutrikimą. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.). Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (24 str. 8 d.). Specialioji teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiškėjo skundas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo N. S. (N. S.) teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė