- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- Iv-132-422/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-62-3-00604-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- A. R., UAB „Ambulansas“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Tadui Dumbliauskui,
trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Ambulansas“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovams nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. R., UAB „Ambulansas“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 18 553,22 Lt (aštuoniolika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt tris litus 22 cnt ) turtinės žalos atlyginimo ir 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas ( b.l. 4-6).
Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 m. sausio 13 d. apie 11.35 val. A. R., vairuodamas UAB “Ambulansas” priklausančią transporto priemonę “MB 313”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 9-o forto g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje apsnigtą duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais. Eismo įvykio metu buvo apgadintas transporto priemonės priekinis varomojo tilto dešinės pusės korpusas. Automobilis buvo draustas Transporto priemonių draudimu akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Apie įvykį automobilio vairuotojas informavo policiją, kreipėsi į AB “Lietuvos draudimas” Šilalės skyrių dėl transporto priemonės apžiūros. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2010 m. sausio 14 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nenustačius A. R. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo įvykio ir sudėties. Policijos pareigūnai nustatė, jog prasilenkiant su priešais atvažiavusia transporto priemone, A. R. pasuko į dešinę važiuojamosios dalies pusę ir nepastebėjo ten buvusios duobės. Pažymėjo, jog vairuotojas, siekdamas išvengti įvykio ir sukdamas įš dešinę laikėsi KET 125punkte nustatyto reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešinės pusės krašto, apsnigtos duobės buvo neįmanoma pastebėti, todėl vairuotojo kaltės dėl įvykio nėra. Nurodė, jog šį įvykį AB „Lietuvos draudimas“ pripažino draudiminiu, todėl atlygino UAB “Ambulansas” dėl transporto priemonės sužalojimo patirtą žalą, sumokėdamas 20617,22 Lt draudimo išmoką. Pareiškėjo atstovas pažymėjo, jog nebuvo techninių galimybių pakeisti įtrūkusios vienos priekinio varomojo tilto dešinės pusės korpuso detalės, nes automobilio gamintojo atstovo UAB “Daimler AG ” duomenimis įvykio metu sugadintas automobilio agregatas galėjo būti keičiamas tik visas. Nurodė, jog sugadintas automobilis yra 2006 metų laidos, geros techninės būklės, draudėjas nesutiko, kad detalė būti remontuojama, o ne keičiama. CK 6.1015 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. LR Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas nustato, jog savivaldybės yra atsakingos už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Ši įstatymo nuostata suponuoja savivaldybėms pareigą atlyginti žalą, jeigu ji atsiranda dėl gatvių nepriežiūros arba netinkamos jų priežiūros. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalą. Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos, prašo skundą tenkinti ir priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 18 553,22 Lt žalos atlyginimo. Turtinės žalos atlyginimą sudaro suma, gauta iš draudimo išmokos atėmus sumą dėl transporto priemonės nusidėvėjimo ( 20617,22 Lt-2064 Lt).
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 34-37) ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog būtent pareiškėjas turi pareigą įrodyti skunde nurodytas aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, priežastinio ryšio egzistavimą. Neaišku, konkrečiai į kokių matmenų, į kokio gylio duobę buvo įvažiuota, kokia duobės dalis buvo kelyje ir trukdė eismui. Atsakovo nuomone, abi duobės buvo už gatvės ribų, todėl negalėjo trukdyti eismui. Nei viename iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė tokio pobūdžio automobilio sugadinimą. Vien tai, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Pažymėjo, jog prie skundo pridėto Transporto priemonių draudimo liudijimo turinys yra prieštaringas, jame nurodyta, jog draudimo sutartis sudaryta 2010 m. balandžio 1 d., t. y. jau po įvykio, tačiau nurodyta, jog jos galiojimo terminas prasideda 2009-06-08 ir baigiasi 2010-06-07. Nurodė, jog automobilis po įvykio buvo ekploatuojamas palyginti didelį atstumą iš Kauno į Šilalę, o automobilio ekploatavimas po tokio gedimo buvo negalimas, todėl dėl padarytos žalos atsakingas automobilio vairuotojas, o ne savivaldybė. Atsakovo teigimu, konkrečiu atveju reikalaujama atlyginti ne tariamai patirtą žalą, tačiau reikalaujama kompensuoti naujos automobilio dalies įsigijimo išlaidų atlyginimą. LR Vyriausybės 2004m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 38 punkte numatyta, jog draudiminės išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į dokumentus ir informaciją, įrodančius draudiminio įvykio faktą ir eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, dydį, taip pat į paskirtų ekspertų ir (ar) turto vertintojų išvadas. Tų pačių taisyklių 40 punkte įtvirtinta nuostata, kad atsakingas draudikas moka tik įrodymais pagrįstos eismo įvykio metu padarytos žalos draudimo išmoką ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Be to, Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 imperatyviai nurodyta, kad ji yra privaloma visiems, vykdant transporto priemonių vertinimą, siekiant nustatyti padarytą žalą, taip pat siekiant nustatyti, ar remonto darbai susiję su transporto priemonės apgadinimais. Atsakovo nuomone, šioje byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, reikalingų atsakomybei už žalą pagrįsti, pareiškėjas savo rizika išmokėjo apgadinto automobilio savininkui draudimo išmoką. Atsakovo teigimu, dėl autoįvykio yra kaltas vairuotojas, kuris nesilaikė KET 19, 133-134 punktų reikalavimų, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus iškilus grėsmei eismo saugumui, ekploatavo automobolį tolimą atstumą, sudarydamas sąlygas žalai atsirasti. Atsakovo atstovė nurodė, jog konkrečiu atveju buvo nestandartinės rizikos sąlygos, nes vairuotojas nurodė, jog vežė iš Šilalės į Kauno ligoninę ligonį, tačiau užklausus ligoninę, tai patvirtinančių įrodymų nebuvo gauta. Kelių remonto darbai atliekami iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, kurias admininistruoja ir kontroliuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, todėl minėta institucija yra taip pat atsakinga už kelių priežiūrą ir turėtų būti įtraukta byloje atsakovu.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. R. prašė skundą tenkinti. Nurodė, jog 2010m. sausio 13 d. Apie 11 val. 35 min. važiuodamas greitosios medicininės pagalbos automobiliu “MB 313”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 9-o forto gatvėje Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę. Nuo smūgio į gilią duobę, įtrūko automobilio priekinis tiltas. Nurodė, jog duobės nebuvo galima išvengti, nes iš priekio atvažiavęs automobilis metėsi į jo pusę, todėl jis buvo priverstas pasitraukti dešiniau, o duobės išvengti nepavyko, nes jos nesimatė, buvo apsnigta, neaptverta, jokiais kelio ženklais nepažymėta.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Automobilių kelių direkcija) atsiliepime prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra (b. l. 44-46).
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB “Ambulansas” savo pozicijos dėl skundo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti pareiškėjui 18553,22 Lt litų turtinę žalą.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos.
CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492–3550/2011).
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX–1113 redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1–3 punktus, kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X–1722 redakcija) 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, jog savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X–1337 redakcija) 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsniu, kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 12.1 punkte reglamentuota, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.
Vadovaujantis minėtų įstatymų ir Aprašo nuostatomis, Kauno miesto savivaldybė bylai reikšmingu metu turėjo pareigą užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2010 m. sausio 13 d. apie 11.35 val. A. R., vairuodamas UAB “Ambulansas” priklausančią transporto priemonę “MB 313”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 9-o forto g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje apsnigtą duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis “MB 313”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šie duomenys užfiksuoti 2010-01-13 Eismo įvykio vietos schemoje, 2010-01-14 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, pareigūno A. U. tarnybiniame pranešime (b.l. 23-26).
Iš eismo įvykio schemos (b.l. 24-25) matyti, jog po įvykio buvo užfiksuotos dvi duobės. Automobilio vairuotojas A. R. nurodė, jog važiuodamas 9-ojo forto gatve dėl netikėtai iš priekio pasirodžiusio automobilio jo važiuojamojoje kelio juostoje buvo priverstas staiga sukti į dešinę ir pataikė į antrą gilią duobę, pajuto stiprų į automobilio priekinę dalį. Nurodė, jog duobės nesimatė, ji buvo apsnigta. Liudytoju apklaustas įvykį fiksavęs policijos patrulis A. U. teismo posėdžio metu patvirtino, jog atvykę į įvykio vietą kartu su kitu patruliu nustatė, jog vairuotojas įvažiavo į antrą didesnę ir gilią duobę, išoriškai apžiūrėję nustatė, jog dėl įvažiavimo į duobę buvo sugadinta dešinės pusės automobilio priekinė važiuoklė, pramuštas priekinis ratas ir sulankstytas ratlankis, nurodė, jog dalis duobės buvo važiuojamoje kelio dalyje, dalis išlindusi į kelkraštį, tačiau jos nesimatė, nes buvo užsnigta, po sniego valymo greideriu jos kraštai buvo užlyginti ( b.l. 161-162). Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens A. R. ir įvykį užfiksavusio pareigūno A. U. parodymai dėl įvykio mechanizmo, įvykio vietos, įvykio priežasties sutampa, byloje nesant jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų buvęs sugadintas anksčiau, įvykio aplinkybes patvirtina policijos užfiksuoti duomenys, teismas daro išvadą, jog administracinėje byloje yra įrodyta, jog greitosios pagalbos automobilis MB 313”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas 2010 m. sausio 13 d. apie 11.35 val., jo vairuotojui įvažiavus į antrą gilią duobę (ilgis 2,1m) važiuojant 9-ojo forto gatve Baltų pr. kryptimi. Taigi pagal byloje esamas aplinkybes ir įrodymus yra paneigti atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo tarp automobilio sugadinimų ir įvykio.
Nors įvykis įvyko šviesiu paros metu, esant geram matomumui, tačiau duobės dėl objektyvių aplinkybių, t.y. jos padengimo sniegu nebuvo galima pastebėti, be to, staigų posūkį į dešinę automobilio vairuojas privalėjo atlikti dėl susidariusios kliūties kelio priekyje, todėl pagal situaciją jo veiksmai atitiko KET 125punkte nustatytą reikalavimą, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl teismas nesutinka su atsakovo pozicija, jog autoįvykis įvyko dėl vairuotojo neatsakingo vairavimo.
Pažymėtina, jog teisės aktai įpareigoja savivaldybes prižiūrėti, remontuoti, ne tik važiuojamąją kelio dalį, bet ir kelkraščius, todėl byloje nustatyta aplinkybė, jog dalis duobės buvo kelkraštyje, nepanaikina atsakovo atsakomybės ir teisės aktais įtvirtintos jo pareigos tinkamai prižiūrėti gatves, kelius, kelkraščius ( Aprašo 12.1p.).
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog minėtas greitosios pagalbos automobilis buvo draustas AB “Lietuvos draudimas” transporto priemonių draudimu, tai patvirtina Transporto priemonių draudimo liudijimo, serija LD Nr. 91034385, originalas, iš kurio matyti, jog draudimo sutartis sudaryta 2009 m. birželio 5 d., taigi įvykio dieną sutartis buvo galiojanti (draudimo liudijime nurodyta, jog galiojimas prasideda 2009-06-08, baigiasi 2010-06-07, draudimo apsauga galioja visiems valdytojams). Su skundu teismui pateiktame draudimo liudijime yra įrašas “pavyzdys” ( b.l. 8), akivaizdu, jog jame buvo klaidingai nurodyta sutarties sudarymo data, tai patvirtina pareiškėjo atstovo paaiškinimai ir draudimo liudijimo originalas, kurį teismas laiko patikimu įrodymu.
Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021, patvirtintų AB Lietuvos draudimo valdybos 2007-01-31 sprendimu Nr. 2, 1.8p. Nestandartine draudimo rizika laikomas transporto priemonės naudojimas mokamai keleivius vežti, nuomos ar saugos paslaugoms teikti, mokymui vairuoti, skystajam kurui, dujoms, sprogstamoms medžiagoms vežti. Ginčo atveju nenustatyta nestandartinės draudimo rizikos sąlygų. Kadangi draudimo liudijime nurodyta, jog draudimo apsauga galioja visiems valdytojams, todėl atsakovo atstovės išreikšta abejonė dėl to, kad iš Respublikinės Kauno ligoninės nebuvo gautas patvirtinimas, jog tą dieną būtų buvęs pristatytas ligonis iš Šilalės į Kauno ligoninę, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant ginčą.
Byloje keliamas ginčas dėl sugadinimų apimties ir žalos dydžio. Atsakovo teigimu, pareiškėjas reikšdamas reikalavimą dėl 18 553,22 Lt priteisimo siekia nepagrįstai praturtėti. Jo nuomone, už žalą yra atsakingas vairuotojas, kuris po įvykio eksploatavo autobilį.
SEB vietinio mokėjimo nurodymas (b.l.27) patvirtina, jog AB “Lietuvos draudimas” automobilio draudėjui UAB”Ambulansas” 2010-03-18 pervedė 20 617,22 Lt draudimo išmoką dėl Greitosios pagalbos automobilio Mersedes Benz 313, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo 2010-01-13 ( b.l. 27).
Iš 2010-01-13 Eismo įvykio vietos schemos, 2010-01-14 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo matyti, jog automobilio vairuotojas dėl įvykio iš karto kreipėsi į policiją, įvykio dieną minėtuose policijos dokumentuose buvo užfiksuoti automobilio dešinės pusės priekinio rato, dešinės pusės priekinės važiuoklės sugadinimai ( b.l. 23-25), įvykio dieną surašytame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l. 26) nurodyta, jog įvažiavus į gilią duobę buvo stiprus smūgis į važiuoklę, todėl byloje pagal esamus pirminius duomenis darytina išvada, kad automobilis buvo sugadintas įvykio metu, o ne jį eksploatuojant po įvykio.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog į AB „Lietuvos draudimas“ dėl transporto priemonės apžiūros buvo kreiptasi 2010-01-16. Transporto priemonės techninės apžiūros akte žalos byla Nr. 1037878) ( b.l. 11)) nurodytas transporto priemonės sugadinimas- trūkęs priekinio varomo tilto dešinės pusės korpusas, kuris turi būti keičiamas. Minėtą techninės apžiūros aktą surašęs ir tuo metu dirbęs AB „Lietuvos draudimo“ vertintoju byloje liudytoju apklaustas A. V. ( b.l.162-165) patvirtino, jog 2010-01-16 automobilį detaliai apžiūrėjęs nustatė priekinio tilto dešinės pusės korpuso įtrūkimą, kurį užfiksavo techninės apžiūros akte ir fotonuotraukose. Byloje esantys įrodymai ( b.l. 11-19) šias aplinkybes patvirtina. A. V. nurodė, jog draudėjas nesutiko, kad ši detalė būtų remontuojama virinimo būdu, todėl serviso įmonė, kuriai buvo perduotas remontuoti automobilis, kreipėsi į automobilio gamintoją dėl sugadintos detalės pakeitimo nauja. Gavus iš automobilio gamintojo atstovo išvadą, jog įvykio metu sugadintas automobilio agregatas gali būti keičiamas tik visas, serviso įmonė užsakė minėtą detalę. Liudytojo A. V. teigimu, draudėjas neturėjo pretenzijų dėl dešinės pusės automobilio rato sugadinimo, todėl šis sugadinimas nebuvo įtrauktas į Transporto priemonės apžiūros aktą.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog automobilio remontą atliko IĮ “ Autoremda”. 2012-09-05 IĮ “Autoremda” pažymoje Nr. 12-09/2 ( b.l. 98) nurodyta, jog prieš atliekant remonto darbus buvo nustatyta, jog yra lūžęs priekinio tilto reduktoriaus korpusas, pradėjus remonto darbus, paaiškėjo paslėptas defektas –sulūžusi ašies pavara. Minėtoje pažymoje nurodoma, jog atliekant remontą detalių nebuvo galima suremontuoti, jas buvo būtina keisti, automobilis registruotas 2006-03-10, todėl remonto metu galiojo gamintojo suteikiama 5 metų garantija ir remonto darbai turėjo būti atliekami griežtai laikantis gamintojo reikalavimų.
Mersedes –Benz oficialaus atstovo Lietuvoje Silberauto 2010-01-26 pažyma (b.l.20) patvirtina, jog remiantis automobilio gamintojo Daimler AG duomenimis automobiliui Mersedes Benz Sprinter 313 galima užsakyti ir pristatyti priekinės varančiosios ašies reduktorių, atskirų sugadintų detalių užsakymas yra negalimas. Pagal bylos duomenis matyti, jog IĮ “Autoremda” užsakė ir 2010-01-26 iš UAB “Silberauto” įgijo priekinės varančiosios ašies reduktorių, kurio kaina 24900, 99 Lt (b.l. 21). Automobilio remontas kainavo su PVM 25672,84 Lt ( b.l. 22). Šios apimties remonto darbai patvirtinti remonto sąmatomis ( b.l. 65-66).
Teismo nuomone, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog sugadintos detalės ( priekinio tilto reduktoriaus korpuso) nebuvo galima atskirai gauti, nes atskirai ši detalė nekomplektuojama. Keičiant detalę nauja, buvo galimas tik visos detalės įsigijimas, todėl dėl objektyvių priežasčių automobilio remontui buvo užsakytas priekinės varančiosios ašies reduktorius.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog tai išskirtinės komplektacijos, varomas keturiais ratais automobilis, automobilio pirma registracija atlikta 2006-03-10 (b.l. 7), todėl remonto metu jam galiojo gamintojo suteikta 5 metų garantija ( b.l. 7, 98, 132). Liudytojas A. V. nurodė, jog draudėjas nesutiko, jog automobilio sugadinimai būtų pašalinami remontuojant detalę ( virinimo būdu), toks būdas, liudytojo teigimu, konkrečiu atveju buvo nepatikimas.
Pažymėtina, jog 2010-01-13 Eismo įvykio vietos schemoje 2010-01-14 bei kelių policijos nutarime buvo užfiksuotas dešinės pusės priekinės važiuoklės sugadinimas.
Terminų žodyne tech. terminai apibrėžiami taip: „važiuoklė“- sausumos važiuojamosios priemonės rėmas su varytuvais ( ratais, vikšrais ir pan.), “tiltas” – važiuoklės rėmuo skersinis ties ratais, “reduktorius”-mechanizmas, kuris perduodamas sukimosi judesį sumažina jo dažnį. Žalos bylos sugadinto agregato techniniais duomenimis ( l.4), Transporto priemonės techninės apžiūros aktą surašiusio liudytojo A. V. paaiškinimais (b.l. 162-165) nustatyta, jog automobilio priekinis tiltas yra priekinės važiuoklės dalis, priekinis tiltas susideda iš daugelio detalių: priekinio tilto korpuso, guolių, pusašių, ašies pavaros, priekinio tilto reduktoriaus korpuso kartu su reduktoriumi. Policijos dokumentuose buvo užfiksuotas priekinės važiuoklės pažeidimas, pagal byloje esamus įrodymus matyti, jog buvo padarytas priekinės važiuoklės dalies – priekinio tilto reduktoriaus korpuso pažeidimas, kuris paaiškėjo, tik detaliai apžiūrėjus automobilį ir pradėjus atlikoti jo remontą. Teismas pažymi, jog techninės apžiūros ir automobilio remonto metu nebuvo nustatytas kitas pažeidimas. Techninė apžiūra ir remonto darbai tik patvirtino ir konkretizavo policijos pareigūnų užfiksuotą eismo įvykio metu pažeidimą, kuris buvo nustatytas automobilį apžiūrėjus vizualiai, todėl teismas daro išvadą, jog remonto metu buvo pašalinti autoįvykio metu padaryti automobilio sugadinimai. Pažymėtina, jog AB “Lietuvos draudimas” turi teisę verstis turto vertinimo veikla ( b.l. 152), Transporto priemonės techninės apžiūros aktą surašęs A. V. buvo minėtos įmonės darbuotojas, kuris turėjo žalų reguliavimo licenciją, suteikiančią teisę reguliuoti transporto žalų nustatymą, priimti sprendimus dėl draudiminių įvykių ir draudimo išmokų iki 50 000 Lt sumos ( b.l. 173-174, 176). A. V. minėtos transporto priemonės žalos nustatymo metu taip pat turėjo techniko –mechaniko kvalifikaciją, t.y. specialių žinių (b.l. 153, 158), todėl įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, jog minėtas asmuo turėjo teisę atlikti automobilio technninę apžiūrą, nustatyti sugadinimus, įvertinti jų pobūdį, dalyvauti žalos nustatymo procedūroje.
Kaip matyti iš bylos duomenų, AB”Lietuvos draudimas” draudėjui UAB “Ambulansas “ išmokėjo 20617,22 Lt draudimo išmoką ( b.l. 27). Minėta išmoka mažesnė už automobilio remonto kainą, kuri su PVM sudaro 25672,84 Lt ( b.l. 22). Prašoma priteisti suma 18 553, 22 Lt gauta, atmetus PVM , keičiamų detalių nusidėvėjimą (10 proc.), besąlyginę 600 Lt išskaitą, numatytą draudimo sutartyje ( b.l. 132). Pagal automobilio sugadinimo pobūdį ir pateiktus dokumentus, patvirtinančius automobilio remonto išlaidas, 18 553, 22 Lt remonto išlaidos laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, tačiau remiantis žemiau išdėstytais argumentais priteisinos žalos dydis mažintinas.
Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021, patvirtintų AB Lietuvos draudimo valdybos 2007-01-31 sprendimu Nr. 2, kurios yra draudimo sutarties sudėtinė dalis( b.l. 87) galiojusios 2009-04-27 redakcijos 2.6.7 punktas numato, jog atsitikus draudžiamajam įvykiui draudėjas privalo imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydį.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog automobilis buvo sugadintas 2010-01-13 Kaune 9-ojo forto gatvėje nuo stipraus smūgio į duobę. Nors įvykio metu buvo fiksuoti priekinės važiuoklės pažeidimai, tačiau po įvykio minėtas automobilis buvo ekploatuojamas, t.y. juo važiuojama iš Kauno į Šilalę apie 140 km., kur 2010-01-16 apžiūrėtas AB „Lietuvos draudimo“ darbuotojų. AB “Lirosta”, kurios veikla –variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pardavimas ( b.l. 181) 2012-10-12 pažymoje Nr. 121012-01 nurodyta, jog įvykus tokio pobūdžio įvykiui ir neįsitikinus, ar nėra pažeisti automobilio agregatai, automobilį eksploatuoti draudžiama, nes trūkus reduktoriaus korpusui, bėga tepalas , gali būti pažeistos kitos detalės ( b.l. 116). Kad po įvykio neatsargu buvo automobilį eksploatuoti tokį atstumą patvirtino ir liudytojai A. U. ir A. V. ( b.l. 161-165). Pastarojo liudytojo parodymais nustatyta, jog po automobiliu, jį pastačius transporto priemonės apžiūrai, matėsi tepalo dėmės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 str. numato, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas.
Byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog žala automobiliui buvo padaryta dėl jo eksploatavimo po įvykio, nes jau įvykio metu fiksuoti žymūs automobilio sugadinimai, tačiau remiantis visuma byloje esančių įrodymų, darytina išvada, jog konkrečiu atveju vairuotojas nesiėmė visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydį, priešingai, važiodamas sugadintu automobiliu dar apie 150 km sudarė sąlygas žalai padidėti, o tai yra pagrindas prašomą žalos dydį sumažinti 50 procentų, skundą tenkinant dalinai ir iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisiant pareiškėjui 9276,61 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Atsakovas ginčijo civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau įrodymų, patvirtinančių kitokį automobilio sugadinimo pobūdį, mažesnę automobilio remonto kainą, teismui nepateiktė. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovui buvo suteikta galimybė apžiūrėti sugadintą detalę ( b.l 132), tačiau šia galimybe nepasinaudojo, papildomų duomenų, prašymų, susijusių su specialių žinių reikalalaujančių įrodymų gavimu ( pvz., ekspertizės skyrimu) teismui nepateikė.
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra Vyriausybės įgaliota institucija, kuri admistruoja ir kontroliuoja pagal Vyriausybės patvirtintą programą lėšas, skirtas kelių priežiūrai ( LR Vyriausybės 2005-04-21 nutarimas Nr.447”Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įsatymo įgyvendinimo “), tačiau ji negali būti atsakinga už žalą, padarytą dėl netinkamos gatvių priežiūros, neatlikto remonto, nes už tai pagal jau nurodytus teisės aktus yra atsakingos savivaldybės, todėl teismas nesutinka su atsakovo pozicija, jog kelių direkcija byloje turėtų būti atsakovu.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateiktas išrašas iš sąskaitos už teisines paslaugas (b. l. 30), internetinės bankininkystės duomenys ( b.l. 31) patvirtina 200 Lt advokato išlaidas už skundo parengimą ir atstovavimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, turėtos išlaidos mažintinos proporcingai patenkintiems reikalavimams ir iš atsakovo pareiškėjui priteistina 100 Lt už suteiktas teisines paslaugas ( CPK 93 str. 2d.).
Į 2012 m. lapkričio 21 d. 13 val. teismo posėdį buvo kviestas ir liudytoju apklaustas A. V., kuris pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi tenkino liudytojo A. V. prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išmokėjimo administracinėje byloje. Remiantis pateiktais dokumentais, patvirtinančiais kelionės į teismą išlaidas, teismas nutarė iš teismo specialiosios sąskaitos minėtam liudytojui išmokėti 118,99 Lt išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.
Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu tenkinta ½ pareiškėjo reikalavimų, o ½ dalis atmesta, iš pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistina po lygiai, t.y. po 59, 50 cnt į teismo specialią sąskaitą (gavėjas: Kauno apygardos administracinis teismas; gavėjo kodas (188734347); SEB bankas; sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5punktu, 43 straipsnio 7 dalimi, 44 straipsnio 6 dalimi, teisėja
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš Kauno miesto savivaldybės 9276,61 Lt ( devynis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt šešis litus 61 cnt) turtinės žalos atlyginimo ir 100 Lt ( vieną šimtą litų) išlaidų už teisines paslaugas.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės iš kiekvieno po 59, 50 cnt (po penkiasdešimt devynis litus 50 cnt) į teismo specialią sąskaitą (gavėjas: Kauno apygardos administracinis teismas; gavėjo kodas ((duomenys neskelbtini) ); SEB bankas; sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.