Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-294-72-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-10
Bylos Nr.
1A-294-72-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius, Ričardas Gilys
Nuteistasis
R. A., D. M., S. I., D. G., M. J.
Nukentėjusysis
J. G.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas, Vytautas Kazlauskas
Pranešėjas Tomas Zdanavičius Baudž. byla Nr.1A-294-72/2009

Teisėjas Virginijus Skaraitis Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.4.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592009 m. birželio 10 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės, Ričardo Gilio, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, nuteistajam R. A., jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, nuteistojo D. M. gynėjui advokatui Vytautui Kazlauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. M. ir R. A. apeliacinius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nubaustas vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2006-05-20 iki 2006-05-21. R. A. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Remiantis BK 63 str. 1 d., 9 d., 65 str. 1 d. b) pp., už nusikalstamą veiką paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2008-09-19 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006-05-20 iki 2006-05-22 ir nuo 2008-10-20 iki 2008-10-21. Nukentėjusiojo J. G. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistųjų S. I., D. G., M. J. ir D. M. solidariai 10 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiojo J. G. naudai, kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti D. G., S. I., M. J., tačiau jie nuosprendžio neskundė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G., R. A., S. I., D. M., M. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, 2006 m. gegužės 20 d. apie 0 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), Kupiškio r., J. L. priklausančiame gyvenamajame name ir sodybos kieme, tyčia, įžūliais, vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. namo viduje, kambaryje, S. I. rankomis pastūmus A. P. į sieną ir kilus konfliktui tarp namo viduje buvusių asmenų, S. I. smogė ne mažiau penkių kartų J. G. į veidą, D. G. su pagaliu smogė E. L. ne mažiau 3 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam E. L. dėl minkštųjų audinių sumušimų kairiajame dilbyje ir kairėje blauzdoje nežymiai sutrikdė sveikatą, R. A. su pagaliu smogė D. P. vieną smūgį į galvą, vieną smūgį į šoną, dėl nubrozdinimų ir kraujosruvos veide, nubrozdinimų dešiniame dilbyje nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. P. sveikatą, pagaliu sudaužė koridoriaus šviestuvą, D. M. ir M. J. bendrai sudavė nuo 8 iki 10 smūgių nukentėjusiajam R. U. į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami jam fizinį skausmą, konfliktui persikėlus į kiemą, kieme, D. G. metaliniu strypu per nugarą ir kojas sudavė J. G. ne mažiau penkis smūgius, M. J., S. I. su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, įspyrė ne mažiau 12 smūgių J. G. į įvairias kūno vietas, M. J. buteliu smogė J. G. per galvą, užlipo koja ant krūtinės, šiais smurtiniais M. J., S. I. ir D. G. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, dėl dešinio alkūnkaulio, dešinio šeivikaulio, dešinės plaštakos 5–to pamatinio pirštikaulio lūžių J. G. nesunkiai sutrikdė sveikatą, po ko J. G. nuvedus prie tvoros, D. M. įspyrė šiam nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo J. G. sukėlė fizinį skausmą, šiais veiksmais, pasireiškusiais smurtu gyvenamojo namo viduje ir sodybos kieme, turto gadinimu, kaltinamieji D. G., R. A., S. I., D. M., M. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistasis D. M. skundžia 2009 m. kovo 3 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį iš dalies pakeisti, iš jo nepriteisti atlyginti solidariai su kitais nuteistaisiais 10 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiojo J. G. naudai. Nurodė, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė atlyginti nukentėjusiajam J. G. neturtinę žalą. Įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d., nėra pripažintas kaltu padaręs nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, todėl neturi jokios pareigos jam atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Apeliantas nesutinkantis su teismo padaryta išvada, jog tai, kad nėra kaltinamas nesunkiai sutrikdęs J. G. sveikatą, neturi įtakos kaltinamųjų atsakomybei dėl neturtinės žalos dydžio. Tokia teismo išvada prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai.

Nuteistasis R. A. skundžia 2009 m. kovo 3 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu nutraukti, išaiškinant teisę nukentėjusiajam kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Nurodė, kad teismo nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai įvertintų faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas teigia esantis nepagrįstai nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. Jokio susitarimo pažeisti viešąją tvarką tarp jo ir kitų nuteistųjų nebuvo. To nerodo ir jo veiksmų apimtis. Reaguodamas į pranešimą apie mušamus pažįstamus ir atbėgęs į įvykio vietą bei du kartus sudavęs pagaliu, galimai D. P., neturėjo tikslo sutrikdyti viešosios tvarkos. O lempą galėjo sudaužyti netyčia, užsimodamas pagaliu. Apeliantas mano, kad jo veiksmai atitiktų nusikaltimo, numatyto BK 140 str. požymius. O tai privataus kaltinimo byla. Apeliantas skunde nurodo, jog nepagrįstai jį teismas pripažino recidivystu. Baudžiamieji nusižengimai, dėl kurių padarymo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, neužtraukia teistumo. Teigia už padarytus baudžiamuosius nusižengimus yra sumokėjęs jam skirtas pinigines baudas. Todėl teismas nepagrįstai jam paskirtą bausmę subendrino su Biržų raj. apylinkės teismo 2008-09-19 nuosprendžiu paskirta bausme, kurią jis jau yra atlikęs – baudą yra sumokėjęs.

Nuteistasis R. A., jo gynėjas ir nuteistojo D. M. gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).

Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį bei kitą teismui pateiktą medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo D. M. ir R. A. padarytas nusikalstamas veikas pagal LR BK 284 str. 1 d., paskyrė jiems bausmes bei tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimus. Nuteistasis D. M. kaltės bei veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas konstitucinis principas - būtinumas atlyginti asmeniui padarytą žalą. Skundžiamame nuosprendyje nukentėjusysis J. G., dėl nusikalstamų veikų patyręs neturtinės žalos, pasinaudojo savo teise baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėjo kartu su baudžiamąja byla ( BPK 109 str.). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai bei argumentuotai, atsižvelgęs į CK 6.250 str. 2 d. numatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus nukentėjusiojo J. G. ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies ir iš nuteistųjų S. I., D. G., M. J. ir D. M. priteisė atlyginti solidariai 10 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai. Apeliantas skundžia, kad jis, ne kaip kiti nuteistieji, nebuvo kaltinamas nesunkaus sveikatos sutrikdymu (BK 138 str. 1 d. ), dėl kurios nukentėjusysis J. G. reikalavo atlyginti neturtinę žalą. Todėl apelianto manymu, teismo sprendimas ir jam solidariai su kitais nuteistaisiais priteisti atlyginti nukentėjusiajam J. G. padarytą neturtinę žalą, yra nepagrįstas.

Pagal civilinę teisę solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai žala nukentėjusiajam padaroma bendrais kaltininkų veiksmais, taip pat ir tais atvejais, kai žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad ištikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš šių asmenų veiksmų, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie atsakingi, rezultatas ( CK 6.279 str. 1, 4 d.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog neturtinė žala nukentėjusiajam J. G. priežastiniu ryšiu taip pat yra susijusi ir su apelianto padarytais smurtiniais veiksmai – spyriais į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Nors D. M. neigia mušęs J. G., tačiau jo kaltė įrodyta byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais, t. y. nukentėjusiosios D. G. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga. Byloje įrodyta, jog ir D. M. dalyvavo mušant nukentėjusįjį J. G., todėl ir jis savo veiksmais prisidėjo prie žalos padarymo. Teismas pažymi, kad kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis ( CK 6.280 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog nukentėjusįjį J. G. mušė visi aukščiau paminėti nuteistieji. Nustatyti kiek kiekvienas prisidėjo žalojant nukentėjusįjį J. G. galimybės nėra, todėl teismo sprendimas priteisti atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam J. G. solidariai ir iš nuteistojo D. M. yra pagrįstas ir teisėtas. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais nuteistojo D. M. prašymas nepriteisti atlyginti solidariai su kitais nuteistaisiais 10 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiojo J. G. naudai, atmestinas. Be to, apeliantas D. M. skunde nurodo, jog jis neturi jokios pareigos atlyginti nukentėjusiajam J. G. ir turtinę žalą. Tačiau kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nukentėjusiojo J. G. ieškinys dėl turtinės žalos buvo atmestas, todėl teiginys apie nepagrįstą turtinės žalos priteisimą jam, nenagrinėtinas.

Kolegija atmeta apelianto R. A. teiginius, kad jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006).

Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo ( BK 284 straipsnio 1 dalis) požymių. Pabrėžtina ir tai, kad, veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalis iš viso netaikytina, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008).

Apeliantas R. A. teigia esantis nepagrįstai nuteistas pagal BK 284 str. 1 d.. Tačiau kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai R. A. pripažino kaltu, padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o teismo padarytas išvadas patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Apeliantas teigia, kad tarp jo ir kitų nuteistųjų nebuvo jokio susitarimo pažeisti viešąją tvarką, ką rodo ir jo veiksmų apimtis. Tačiau iš apelianto parodymų, matyti, jog jis teisiamojo posėdžio metu savo kaltės neneigė, be to, iš bylos duomenų matyti, kad jis prasidėjus muštynėms pasiėmė pagalį ir juo du kartus smogė, galimai - D. P., po to, tuo pačiu pagaliu sudaužė lempą. Teismas konstatuoja, jog tokiais savo veiksmais apeliantas pritarė nusikalstamos veikos padarymui, kas atitinkamai paneigia aukščiau nurodytą apelianto teiginį. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad R. A. kartu su kitais nuteistaisiais viešoje vietoje įžūliais, vandališkais veiksmais, pasireiškusiais turto gadinimu bei smurtu prieš A. P., E. L., D. P., R. U., J. G., atitinkamai jiems padarant nežymius, nesunkius sveikatos sutrikdymus bei fizinio skausmo sukėlimus, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Viešąja vieta laikoma ir privati teritorija, jeigu dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Taigi teismas pagrįstai pripažino, kad J. L. priklausantis gyvenamasis namas ir kiemas esantis adresu Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) yra viešoji vieta, nes ši vieta atitinka teismų praktikoje nustatytus viešosios vietos kriterijus. Be to visi minėti veiksmai buvo atlikti švenčiant J. L. gimtadienį, kuriame dalyvavo virš 20 žmonių. Apelianto veiksmai buvo įžūlūs, nes jis viešoje vietoje, matant kitiems asmenims panaudojo fizinį smurtą prieš D. P., taip demonstratyviai jį pažemino bei parodė nepagarbą prieš kitus tai mačiusius asmenis. Apelianto veika taip pat pasireiškė vandališkais veiksmais, nes jis tyčia sudaužė svetimą turtą - koridoriaus šviestuvą. Skundžiamu nuosprendžiu įrodyta, jog visų nuteistųjų bendrais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Nuteistasis R. A. nesutinka su nuosprendžių bendrinimu ir jo, kaip recidyvisto vertinimu. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas R. A. bausmę laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.) ir kitų Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje esančių bausmių skyrimo taisyklių ir jų nepažeidė. Teismas skirdamas R. A. bausmę atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, veiksmų intensyvumą, į asmenų, prieš kuriuos naudojo smurtą, skaičių, į nuteistojo asmenybę. Teismas nuosprendyje motyvuotai nurodė, kad tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, nuosavybei R. A. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą pagal 2003-01-29 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir pagrįstai pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą, tai vertino kaip nusikaltimų recidyvą ir skyrė jam laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.) Nors apeliantas ir teigia, kad jam 2008-09-19 nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą jis yra sumokėjęs, todėl teismas nepagrįstai nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2008-09-19 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2008-09-19 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtoji 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė jam dar nepakeista į jokią kitos bausmės rūšį. Kadangi 2008-09-19 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės nuteistasis R. A. iki kol buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, nebuvo atlikęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 9 d., 65 str. nuostatomis subendrino jam bausmes. Taigi, jokių pažeidimų bendrinant bausmes nenustatyta.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-03-03 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistųjų D. M. ir R. A. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas Zdanavičius Vytautas NorkūnasTeisėjai Nijolė SušinskienėRičardas Gilys