Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-06-01 · Administracinė byla Nr. A-502-552-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-01
Bylos Nr.
A-502-552-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Arturas Drigotas, Edvardas Sinkevicius
Pareiškėjas
V. B., S. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos
Suinteresuotas asmuo
Klaipedos teritorinei muitinei
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A5 – 552/2006Procesinio sprendimo kategorija 16.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininko), Arturo Drigoto (pranešejo) ir Edvardo Sinkeviciaus,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo V. B. apeliacini skunda del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužes 23 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškeju V. B. ir S. B. skundus atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos, treciajam suinteresuotam asmeniui Klaipedos teritorinei muitinei del žalos, padarytos neteisetais valstybes tarnautoju veiksmais, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

Šalies argumentai

Pareiškejai skundais kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma prašydami priteisti iš Klaipedos teritorines muitines neišmoketa nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. darbo užmokesti. Pareiškejai nurode, kad, vadovaujantis Vyriausybes 2002 m. gegužes 20 d. nutarimu Nr. 686 „Del darbo užmokescio skaiciavimo valstybes tarnautojams 2002 metu antra pusmeti“, Vyriausybes 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Del valstybes tarnautoju darbo užmokescio apskaiciavimo taisykliu“, Valstybes tarnybos istatymo pakeitimo istatymo igyvendinimo istatymo l straipsnio 3 dalies nuostata, jam buvo išmoketas ne visas darbo užmokestis, nes, ji apskaiciuojant, buvo taikomas indeksavimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu šie teises aktai pripažinti prieštaraujanciais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pareiškejai patikslintais skundais praše priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Muitines departamento, padaryta turtine žala del neišmoketo atlyginimo dalies už laikotarpi nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. Pareiškejas S. B. praše priteisti 12 705,37 Lt, o V. B. – 12 888,80 Lt. Pareiškejai nurode, kad turtine žala padare Klaipedos teritorines muitines tarnautojai, taikydami indeksavimo koeficienta ir neišmokedami visos paskirtos atlyginimo dalies. Pareiškejai, remdamiesi Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, nurode, kad valdžios institucijos neveike taip, kaip pagal istatymus šios institucijos ar tarnautojai privalejo veikti. Pareiškeju teigimu, veiksmai, pagristi Konstitucijai prieštaraujanciomis teises normomis, negali sukelti teisetu pasekmiu.

Muitines departamentas praše reikalavimus atmesti, nurode, kad pareiškejams darbo užmokescio indeksavimo koeficientas buvo taikomas vadovaujantis tuo metu galiojanciomis teises aktu nuostatomis. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas isigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d. Muitines departamentas pažymejo, kad teritorines muitines viršininkas, išleisdamas isakymus del pareigunu atlyginimu indeksavimo, veike teisetai ir tuo metu galiojusiu teises aktu nepažeide, todel nera salygu valstybes civilinei atsakomybei kilti. Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio nuostata neišmoketai darbo užmokescio daliai negali buti taikoma.

Klaipedos teritorine muitine nurode, kad teritorines muitines pareigunu turtine teise buvo pažeista del nepakankamo prievoles moketi Valstybes tarnybos istatyme numatyto dydžio alga vykdymo ir finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybes biudžeto, šiuo atveju butent valstybe turejo užtikrinti atlygi valstybes tarnautojams. Teises aktus, kuriais vadovavosi teritorine muitine, prieme Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybe.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipedos apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužes 23 d. sprendimu pareiškeju skundus atmete. Teismas nurode, kad administracine byla nagrineja pagal pareiškeju patikslintus skundus, nes Administraciniu bylu teisenos istatymo 52 straipsnis suteikia teise pareiškejui tikslinti ir pakeisti skundo pagrinda ir dalyka. Pareiškejai patikslintais skundais prašo priteisti turtine žala iš Lietuvos Respublikos del neišmoketo darbo užmokescio. Nors pareiškejai neatsisake reikalavimu Klaipedos teritorinei muitinei, kuriais buvo prašoma šia suma priteisti kaip neišmoketa darbo užmokesti, taciau patikslintais skundais pakeistas skundu pagrindas, nurodytas kitas atsakovas, o Klaipedos teritorines muitines padetis pakeista iš atsakovo i treciojo suinteresuoto asmens, todel teismas nurode, kad nagrines patikslintus skundus.

Teismas nustate, kad muitines pareigunu darbo apmokejimo santykius 2002-2004 metais reglamentavo Valstybes tarnybos istatymas, 2002 m. balandžio 23 d. priimtas šio istatymo igyvendinimo istatymas, Vyriausybes 2002 m. gegužes 20 d. nutarimu Nr. 686 „Del darbo užmokescio skaiciavimo valstybes tarnautojams 2002 metu antra pusmeti“ patvirtintos darbo užmokescio skaiciavimo taisykles ir 2003 m. sausio 17 d. Vyriausybes nutarimu Nr. 53 patvirtintos Valstybes tarnautoju darbo užmokescio skaiciavimo taisykles. Teismas nustate, kad Valstybes tarnautoju darbo užmokescio 2002 metu II pusmeti skaiciavimo taisykles buvo patvirtintos vykstant valstybes tarnybos reformai. Vienas iš šios reformos etapu sietinas su 2002 m. balandžio 23 d. priimtu Valstybes tarnybos istatymo pakeitimo istatymu, kuriuo iki tol galiojes Valstybes tarnybos istatymas (1999 m. liepos 8 d. redakcija) buvo išdestytas nauja redakcija. Iš šiame istatyme itvirtinto teisinio reguliavimo teismas nustate, kad, reformuojant valstybes tarnyba, be kitu tikslu, buvo siekiama padidinti valstybes tarnautoju darbo užmokesti. Valstybes tarnautojo darbo užmokescio skaiciavimo 2002 metu II pusmeti taisyklese buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kuri tais atvejais, kai valstybes ar savivaldybes institucijai nepakanka paskirtu lešu valstybes tarnautoju darbo užmokesciui moketi, valstybes tarnautojams yra apskaiciuojamas mažesnis darbo užmokestis, negu priklauso pagal istatymus, taikant indeksavimo koeficienta. Valstybes tarnybos istatymo igyvendinimo istatymo 1 straipsnio 3 dalyje (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nustatytas iš esmes toks pat valstybes tarnautoju darbo užmokescio apskaiciavimo principas. Teismas nustate, kad Vyriausybe, vadovaudamasi Valstybes tarnybos istatymo pakeitimo istatymo igyvendinimo istatymo 1 straipsnio 3 dalimi, 2003 m. sausio 17 d. prieme nutarima Nr. 53, kuriuo patvirtino Valstybes tarnautoju darbo užmokescio skaiciavimo taisykles. Šiose taisyklese nustatytas iš esmes toks pats valstybes tarnautoju darbo užmokescio apskaiciavimo principas – taikant indeksavimo koeficienta, kuris taikomas, jeigu nustatytas valstybes tarnautoju darbo užmokesciui lešu poreikis viršys Lietuvos Respublikos valstybes biudžete ir savivaldybiu biudžetuose darbo užmokesciui patvirtintus asignavimus.

Teismas nustate, kad Klaipedos teritorineje muitineje 2002-2004 metais trukstant lešu darbo užmokesciui, muitines viršininko isakymais buvo taikomi skirtingi indeksavimo koeficientai. Teismas nurode, kad Klaipedos teritorines muitines pažymos patvirtina del indeksavimo koeficiento taikymo nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. pareiškejams neišmoketas darbo užmokescio sumas.

Teismas nurode, kad 2004 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucines dalies 8, 13 ir 14 punktais mineti teises aktai pripažinti prieštaraujanciais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisines valstybes principui.

Teismas nurode, kad istatymu leidyboje galioja istatymu teisetumo prezumpcijos principas – istatymas laikomas atitinkanciu Konstitucija iki tol, kol nebus pareikšta oficiali Konstitucinio Teismo pozicija šiuo klausimu. Tai reiškia, kad istatymas ar kitas teises aktas yra laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Taigi teismas konstatavo, kad Klaipedos teritorines muitines viršininkas, 2002-2004 metu laikotarpiu taikydamas valstybes tarnautoju darbo užmokescio skaiciavimui indeksavimo koeficientus, veike teisetai. Teismas pažymejo, kad isakymai del indeksavimo koeficientu taikymo nera panaikinti ar nugincyti teismine tvarka.

Konstitucijos 107 straipsnio l dalyje, Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad istatymas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Taciau teismas nurode, kad istatyme nenumatyta, jog teises akto pripažinimas prieštaraujanciu Konstitucijai turi teisine galia ir tiems teisiniams santykiams, kurie to teises akto pagrindu atsirado iki akto pripažinimo prieštaraujanciu Konstitucijai, išskyrus Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Teismas nurode, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo grindžiamas reikalavimas, isigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., o pareiškejams darbo užmokestis buvo apskaiciuojamas taikant indeksavimo koeficienta iki Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Todel teismas konstatavo, kad Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata gincui netaikytina.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurode, kad, pareiškeju nuomone, ginco šalis sieja prievole del žalos atlyginimo, kuria reguliuoja deliktines civilines atsakomybes taisykles. Teismas akcentavo, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsni valstybe privalo atlyginti žala, atsiradusia del valstybes valdžios instituciju neteisetu aktu, jeigu valdžios instituciju darbuotojai neveike taip, kaip pagal istatymus privalejo veikti. Teismas konstatavo, kad Klaipedos teritorine muitine pareiškejams darbo užmokesti mokejo vadovaudamasi galiojusiais teises aktais, todel darbuotoju veiksmai laikytini teisetais ir todel civiline atsakomybe neatsiranda. Teismo teigimu, galimybe išieškoti istatymu leidejo padaryta žala istatymuose nenumatyta. Pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 16 straipsnio 2 dali, administraciniu teismu kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo ar Vyriausybes veiklos.

Šalies argumentai

Pareiškejas V. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipedos apygardos administracinio teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima, kuriuo skunda patenkinti. Apelianto manymu, teismas byloje taike prieštaraujanti Konstitucijai akta ir tuo pažeide imperatyvias nuostatas, numatytas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje, 110 straipsnio 1 dalyje. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas reiškia, kad Vyriausybe, viršydama jai Konstitucijos suteiktas galias, apribojo asmenu konstitucines teises. Apelianto teigimu, byloje yra pakankamai irodymu, kad neteiseti veiksmai sukele turtines pasekmes. Apeliantas nurodo, kad teismas byloje privalejo ivykdyti teisinguma. Teismas, laikydamas teritorines muitines pareigunu veiksmus teisetais, neatsižvelge i tai, kad skunduose buvo nurodyta, jog žala atsirado del neteisetu antikonstituciniu Vyriausybes nutarimu priemimo ir vykdymo. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelge i esmini skundo pagrinda. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas irodo, kad Vyriausybes nutarimai yra valdžios institucijos neteiseti aktai, o tai, apelianto teigimu, reiškia, kad byloje yra irodyti visi civilines atsakomybes pagrindai.

Atsiliepimas

Muitines departamentas atsiliepimu i apeliacini skunda prašo pareiškejo apeliacini skunda atmesti ir palikti galioti nepakeista Klaipedos apygardos administracinio teismo sprendima. Muitines departamentas akcentuoja, kad Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužes 13 d. sprendime nurodoma, jog pagal Konstitucijos 107 straipsni, Konstitucinio Teismo sprendimu galia del teises aktu atitikties Konstitucijai nukreipiama i ateiti. Muitines departamentas teigia, kad sprendimai nemoketi pareiškejui viso priskaityto darbo užmokescio yra ivykdyti ir nebetaikomi nuo 2004 m. birželio 30 d., todel pareiškejo reikalavimai, paremti Konstitucinio Teismo nutarimu, nepagristi. Tokia praktika suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestines teiseju kolegijos 2003 m. birželio 27 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A5-264/2003. Muitines departamentas kartoja, kad valstybes tarnautoju veiksmai taikant indeksavimo koeficienta yra teiseti ir todel negali atsirasti valstybes civiline atsakomybe pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsni.

I apeliacines instancijos teismo posedi bylos šalys, ju atstovai neatvyko, remiantis Administraciniu bylu teisenos istatymo 137 straipsnio 4 dalimi, byla nagrinejama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Pareiškejas V. B. skundu praše priteisti neišmoketa del indeksavimo koeficientu taikymo darbo užmokesti iš Klaipedos teritorines muitines, o patikslintu skundu praše priteisti žala, padaryta darbo užmokescio neišmokejimu, iš Lietuvos valstybes. Kadangi, kaip matyti iš skundo ir patikslinto skundo turinio, pareiškejas praše priteisti iš esmes viena ir ta pacia suma (neišmoketa del indeksavimo koeficientu taikymo darbo užmokesti), tik kitu teisiniu pagrindu ir iš kito asmens, darytina išvada, kad skiriasi pareiškejo skundo ir patikslinto skundo pagrindas ir šalys (atsakovas). Kadangi pareiškejas nurode ne tik kita teisini pagrinda, kuriuo grindžia reikalavima, bet ir kita atsakova, pirmosios instancijos teismas patikslinto skundo padavimo negalejo vertinti kaip skundo pagrindo patikslinimo, numatyto Administraciniu bylu teisenos istatymo 52 straipsnyje, o turejo ji vertinti kaip savo esme naujo skundo padavima. Todel pirmosios instancijos teismas turejo byla nagrineti ne vien tik pagal patikslinta skunda, bet pagal abu pareiškejo skundus. Administracinio teismo aktyvus vaidmuo administraciniu bylu teisenoje suponavo ir kita teismo procesinio elgesio galimybe – ivertinus, kad skunduose prašoma priteisti iš esmes viena ir ta pacia suma (neišmoketa del indeksavimo koeficientu taikymo darbo užmokesti), tik kitu teisiniu pagrindu, o faktinis pagrindas nurodomas iš esmes toks pat, pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 54 straipsnio normas pareiškejo sutikimu spresti del tinkamo pagal ginco faktini pagrinda atsakovo.

Pirmosios instancijos teismas to nepadare, byla išnagrinejo tik pagal pareiškejo patikslinta skunda, o pareiškejo skundo atsakovui Klaipedos teritorinei muitinei del darbo užmokescio priteisimo faktiškai neišnagrinejo, nors rezoliucineje teismo sprendimo dalyje nurode, kad pareiškejo skunda atmeta. Kadangi teismo sprendime del pareiškejo pradinio skundo nepasisakoma, laikytina, kad jo atmetimas nemotyvuotas ir tai yra besalyginis šios teismo sprendimo dalies negaliojimo pagrindas (Administraciniu bylu teisenos istatymo 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant i tai, teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškejo skundas, naikintina.

Teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškejo patikslintas skundas atsakovui Lietuvos valstybei, pagrista ir teiseta. Nagrinejamu atveju nera pagrindo priteisti iš Lietuvos valstybes del indeksavimo koeficiento taikymo pareiškejui Klaipedos teritorines muitines neišmoketas darbo užmokescio sumas, kadangi Klaipedos teritorine muitine, apskaiciuodama ir mokedama darbo užmokesti, vadovavosi pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartais teises aktais, nustaciusiais galimybe, esant tam tikroms salygoms, taikyti toki indeksavima. Kad indeksavimas butu taikomas neteisetai, byloje nenustatyta. Taigi nera butinosios salygos valstybes civilinei atsakomybei atsirasti – neteisetu valstybes valdžios aktu (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Atsižvelgiant i išdestytus argumentus, pareiškejo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškejo patikslintas skundas paliktina nepakeista, o teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškejo skundas atsakovui Klaipedos teritorinei muitinei del darbo užmokescio priteisimo, kaip esanti be motyvu, naikintina. Administraciniu bylu teisenos istatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo, kai sprendimas panaikinamas del Administraciniu bylu teisenos istatymo 142 straipsnyje numatytu pagrindu. Apeliacines instancijos teismas negali iš esmes išnagrineti pareiškejo V. B. skundo, ta lemia esama Klaipedos teritorines muitines (atsakovo pagal pareiškejo skunda) procesine padetis, nustatyta pirmosios instancijos teisme (tretysis suinteresuotas asmuo). Skunda nagrinejant iš esmes apeliacines instancijos teisme, butu pažeisti treciojo suinteresuoto asmens Klaipedos teritorines muitines procesiniai lukesciai, pažeista teise gintis nuo pareikšto reikalavimo.

Pareiškejui S. B. nepadavus apeliacinio skundo del pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, nera teisinio pagrindo peržengti paduoto apeliacinio skundo nagrinejimo ribas ir apeliacine tvarka priimti sprendima del S. B. pirmosios instancijos teismui paduotu skundu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Pareiškejo V. B. apeliacini skunda iš dalies patenkinti.

Klaipedos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužes 23 d. sprendimo dali, kuria atmestas pareiškejo V. B. skundas atsakovui Klaipedos teritorinei muitinei del darbo užmokescio priteisimo, panaikinti ir byla šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Likusia teismo sprendimo dali palikti nepakeista.

Nutartis neskundžiama.

Teisejai Anatolijus BaranovasArturas DrigotasEdvardas Sinkevicius