Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-02 · Administracinė byla Nr. I-353-162/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-02-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-02Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-02-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-02
Bylos Nr.
I-353-162/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00004-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo, Valstybės
Trečiasis asmuo
U. M. G., M. G. Z., V. G.
Kategorijos
  • 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-353-162/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00004-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos 12.3.1; 12.3.4; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. S., atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovei Ilonai Jurevičienei, 2013 m. balandžio 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. patikslintą skundą atsakovams – Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui ir Valstybės įmonei Registrų centras, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – U. M. G., M. G. Z., V. G. dėl Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. (4.4.2.)S-803 ir Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 318 panaikinimo bei įpareigojimo atsakovą Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti pastato – poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), registro duomenis viešame registre.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi (t. I, b.l. 90-91) priėmė pareiškėjo skundą dėl dalies skundo reikalavimų, t.y. dėl pareiškėjo reikalavimų, kuriais prašoma:

1) panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (4.4.2.)S-803, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl klaidingų duomenų Nekilnojamojo turto registre ištaisymo;

2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 318, kuriuo paliktas galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 4.4.2.)S-803;

3) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti pastato – poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro duomenis viešame registre, nurodant, kad nėra negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.

Minėta nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą dalyje dėl įpareigojimo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą (toliau – ir Klaipėdos filialas) įregistruoti Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 212. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi (t. I, b.l. 144-148) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl prieš tai minėtų pareiškėjo reikalavimų, kurie buvo priimti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde (t. I, b.l. 3-8) ir patikslintame skunde (t. I, b.l. 71-78) nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke yra įrašyti klaidingi duomenys, jog negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų, skaičius yra 37, taip pat klaidingai nustatyta nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo data – 1998 m. lapkričio 21 d.

Nurodo, jog DNSB „Ievos kalnas“ (duomenys neskelbtini), gyventojų sąraše neteisėtai įrašyti korpuso savininkai. Minėtame sąraše 31 bendrijos „Ievos kalnas“ narys perka vieną ar kelis kambarius su bendro naudojimo patalpomis, kurios prasideda 1-1 patalpomis ir tęsiasi iki 3-10. Visi perka tas pačias 26 patalpas, tik skiriasi kiekiai: vienas perka 2/100, o kitas – iki 14/100 m². Pabrėžia, kad iš R. T. 1998 m. gruodžio 3 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. J-30, tiek iš savininkų sąrašo matyti, kad 31 bendrijos narys yra pirkęs 26 patalpų dalį ir turi teisę vaikščioti per visus tris pastatų aukštus į minėtas patalpas, t.y. bendrų patalpų pirkimas. Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų sąraše rašoma, kad M. R. firma „Lituka“ pirko 3 kartus pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. J-31, tačiau ketvirtą kartą nebenurodoma pagal kokią sutartį buvo pirkta. Trečiame sąrašo lape nurodyta, kad patalpa I-20 yra perkama žemiau nurodytomis dalimis: 1) I. J. perka I-20 patalpos 50/100 dalį; 2) V. J. perka I-20 patalpos 50/100 dalį; 3) J. K. perka I-20 patalpos 30/100 dalį; 4) B. G. P. perka I-20 patalpos 15/100 dalį. Teigia, jog minėti keturi asmenys nusipirko 145/100 dalių, o visi kartu nupirko I-20 patalpos 234 procentus, todėl akivaizdu, jog šis sąrašas neteisėtas ir netikslus. Pabrėžia, jog būtent minėti faktai parodo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke klaidingai įrašyta, jog 1K2p pastate kaip atskirti nekilnojamieji daiktai suformuotos 37 negyvenamosios paskirties patalpos. Pabrėžia, kad 1K2p pastate nėra nei vienos atskiros patalpos, o korpuse 1k²p galėtų būti tik dvi atskiros patalpos. Teigia, jog neaišku, kaip buvo suformuotos 37 negyvenamosios paskirties patalpos, be to, pabrėžia, kad 1K2p pastate atskiri nekilnojamieji daiktai negali būti suformuoti.

Teigia, kad Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išraše klaidingai nurodyta kadastro duomenų data – 1998 m. lapkričio 21 d., kadangi jei 1K2p pastate buvo suformuoti 37 vienetai 1998 m. lapkričio 21 d., tai DNSB „Ievos kalnas“ 1999 m. balandžio 18 d. steigiamojo susirinkimo protokole negalėjo būti nurodyta, kad dalyvauja 20 savininkų iš 29, o turėjo būti įrašyta, jog dalyvauja 20 iš 37. Be to, jei 1998 m. lapkričio 21 d. nebuvo pastato 2k²p, tai iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 10 d. negalėjo būti gautas viršininkės V. L. sutikimas Nr.131-3029-(6.4.11.1) pastato 2k²p (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos vykdymui. Be to, jei jau 1998 m lapkričio 21 d. nebuvo korpuso 2k²p, tuomet nebuvo galima 2012 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto 43-ajame notaro biure sudaryti korpuso 2k²p naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį ir minėtą sutartį 2010 m. balandžio 9 d. užregistruoti VĮ Registrų centre. Mano, jog klastojimas buvo vykdomas tikslu padėti DNSB „Ievos kalnas“ pirmininkui A. V. teisme įrodyti, jog korpuso 2k²p savininkai gyvena 1K2p pastate ir likviduoti įsteigtą DNSB „Juodkrantė 10B“ bei rinkti iš korpuso 2k²p savininkų mokesčius. Teigia, kad Klaipėdos filialas nepagrįstai atsisakė ištaisyti.klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Pareiškėjas R. S. teismo posėdžio metu prašo skundą patenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovas VĮ Registrų centras apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (t. II, b.l. 15), atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Atsiliepimas

Atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovė Ilona Jurevičienė su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovai bendru atsiliepimu (t. I, b.l. 101-102, t. II, b.l. 16-17) prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad 2012 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos filialą, prašydamas pakeisti, jo manymu, klaidingus duomenis, jog: 1K2p pastate suformuoti 37 nekilnojamojo turto objektai; kad negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius – 37; kad kadastro duomenų nustatymo data 1998 m. lapkričio 21 d.

Nurodo, jog Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs skundą nustatė, kad pareiškėjo nuosavybės teise priklausančios poilsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra poilsio paskirties pastate 1K2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio adresas (duomenys neskelbtini). Pastatas 1K2p kaip vienas nekilnojamojo turto objektas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Poilsio pastate 1K2p yra suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 37 poilsio patalpos. Poilsio pastato 1K2p duomenys buvo tikslinami 1998 m. lapkričio 21 d. ir įrašai, padaryti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/178898, atitinka duomenis ir dokumentus, esančius nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nurodo, kad pareiškėjas pateikė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai skundą dėl Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. (4.4.2.)S-803 panaikinimo, tačiau VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus nagrinėjimo komisija 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 318 skundo netenkino.

Nurodo, jog Nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksu 1K2p. Šis pastatas turi du priestatus, plane pažymėtus indeksais 1k²p ir 2k²p. Pastatas, plane pažymėtas indeksu 1K2p kartu su priestatais, plane pažymėtais indeksais 1k²p ir 2k²p yra vienas nekilnojamojo turto objektas ir kaip vienas nekilnojamojo turto objektas jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiame pastate suformuoti 37 nekilnojamojo turto objektai, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti: „Negyvenamosios patalpos-Poilsinės“, pagrindinė tikslinė jų naudojimo paskirtis yra poilsio. Pastato 1K2p priestatuose 1k²p ir 2k²p esančios patalpos, kaip ir visos kitos pastate 1K2p esančios patalpos yra „Negyvenamosios patalpos- Poilsinės“, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra poilsio. Taip pat nurodo, kad poilsio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duomenys Nekilnojamojo turto registre įrašyti pagal 1998 m. lapkričio 21 d. nustatytus kadastro duomenis. Nuo 1996 m. rugpjūčio 8 d. atliekant pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus nustatyta, kad poilsio pastato 1K2p priestate 2k²p yra atliekama rekonstrukcija, šiose pastato dalyse statybos darbų baigtumas – 51 procentas, todėl pareiškėjui priklausančios poilsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys registre atitinkamai įrašyti pagal 1998 m. lapkričio 21 d. nustatytus kadastro duomenis – patalpos baigtumas 51 procentas. Nauji poilsio patalpos kadastro duomenys pagal pareiškėjo prašymą nustatyti 2002 m. spalio 22 d. Patalpos kadastrinių matavimų metu nustatyta, kad poilsio patalpa yra baigta statyti, t.y. jos baigtumas 100 procentų, tačiau dokumentų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, savininkas iki šiol nepateikė.

Pabrėžia, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis patvirtina teismui pateikiami dokumentai: 2013 m. sausio 29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas registro Nr. 44/178898 su istorija; 1986 m. gruodžio 30 d. priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas; Valstybinės statybos inspekcijos 1996 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. 6; Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 23/244 kadastro dalyje esančio pastato plano kopija; išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės apie adresu (duomenys neskelbtini) pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotus 37 nekilnojamojo turto objektus. Šiame nekilnojamojo turto objektų sąraše Nr. 1-2, 40-52 įrašyti formuojami objektai, kurie nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, sąraše nuo 3 numerio iki 39 numerio yra išvardinti registre įregistruoti 37 nekilnojamojo turto objektai.

Akcentuoja, jog poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenys įrašyti į nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų banką, atitinka dokumentų duomenis bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylai, kurių pagrindu jie įrašyti, o dokumentai, kurių pagrindu įregistruoti juridiniai faktai yra galiojantys, nėra panaikinti ar kitokiu būdu netekę galios.

Tretieji suinteresuoti asmenys – U. M. G., M. G. Z., V. G. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (t. II, b.l. 15), į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas (t. II, b.l. 12) bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Šiame prašyme tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, jog Klaipėdos filialui jokių pretenzijų neturi ir atsiriboja nuo R. S. veiksmų prieš šią įstaigą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Valstybės įmonės Registrų centras atstovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – U. M. G., M. G. Z., V. G. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo (minėta, toliau – ir Klaipėdos filialas) 2012 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. (4.4.2.)S-803, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl klaidingų duomenų Nekilnojamojo turto registre ištaisymo ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 318, kuriuo paliktas galioti minėtas Klaipėdos filialo sprendimas teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo ištaisyti registro duomenis.

2012 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos filialą, prašydamas pakeisti klaidingus poilsio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, jog: 1) 1K2p pastate suformuoti 37 nekilnojamojo turto objektai; 2) negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius – 37; 3) kadastro duomenų nustatymo data 1998 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos filialas 2012 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (4.4.2.)S-803 netenkino pareiškėjo prašymo dėl klaidingų duomenų Nekilnojamojo turto registre ištaisymo (t. I, b.l. 11). Pasinaudodamas privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teritorinio registratoriaus sprendimą pareiškėjas apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 318 (t. I, b.l. 12) paliko galioti Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 4.4.2.)S-803.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad apygardų administraciniai teismai nagrinėja ginčus tik dėl teritorinių registratorių sprendimų (išskyrus Vilniaus apygardos administracinį teismą), kai jų sprendimai tiesiogiai sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, o dėl tų Centrinio registratoriaus priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartis priimta administracinėje byloje AS11 – 337/2006, 2011 m. gegužės 6 d. nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AS143 – 265/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti ne tik Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą, tačiau ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą, nors tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. (4.4.2.)S-803, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl klaidingų duomenų Nekilnojamojo turto registre ištaisymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje iš esmės vertinamas viešojo administravimo subjekto – Klaipėdos filialo – priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei įpareigojimas pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjo prašomu būdu.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų registrą

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. I-1539), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (2000 m. birželio 27 d. Nr. VIII-1764), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 1129 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Registro nuostatai), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kadastro nuostatai).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 straipsnis). Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Pagal šio straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog nekilnojamojo turto kadastrą tvarko Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė Kadastro tvarkytojas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Kadastro tvarkytojas nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Pagal Kadastro nuostatų 6 punktą Kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras. Kadastro duomenis į kadastrą įrašo ir tvarko kadastro tvarkytojo struktūrinių padalinių apskričių centruose ir savivaldybėse darbuotojai (Kadastro nuostatų 7 punktas). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kurių negalima suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti.

Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 straipsnis). Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro nuostatų 46 punkte numatyta, kad prašymas pakeisti įrašą registre registruojamas, nagrinėjamas ir duomenys įrašomi ta pačia tvarka ir terminais, kaip ir įregistruojant nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį, o netikslūs, klaidingi ar neišsamūs registro duomenys taisomi, tikslinami ir papildomi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti ir esant padarytai techninei klaidai. Taigi, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, klaidos gali būti ištaisytos tik dviem atvejais: kai įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti, arba kai įrašant duomenis yra padarytos techninės klaidos.

Dėl ginčijamo Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. (4.4.2.)S-803

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžta administracinio akto definicija, pagal kurią administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris, remiantis aukščiau išdėstytu, laikytinas viešojo administravimo aktu, atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

2012 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos filialą, prašydamas ištaisyti poilsio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre esančius šiuos klaidingus duomenis, jog: 1) 1K2p pastate suformuoti 37 nekilnojamojo turto objektai; 2) negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius – 37; 3) kadastro duomenų nustatymo data 1998 m. lapkričio 21 d.

Ginčijamu sprendimu pareiškėjo prašymas netenkintas, argumentuojant tuo, kad nuosavybės teise priklausančios poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra poilsio paskirties pastate 1K2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad pastatas 1K2p kaip vienas nekilnojamojo turto objektas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nurodyta, kad poilsio pastate 1K2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos 37 poilsio patalpos, o šio poilsio pastato 1K2p duomenys buvo tikslinami 1998 m. lapkričio 21 d. Nurodyta, kad įrašai padaryti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/178898 atitinka duomenis ir dokumentus, esančius nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje. Teisiniu sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, nustatantis, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (t. I, b.l. 14-15, 47-49, 103-106), kurie daryti 2010 m. sausio 28 d., 2012 m. balandžio 4 d., 2013 m. vasario 1 d., matyti, jog poilsio pastate 1K2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuotos 37 negyvenamosios paskirties patalpos, o kadastro duomenys buvo nustatyti 1998 m. lapkričio 21 d.

Minėta, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruojami duomenys pagal nustatytus kadastro duomenis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 straipsnis). Tiek kadastro, tiek registro duomenimis disponuoja bei juos tvarko VĮ Registrų centras (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, Kadastro nuostatų 6 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalis). Pažymėtina, jog pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto registro tvarkytoją sudaro centrinis padalinys – Centrinis registratorius (1 punktas) ir teritoriniai padaliniai – teritoriniai registratoriai (2 punktas). Pagal to paties straipsnio 2 dalį visi teritoriniai registratoriai pavaldūs ir atskaitingi Centriniam registratoriui. Įvertinus minėtas teises normas darytina išvada, jog Klaipėdos filialas tvarko ir disponuoja tiek kadastro, tiek registro duomenimis.

Pareiškėjas skundo reikalavimams pagrįsti pateikė R. T. pirkimo-paradavimo sutartį bei kitus įrodymus. Iš R. T. pirkimo-pardavimo sutarties J-30 (sudaryta 1998 m. gruodžio 3 d.) ir priedo (t. I, b.l. 16-17) matyti, kad R. T. pirko bendro naudojimo patalpų dalis 26 patalpose. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų sąrašo (t. I, b.l. 79-83), sudaryto 1999 m. gegužės 17 d., matyti, kad daugelis asmenų patalpas pirko 1998 m. gruodžio 3-4 d., kurios yra bendros. Iš butų (patalpų) sąrašo pastate (duomenys neskelbtini) (plane žymimo 1K2p), sudaryto 2010 m. sausio 28 d. (t. I, b.l. 20-27), matosi, kad šiame sąraše nurodyti asmenys pirko bendro naudojimosi patalpas. Kaip matyti iš pastato inventorinių duomenų (t. II, b.l. 26) poilsio pastatas Nr. 1K2p, esantis (duomenys neskelbtini), nėra padalintas į atskiras 37 patalpas, o šių duomenų sudarymo data yra 1998 m. lapkričio 21 d., nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad kadastro duomenys apie poilsio pastate 1K2p suformuotus 37 nekilnojamojo turto objektus nustatyti 1998 m. lapkričio 21 d. Atsakovo Klaipėdos filialo su atsiliepimu pateikti įrodymai – 1986 m. gruodžio 30 d. priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas, 1996 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos pažyma bei butų (patalpų) sąrašas pastate (t. I, b.l. 107-112, t. II, b.l. 18-25) nepatvirtina, kad pastate 1K2p yra suformuotos 37 atskiros negyvenamosios paskirties patalpos, o vėliau, šių dokumentų pagrindu 37 atskiros negyvenamosios paskirties patalpos būtų įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi įpareigojo atsakovus pateikti visus su ginčo dalyku susijusius įrodymus (pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos filialui teikto skundo nuorašą, archyvinėje byloje esančių dokumentų kopijas ir kt.) bei įrodymus, kuriais atsakovai grįs atsiliepimus į skundą (t. I, b.l. 90-91), tačiau atsakovai įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog poilsio pastate 1K2p buvo suformuotos 37 atskiros negyvenamosios paskirties patalpos bei kada, nepateikė. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo argumentai, keliantys abejonę šių duomenų teisingumu, pagrįsti.

Pažymėtina tai, kad Klaipėdos filialas ginčijamame 2012 m. spalio 17 d. sprendime Nr. (4.4.2.)S-803 pareiškėjui nenurodė, kokiais duomenimis pagrįstas sprendimas, o tik formaliai ir abstrakčiai pareiškėjui atsakė, kad įrašai, padaryti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/178898 atitinka duomenis ir dokumentus, esančius nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. 318 nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. 44/178898) yra įregistruotas poilsio pastatas 1K2p, esantis (duomenys neskelbtini). Šio pastato registre yra padarytas įrašas apie tai, kad jame yra suformuoti 37 negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektai ir kad kadastro duomenų nustatymo data yra 1998 m. lapkričio 21 d. Pažymėta, jog šie duomenys atitinka duomenis ir dokumentus, esančius nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, kuriame numatyta, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys gali būti laikomi klaidingais tik tuo atveju, jeigu jie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, tačiau jokie duomenys nebuvo analizuojami.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Kitaip tariant, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3025/2012 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. Šių nuostatų svarba ir viešojo administravimo institucijoms pareiga jų laikytis yra ne kartą konstatuoja ne vienoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė ir tai, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

Kaip matyti iš Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo, juose nenurodyti konkretūs dokumentai, kurių pagrindu buvo poilsio paskirties pastate 1K2p suformuotos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos 37 poilsio patalpos, kadastrinių duomenų sudarymo laikas, todėl darytina išvada, kad jie neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje imperatyvios nuostatos dėl individualaus administracinio akto pagrindimo objektyviais duomenimis (faktais). Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas dėl sprendimų panaikinimo tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 2 dalis).

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti pastato – poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), registro duomenis viešame registre, nurodant, kad nėra negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Klaipėdos filialas registro duomenis įrašo kadastro duomenų pagrindu. Atsakovas tvarko ir disponuoja kadastro ir registrų duomenimis, todėl teismas, neįvertinęs visų šių duomenų, negali nuspręsti, ar pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą ištaisyti registro duomenis viešame registre yra pagrįstas. Patenkinus pareiškėjo skundą dėl sprendimų panaikinimo, viešojo administravimo institucijos pareiga įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir spręsti, ar yra pagrindas pakeisti duomenis arba pareiškėjo prašymą motyvuotai atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendži a:

pareiškėjo R. S. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (4.4.2.)S-803 ir Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 318.

Įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą pareiškėjo R. S. 2012 m. rugsėjo 22 d. prašymą (skundą) išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos Dalia GumuliauskienėEglė KiaurakytėLaimutė Jokubauskaitė