- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-921-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05893-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- B. P., O. D.
- Atsakovas
- VĮ „Registrų centras“
- Trečiasis asmuo
- J. P.
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių B. P. ir O. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties ir apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-2939-294/2013 pagal ieškovių B. P. ir O. D. ieškinį atsakovui VĮ „Registrų centras“, trečiasis asmuo – J. P., dėl įrašo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės B. P. ir O. D. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti negaliojančiu atsakovo VĮ „Registrų centras“ įrašą centriniame duomenų banke, kad pastatas, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties ir papildomo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, priteisė iš ieškovių trečiajam asmeniui 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas padarė išvadą, kad ginčas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. VĮ Registrų centras ieškovių atstovui 2012 m. birželio 14 d. pateikė atsakymą, kuriame išaiškinta jo apskundimo tvarka, tačiau civilinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovės apskundė individualų administracinį aktą. Atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimas bendrosios kompetencijos tvarka negalimas dėl administracinio ginčo pobūdžio ir kad teismas neturi aiškių duomenų, ar ieškovės pasinaudojo išankstine neteismine ginčo tvarka, teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, išaiškinęs ieškovėms teisę kreiptis į centrinį registratorių arba administracinį teismą (pagal skundžiamos institucijos buvimo teritoriją būtų Kauno apygardos administracinis teismas).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. papildomu sprendimu iš ieškovių trečiajam asmeniui papildomai priteisė 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2013 m. sausio 10 d. nutartyje nurodyta, jog trečiajam asmeniui priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau priteista tik 500 Lt. Tretysis asmuo pateikė prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį bei faktinį jų sumokėjimą patvirtinančius įrodymus dar iki teismo nutarties priėmimo dienos. Teismas sprendė, kad prašomų priteisti išlaidų dydis yra protingas, atsižvelgiant į procesinių dokumentų rengimą, į teismo posėdžius, į tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Be to, teismas atmetė ieškovių ir jo atstovo pasisakymus, kad su atstovu tretysis asmuo nebuvo sudaręs įgaliojimo dėl atstovavimo, nes teismui pateikta atstovavimo sutartis. Teismui pateikti pinigų priėmimo kvito originalai, kuriuose aiškiai nurodoma, už kokias teisines paslaugas tretysis asmuo apmoka.
III. Atskirojo ir apeliacinio skundų bei atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovės B. P. ir O. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį. Nurodo, kad atsakovas į registro duomenų bazę įrašė duomenis remdamasis trečiojo asmens pateiktais dokumentais, t. y. tarp šių šalių įvyko sandoris, o ne vienasmenis atsakovo veiksmas. Teismas neatkreipė dėmesio, kad joks sprendimas šiuo atveju nebuvo priimtas, o registrų duomenų bazėje tik padarytas įrašas, kuriam patvirtinti atsakovas nepateikia jokių dokumentų. Faktiškai šis įrašas padarytas suklastotų dokumentų pagrindu arba nesant jokių dokumentų. Taigi tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudarytas sandoris, kurio pasėkoje registrų centre atsirado suklastotas įrašas; sandorių pripažinimas negaliojančiais yra bendrosios kompetencijos teismų kompetencija. Teismas negalėjo CPK 93 straipsnio pagrindu priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas, nes šiame straipsnyje kalbama apie bylinėjimosi išlaidų priteisimą bylos šaliai. Trečiojo asmens sudarytoje atstovavimo sutartyje buvo numatyta tik atstovo teisė atstovauti trečiajam asmeniui, bet nebuvo numatyta atstovo teisė pasirašyti atsiliepimo į ieškinį, be to, civilinė byla nebuvo nagrinėjama teisme, todėl jokios atstovavimo išlaidos trečiojo asmens naudai negalėjo būti priteisiamos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovių atskirąjį skundą trečiasis asmuo J. P. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareikštu ieškiniu ieškovės jokio sandorio neginčijo, o tik siekė, kad būtų panaikintas viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas – VĮ Registrų centras duomenų centre įrašytas įrašas dėl atitinkamo nekilnojamojo daikto teisinės registracijos, todėl toks ginčas priskirtinas išimtinai administracinių teismų kompetencijai. Teismas bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui priteisė pagrįstai. Procesas buvo pradėtas ieškovių iniciatyva, taigi materialinius nuostolius trečiasis asmuo patyrė dėl jų kaltės. Bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimui asmens procesinė padėtis neturi įtakos, todėl esant bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantiems dokumentams, tokios išlaidos privalo būti atlygintos.
Šalies argumentai
Ieškovės B. P. ir O. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. papildomą sprendimą. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui patenkinus atskirąjį skundą ir įpareigojus pirmosios instancijos teismą nagrinėti ieškinį, bet koks teismo išlaidų priteisimas bus negaliojantis. Sudaryta atstovavimo sutartis nesuteikė teisės trečiojo asmens atstovui pasirašyti atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdis neįvyko, todėl jokio atstovavimo teisme nebuvo. Nesant pagrindinio sprendimo, negalėjo būti priimtas ir papildomas sprendimas. Prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pasirašė tas pats neįgaliotas trečiojo asmens atstovas. Teismui buvo pateiktas tik vienas atsiliepimas į ieškinį, todėl priteistos 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra ne tik neprotingos, bet ir nepagrįstos. Nesuprantamas teismo motyvas, kad išlaidos yra protingos dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Teismui kartu su pinigų priėmimo kvitais nebuvo pateikta ataskaita apie tai, kokias paslaugas atliko atstovas, jų įkainavimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. P. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal CPK visi atstovo atliekami procesiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir sukelia teisinius padarinius būtent atstovaujamajam, jeigu jie atlikti neperžengiant atstovui suteiktų įgaliojimų ribų. Šiuo atveju išimtys nebuvo nurodytos. Atstovavimo sutartis buvo pasirašyta tarp atstovo – advokato, ir kliento J. P., dėl jos teisėtumo ginčas pirmosios instancijos teisme nekilo. Teisme buvo paruošti du procesiniai dokumentai (atsiliepimas į ieškinį ir pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo), taip pat atstovauta dviejuose teismo posėdžiuose. Iš ieškovių priteista suma yra adekvati atliktiems darbams ir neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nurodytų išlaidų advokato pagalbai apmokėti maksimalių dydžių. Ieškovės nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir pasirinko netinkamą teismą, todėl toks jų veikimas yra netinkamas procesinis elgesys, dėl kurio jos turi prisiimti su tuo susijusius neigiamus teisinius padarinius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis ir apeliacinis skundai atmetami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo (apeliacinio) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties (sprendimo) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl rūšinio bylos teismingumo, taip pat bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtą apeliančių ieškinį, nes sprendė, kad byla yra teisminga administraciniam teismui. Apeliantės su tokia teismo išvada nesutinka. Bylos teismingumą bendrosios kompetencijos teismams apeliantės paaiškina tuo, jog įrašas viešame registre atsirado kaip atsakovo ir trečiojo asmens sudaryto sandorio pasekmė, o sandorių pripažinimas negaliojančiais priklauso bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliančių pateikta argumentacija yra teisiškai klaidinga.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareikštu ieškiniu apeliantės prašo pripažinti negaliojančiu atsakovo VĮ „Registrų centras“ įrašą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, kad pastatas, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas. Taigi ieškiniu yra ginčijamas ne sandoris (CK 1.63 str. 1 d. prasme), bet konkretus įrašas Nekilnojamojo turto registre, kuris, apeliančių nuomone, atliktas neturint tam būtinų dokumentų. Ta aplinkybė, kad įrašas atliktas trečiojo asmens prašymu, ginčo pobūdžiui teisinės reikšmės neturi. Nekilnojamojo turto registre atliekami registravimo veiksmai yra administracinio pobūdžio veiksmai (aktai), kuriuos Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų specialių viešosios teisės aktų nustatyta tvarka atlieka šių aktų įgaliotas subjektas – nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Tokie Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atliekami registravimo veiksmai savo esme yra viešojo administravimo veikla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.), o ne sandorių (CK 1.63 str.) pasekmė.
Netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymo tvarka yra nustatyta LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, suinteresuotų asmenų prašymus ištaisyti nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis nagrinėja teritoriniai registratoriai (šiuo atveju būtų VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialas); teritorinio registratoriaus atsisakymas tenkinti prašymą patikslinti ir ištaisyti nekilnojamojo turto registro netikslius ir klaidingus duomenis arba papildyti neišsamius duomenis skundžiamas Centriniam registratoriui (VĮ „Registrų centras“), o Centrinio registratoriaus sprendimas gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Taigi įstatyme yra įtvirtinta aiški netikslių ar, kaip šiuo atveju, apeliančių nuomone, klaidingų viešo registro duomenų ištaisymo tvarka, kuri apeliantėms yra privaloma. Nors pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino apeliantėms ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, jo procesinis sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtą yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 296 str. 1 d. 1 p., 36 str. 1 d.).
Atskiruoju ir apeliaciniu skundais apeliantės taip pat ginčija skundžiamos nutarties dalį ir papildomą sprendimą, kuriais trečiajam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantės teigia, kad CPK 93 straipsnis, kuriuo rėmėsi teismas, nenumato bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui, be to, atsiliepimą į ieškinį ir pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo pasirašė neįgaliotas asmuo, priteistos išlaidos yra neprotingos ir nepagrįstos.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išplaukia iš CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Išimtys, t. y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje nėra nurodyta, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės (CPK 79-100 str.). Ieškinį palikus nenagrinėtą, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos CPK 94 straipsnio pagrindu.
Priešingai nei teigia apeliantės, trečiojo asmens atstovo teisę pasirašyti atsiliepimą į ieškinį ir pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo jam suteikė 2012 m. liepos 30 d. sudaryta atstovavimo sutartis dėl trečiojo asmens atstovavimo konkrečioje civilinėje byloje. CPK nėra reikalavimo, kad sudarytoje atstovavimo sutartyje būtų išvardyti konkretūs veiksmai, kuriuos turi teisę atlikti atstovas atstovaujamojo vardu, todėl nesant nurodytų konkrečių išimčių, ko atstovas negali atlikti, laikoma, kad procesinius veiksmus atstovas atlieka būdamas įgaliotas (CPK 59 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo byloje pateikė du procesinius dokumentus: atsiliepimą į ieškinį ir pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, byloje įvyko vienas parengiamasis posėdis (20 min. trukmės) ir vienas teismo posėdis dėl papildomo sprendimo priėmimo (15 min. trukmės), kuriuose dalyvavo trečiojo asmens atstovas. Teismo priteista 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų suma neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomenduojamų išlaidų advokato pagalbai apmokėti maksimalių dydžių, ji pagrįsta tinkamais įrodymais (CPK 98 str. 1 d.), ir, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtį, nėra neprotingai didelė.
CPK 328 straipsnis draudžia naikinti sprendimą vien formaliais pagrindais, todėl nors pirmosios instancijos teismas neišspręstą dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendė pasirinkęs netinkamą procesinio sprendimo formą (nutartimi palikęs ieškinį nenagrinėtą, nepriteistas bylinėjimosi išlaidas teismas turėjo priteisti papildoma nutartimi (CPK 3 str. 6 d., 277 str.), tai nėra pagrindas naikinti priimtą papildomą sprendimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atskirojo ir apeliacinio skundų motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir papildomą sprendimą. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties ir papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Trečiasis asmuo pateikė prašymą priteisti iš apeliančių 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje sprendžiami klausimai nėra sudėtingi, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, prašomų priteisti išlaidų dydį sumažina iki 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti trečiajam asmeniui J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovių B. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.