Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarimo, kuriuo V. P. (V. P.) nubaustas pagal ATPK 123 str. 5 d. ir 130² str. 1158 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2016-09-04 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-70648724-16 už tai, kad jis 2016-09-04, 3.10 val. Liubeko 17, Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis 1,87 prom. girtumo laipsnis, automobilis neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, būdamas metų laikotarpyje patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 129 str. Taip jis pažeidė KET 14, 22 p. Tokie V. P. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 123 str. 5 d. ir 130² str.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minimų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas šiuos reikalavimus ignoravo.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jo nustatomojoje dalyje apylinkės teismas nustatė administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotų ir kitais bylos duomenimis grindžiamų aplinkybių neatitinkančias V. P. pažeidimo aplinkybes. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, alkotesterio parodymų, matyti, kad V. P. 2016-09-04 3.10 val. Liubeko 17, Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis 1,87 prom. girtumo laipsnis, būdamas metų laikotarpyje patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 129 str., jo vairuojamas automobilis buvo neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tuo tarpu nutarimo nustatomojoje dalyje, dėl nepaaiškintų ir motyvuojamoje dalyje neįvardintų priežasčių, pirmos instancijos teismas nustatė, kad pažeidimas padarytas 2016-02-13 apie 3.44 val. ties Rumpiškės g. 29, Klaipėdoje, t. y. nustatė faktinių įvykio aplinkybių neatitinkančią pažeidimo padarymo datą, laiką ir vietą. Be to, pirmos instancijos teismo nutarimu nustatyta, kad V. P. vairavo nedraustą automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, ir tuo pažeidė KET 14 p. ir 222 p. reikalavimus, bei padarė ATPK 123 str. 5 d. ir 130² str. numatytus pažeidimus. Tačiau nutarimu nenustatyta ir neaptarta tai, jog asmuo vairavo neblaivus, nenustatytas ir konkretus jo neblaivumo laipsnis, taip pat aplinkybė, kad vairavo neblaivus, būdamas baustas pagal ATPK 129 str. Šios aplinkybės turi būti nustatinėjamos, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² str., tačiau apylinkės teismas, nubausdamas asmenį, šios pareigos taip pat nesilaikė. Pastebėtina ir tai, jog skundžiamu nutarimu teismas nustatė, jog V. P. pažeidė KET 222 p. Šis KET punktas nustato pareigą su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui (jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra) nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jokio eismo įvykio V. P. nesukėlė ir iš jo nepasišalino, jis vairavo neapdraustą automobilį, o pareigą dalyvauti viešajame eisme tik apsidraudus privalomuoju draudimu numato kitas KET punktas (kuris netinkamai nurodytas ir administracinio teisės pažeidimo protokole), todėl teismas netinkamai nustatė ne tik esmines pažeidimo padarymo aplinkybes, tačiau ir pažeidėjo veiksmais pažeistus KET reikalavimus.

Iš išvardyto akivaizdu, jog apylinkės teismas, nutarimo nustatomojoje dalyje nustatydamas tikrovės neatitinkančias pažeidimo padarymo aplinkybes (įvykio vietą, datą, laiką), nenustatydamas pilnos administracinio teisės pažeidimo sudėties (nenustatytas asmens neblaivumo faktas, jo girtumo laipsnis, kvalifikuojantis požymis – pakartotinumas), bei netinkamai nustatydamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažeistus KET taisyklių punktus, pažeidė pareigą administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime išdėstyti ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, bei nurodyti ATPK straipsnį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo (ATPK 286 str. 2 d.), toks procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas.

Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, taip pat netinkamai aiškino materialines bei neteisingai taikė procesines teisės normas, bei nesinaudojo įstatymo suteikiamomis galimybėmis, tikrindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir konfiskuotino turto saugotojos pateiktas versijas, neišsiaiškino turto savininko pozicijos, jo neapklausė, ir iš esmės apsiribojo selektyviu ir lakonišku byloje esančių įrodymų vertinimu.

Skundžiamame nutarime teismas, skirdamas administracinę nuobaudą ir spręsdamas jos individualizavimo klausimą pažymėjo, kad ATPK 130² str. sankcijoje papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – nustatyta kaip alternatyvi. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog minėto straipsnio sankcijoje inter alia numatyta, jog pažeidimo padarymas teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Iš išvardyto akivaizdu, jog ATPK 130² str. sankcija neturintiems teisės vairuoti yra alternatyvi, tik parenkant pagrindinę nuobaudą – piniginę baudą arba administracinį areštą, tuo tarpu papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – privalomai taikoma abiem atvejais ir nėra alternatyvi, kaip klaidinga nurodė apylinkės teismas. Tuo pačiu pastebėtina, jog apylinkės teismas, prieštaraudamas savo nurodytai nuostatai, jog šio straipsnio sankcijoje nurodyta papildoma nuobauda yra alternatyvi, neskirdamas papildomos nuobaudos vadovavosi ATPK 30¹ str., kuris taikomas tik skiriant mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, t. y. tais atvejais, kai papildoma nuobauda yra privaloma, o ne alternatyvi. Taip pat pažymėtina, jog teismas, taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas, kiekvienu atveju privalo tokį savo sprendimą tinkamai motyvuoti, tačiau apylinkės teismas to nepadarė.

ATPK 26 str. įtvirtinta, jog konfiskuojami gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 2 d. numatytus išimtinius atvejus. ATPK 26 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims šis asmuo žinojo, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Tos pačios straipsnio dalies 3 p. numato, kad gali būti konfiskuojami ir tie nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai, kurie jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Minimame straipsnyje nustatytos ir kitos sąlygos dėl turto konfiskavimo, tačiau šios bylos kontekste jos nėra aktualios. Apylinkės teismas, motyvuodamas ATPK 130² str. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – automobilio konfiskavimo – netaikymą nurodė, kad pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso M. P.. Byloje gautas F. A. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad automobilį jai paliko saugoti anūkas M. P., nes jis pats išvyko į užsienį. V. P. automobilio raktus paėmė jai nežinant, ji leidimo automobiliu naudotis nebuvo davus, ir tuo remdamasis padarė išvadą, kad ATPK 26 str. 2 d. 1 p. reikalavimai nėra išpildyti. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, nesinaudojo įstatymo suteikiamomis galimybėmis tikrindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir konfiskuotino turtą laikiusio asmens, pateiktas versijas, neapklausė automobilio savininko, ir iš esmės apsiribojo selektyviu ir lakonišku byloje esančių įrodymų vertinimu.

Siekiant objektyviai išspręsti apeliaciniame skunde keliamą klausimą dėl transporto priemonės, kurią vairavo V. P. konfiskavimo, būtina išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su transporto priemonės panaudojimu pažeidimo padarymo metu. Matyti, jog pažeidėjo vairuotas automobilis priklauso jo broliui M. P., tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog apie bylos nagrinėjimą transporto priemonės savininkui buvo pranešta, taigi savininkas apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas ir teismo posėdyje nedalyvavo, teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu automobilis buvo perduotas V. P.. Nors teismas pažymėjo, kad byloje gautas F. A. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad automobilį jai paliko saugoti jo savininkas, tačiau pažymėtina, jog šis paaiškinimas yra vien nevalstybine (rusų) kalba, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad F. A. būtų apklausta teismo posėdyje. Taigi apylinkės teismas, turėdamas duomenis, jog transporto priemonė, su kuria padaryti pažeidimai, nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, transporto priemonės savininkui M. P. ir transporto priemonę galimai saugančiai F. A. nepranešė apie bylos nagrinėjimą ir jų neiškvietė į teismo posėdį. To pasekoje liko neišsiaiškintos aplinkybės, susijusios su transporto priemonės paėmimu (perdavimu) iš transporto priemonės savininko ar iš ją saugojusio asmens, nesiaiškinta, kokiomis aplinkybėmis V. P. paėmė jam nepriklausantį automobilį, ar automobilio savininkas žinojo apie automobilio paėmimą, ar žinojo, jog V. P. neturi teisės vairuoti transporto priemones, ar automobilis nebuvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui, t. y. ar neegzistuoja ATPK 26 str. 2 d. numatytos aplinkybės, kurioms esant galima konfiskuoti kitiems asmenims priklausančius daiktus.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, taip pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 str. reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.