- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-10
- Bylos Nr.
- e2-9775-819/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- UAB „Brevitransa“
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Brevitransa“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Brevitransa“ 485,35 Eur žalos atlyginimą, 6 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 15,00 Eur žyminį mokestį.
Ieškinyje nurodo, jog 2014-12-10 įvykusio eismo įvykio (duomenys neskelbtini), metu atsakovui priklausanti transporto priemonė MB 814, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama P. B., nesilaikė saugaus atstumo iš šono, kliudė ir apgadino kitą stovintį automobilį Chrysler Sebring, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities vyriausias policijos komisariatas nustatė, jog eismo įvykis įvyko dėl automobilio MB 814, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės, kuris po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijai. Transporto priemonės MB 814, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ieškovo (draudimo sutartis Nr. 02-2623208). Dėl apgadinto automobilio Chrysler Sebring, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalą patyrė T. P., kuriam ieškovas, remdamasis įstatymais, ją atlygino, išmokėdamas 485,35 Eur dydžio draudimo išmoką. Įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, ieškovas kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką – 485,35 Eur, tačiau iki ieškinio pateikimo momento atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, jog P. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už sukeltą eismo įvykį, tačiau už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nubaustas nebuvo. Kadangi P. B. yra miręs, atsakovui nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis buvo sukeltas eismo įvykis ir ar yra pagrindas P. B. veiksmus vertinti kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, jog P. B. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, rodo, kad P. B. veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės ar nuslėpti sukelto eismo įvykio faktą. Atsakovo manymu, ieškovas nepagrindė reikalavimo priteisti būtent visą išmokėtą žalos sumą. Ieškovas nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, kad jis pats kreipėsi į atsakovą. Nors ieškovas teigia, kad atsakovui nepranešus apie eismo įvykį, ieškovui buvo apsunkintos galimybės nustatyti eismo įvykio detales, bylos medžiaga rodo, kad šis teiginys yra nepagrįstas. Ieškovas gavo visą reikiamą informaciją iš policijos įstaigos ir nukentėjusiojo asmens. Atsakovo vertinimu, gauta informacija buvo išsami.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui dubliką, kuriuo prašė tenkinti ieškinį visa apimtimi. Papildomai nurodė, jog eismo įvykio vietoje ir eismo įvykio laiku nebuvo patikrintas atsakovui priklausančią transporto priemonę vairavusio asmens blaivumas, nėra neabejotinų duomenų, kas vairavo transporto priemonę. Išsiaiškinti atsakingą už žalos padarymą asmenį padėjo ne paties eismo įvykį sukėlusio asmens veiksmai, jis buvo surastas nukentėjusiojo pastangomis. Pažymi, kad pareiga paneigti kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio tenka atsakovui, ką teismas turi vertinti šioje byloje iš naujo. Administracinėje byloje priimtas nutarimas prejudicinės reikšmės šiai bylai neturi ir atsakovo civilinės atsakomybės savaime nepaneigia. Ieškovas nesutinka su atsakovo atsiliepime teikiamais argumentais, jog šiuo atveju grąžintinos sumos dydis priklauso nuo nustatytų pareigų pažeidimo, priežastinio ryšio su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydžio, kitas aplinkybes. Ieškovas, remdamasis LRT laidos „Keliai, mašinos, žmonės“ atliktu tyrimu, mano, kad P. B. turėjo ir galėjo suprasti, kad dalyvavo eismo įvykyje.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui tripliką, kuriuo palaikė poziciją, nurodytą atsiliepime. Dublike atsakovas prašė teismo atsižvelgti į tai, kad P. B. yra miręs, dėl ko atsakovo įrodinėjimo galimybės nagrinėjamoje byloje yra apsunkintos, nustatyti ir betarpiškai įvertinti, dėl kokių priežasčių P. B. išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nėra galimybės. Atsakovas nesutinka, kad administracinėje byloje priimtas nutarimas nepaneigia atsakovo civilinės atsakomybės. Bylai esminę reikšmę turi tai, ar bus nustatyti faktai, kokiomis aplinkybėmis buvo sukeltas eismo įvykis, kaip P. B. manevravo ir kodėl sukėlė eismo įvykį, dėl kokių priežasčių neinformavo apie eismo įvykį policijos ir kitų eismo dalyvių, kitos su P. B. atsakomybe susijusios aplinkybės. Atsakovas, nesutikdamas su tuo, kad ieškovas remiasi LRT laidos „Keliai, mašinos, žmonės“ atliktu tyrimu, prašo įvertinti tai, jog apgadinimai buvo padaryti vairuojant sunkvežimį, dėl to, atsakovo vertinimu, ir nežymus kontaktas su apgadinta transporto priemone galėjo sukelti kiek ženklesnius apgadinimus. Atsakovo vertinimu, P. B. elgėsi maksimaliai apdairiai ir rūpestingai. Taip pat atsakovas nurodo, jog nepranešimas ieškovui apie eismo įvykį ieškovui nesukėlė jokių neigiamų padarinių ir visiškai neapsunkino eismo įvykio aplinkybių aiškinimosi.
Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, ieškovo atstovė ieškinį prašė tenkinti, atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-12-10 įvykusio eismo įvykio (duomenys neskelbtini), metu atsakovui priklausanti transporto priemonė MB 814, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama P. B., nesilaikė saugaus atstumo iš šono, kliudė ir apgadino kitą stovintį automobilį Chrysler Sebring, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Kauno apskrities vyriausias policijos komisariatas nustatė, jog eismo įvykis įvyko dėl automobilio MB 814, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės, dėl ko atsakovui priklausančią transporto priemonę MB 814, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusiam P. B. 2014-12-12 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 20P-23015194-14, o 2014-12-12 nutarimu jis buvo nubaustas 200 Lt bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. pažeidimą (b.l. 7, 62, 63-64). Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad P. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau policijos pareigūnų, nukentėjusiojo T. P. pastangomis buvo surastas (b.l. 8, 70-71, administracinio teisės pažeidimo byloje esantis 2014-12-10 tarnybinis pranešimas). 2014-12-12 apklaustas P. B. nurodė, kad jis buvo atvažiavęs su atsakovui priklausančia transporto priemone MB 814, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išsikrauti adresu (duomenys neskelbtini), apie apgadintą automobilį sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie rado braukimo žymes ant jo vairuotos transporto priemonės. Kadangi buvo tamsu kito stovinčio automobilio jis nepastebėjo, kontakto nejuto (b.l. 70). Administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos P. B. patrauktas nebuvo, dėl ko ginčo tarp šalių bylos nagrinėjimo teisme metu nekilo.
Transporto priemonės MB 814, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ieškovo (draudimo sutartis Nr. 02-2623208, b.l. 4-5). Dėl apgadinto automobilio Chrysler Sebring, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalą patyręs T. P. 2014-12-12 kreipėsi į ieškovą, prašydamas ją atlyginti (b.l. 8). Ieškovas, 2014-12-12 apžiūrėjęs transporto priemonę Chrysler Sebring, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15, 16-17, 19-20), įvertinęs šiai transporto priemonei padarytą žalą (b.l. 12-14), 2015-02-05 išmokėjo T. P. 485,35 Eur dydžio draudimo išmoką (b.l. 10, 11). Byloje nėra įrodymų, kad administruodamas žalos atlyginimą dėl 2014-12-10 ieškovas būtų kreipęsis su prašymu pateikti informaciją dėl eismo įvykio į atsakovą (CPK 178 str.). Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė apie šį eismo įvykį žinojęs iš P. B., taip pat žinojęs, kad dėl jo yra atliekamas žalos administravimas pas ieškovą. 2015-12-10 ieškovas kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką – 485,35 Eur, o tokį reikalavimą grįsdamas tuo, kad nukentėjusysis raštiškoje pretenzijoje nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino (b.l. 9). Iki ieškinio pateikimo momento atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo.
Ieškovas ieškiniu reikalavimą priteisti iš atsakovo išmokėtą draudimo išmoką grindžia dviem pagrindais, t.y. aplinkybe, kad atsakovo transporto priemonę vairavęs P. B. pasišalino iš eismo įvykio vietos, ir aplinkybe, kad atsakovas nepranešė ieškovui apie eismo įvykį per 3 darbo dienas.
Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnio 1 dalyje 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovui priklausančią transporto priemonę vairavęs P. B. iš eismo įvykio vietos išvažiavo apie įvykusį jo ir kitos transporto priemonės Chrysler Sebring, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kontaktą nepranešęs policijai. Tarp šalių kilo ginčas tik dėl to, ar toks išvažiavimas iš eismo įvykio vietos yra prilyginamas pasišalinimui iš eismo įvykio vietos, numatytam Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir ar dėl jo ieškovas įgyja teisę bet kuriuo atveju susigrąžinti 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Byloje nustatyta, kad P. B. nebuvo baustas administracine tvarka už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, dėl tokio pažeidimo jam nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vertindamas šią byloje nustatytą aplinkybę, teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad tai, jog atsakovui priklausančią transporto priemonę vairavusiam P. B. nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, netrukdo spręsti draudėjo atsakomybės prieš draudiką klausimą Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką iš už žalos padarymą atsakingo atsakovo kildina iš transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Šie privatiniai teisiniai santykiai netapatūs viešosios teisės reglamentuojamiems teisiniams santykiams, kuriems esant, taikoma administracinė atsakomybė už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Dėl to pasišalinimas iš eismo įvykio vietos kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies prasme negali būti tapatinamas su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos kaip pagrindu susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte prasme. Kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo klausimą, reikia aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama ir aiškinama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnį.
Byloje nustatyta, kad P. B., vairuodamas transporto priemonę MB 814, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kontakto su stovinčia transporto priemone Chrysler Sebring, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepajuto ir nematė. Tai, pasak P. B., lėmė jo neatidumas, kai stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), jis manevravo tamsiu paros metu ir per smarkiai užsuko vairą. Netikėti tokiais P. B. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais: eismo įvykis įvyko žiemos laikotarpiu, vakare tamsiu paros metu, automobilio stovėjimo aikštelėje. Patikrinti šiuos P. B. paaiškinimus betarpiškai teismas neturi galimybės, nes P. B. yra miręs, o jokių kitų įrodymų, kurie leistų teismui teigti, kad P. B. pajuto ar turėjo pajusti šį kontaktą, byloje nėra. Pažymėtina, kad vien tik ieškovo paaiškinimų apie negalimumą kontaktuojant dviem transporto priemonėms to nepajusti, tokioms aplinkybėms nustatyti nepakanka, nes jie grindžiami ne objektyviais įrodymais – pvz., ekspertizės aktais, o ieškovo subjektyviais samprotavimais dėl byloje surinktų faktinių duomenų vertinimo (atsakovui priklausančios transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, gabaritų, jos vairavimo specifikos, transporto priemonėms padarytų sugadinimų įtakos kontakto pojūčio stiprumui, galimai sukeltam garsui, kt.). Įvertinti šiuos samprotavimus pats teismas, neturėdamas tam specialių žinių, neturi galimybės. Tačiau pripažinti, kad toks P. B. elgesys buvo nekaltas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 str. prasme, teismas taip pat neturi pagrindo. P. B. valdė didesnio pavojaus šaltinį, jį valdė automobilio stovėjimo aikštelėje, manevruodamas joje tamsiu paros metu, suvokdamas darantis manevrą, kurį jis pats įvertino kaip netinkamą, o elgesį kaip neatidų. Tai leidžia teigti, kad išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės po netinkamo manevro ir/ar neatidaus vairavimo tamsiu paros metu, neįsitikinęs, jog jis nesukėlė jokių pasekmių, jis elgėsi nepakankamai atsargiai ir rūpestingai, dėl ko atsakovui kyla atsakomybė pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą (CK 6.248 str. 3 d.).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nors tyčios nebuvimas savaime neeliminuoja atsakomybės pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vien tik formalus teisinės pareigos pažeidimas taip pat negali būti prielaida kilti tokioms materialinio turtinio pobūdžio pasekmėms, kurios sudarytų sąlygas draudikui perkelti visą žalos atlyginimo prievolę išimtinai draudėjui, nors pastarasis, sudarydamas draudimo sutartį, siekė to išvengti. Atsakingo už žalos padarymą asmens elgesys, kai jis, padaręs žalos, esant arba nesant įvykio vietoje nukentėjusiam asmeniui sąmoningai pasišalina iš eismo įvykio vietos negali būti tapatinamas su asmens elgesiu, kuris tą padaro per neapdairumą, netinkamai įvertinęs situaciją, nepastebėjęs padarytos žalos (Vilniaus apygardos teismo 2013-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2512-464/2013). Išmokėtų pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo sutartis draudimo išmokų susigrąžinimo iš už žalos padarymo atsakingo asmens tvarka detalizuoja Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklių 63 punkte įtvirtinta, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiga, sprendžiant išmokėtos draudimo išmokos sugrąžinimo draudikui iš atsakingo už žalos padarymą asmens klausimą, įvertinti draudėjo, atsakingo už žalos padarymą, veiksmus, pirmiau išvardytų kriterijų kontekste, nurodyta ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007).
Todėl spręsdamas, ar ieškovui yra priteistina išmokėtos draudimo išmokos dalis, o jeigu priteistina tai kokia, teismas įvertina tai, kad atsakovo transporto priemonę vairavęs P. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino elgdamasis nepakankamai atsargiai ir apdairiai. Taip pat teismas įvertina tai, kad transporto priemonės Chrysler Sebring, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo ir P. B. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nesieja priežastinis ryšys (jo pasišalinimas nelėmė nurodyto automobilio apgandimo, nes P. B. automobilį apgadino ir tik po to pasišalino iš eismo įvykio vietos), be to, apgadinto automobilio savininkas iškvietė policijos pareigūnus ir eismo įvykis buvo užfiksuotas. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad dėl P. B. pasišalinimo iš įvykio vietos padidėjo nukentėjusiajam padaryta žala ar kad dėl jo pasišalinimo ieškovas patyrė papildomų išlaidų, išmokėdamas draudimo išmoką ir atlygindamas nuketėjusiojo turtui padarytą žalą. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovui atsakovo grąžintina išmokėta draudimo išmoka (jos dalis), įvertinus nustatytą kaltą draudimo sutarties sąlygų pažeidimą, lygi ne prašomai 485,35 Eur sumai, o 100 Eur.
Pasisakydamas dėl ieškovo dublike išdėstytų argumentų, kad atsakovui pasišalinus iš eismo įvykio vietos ieškovas neteko galimybės įsitikinti, ar transporto priemonę MB 814, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo tikrai P. B., ar jis buvo blaivus, pažymi, kad šie ieškovo argumentai yra deklaratyvūs. Viena vertus, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tokias aplinkybes kaip reikšmingas draudimo išmokos išmokėjimui ieškovas būtų aiškinęsis žalos administravimo metu. Kita vertus, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti atsakovui priklausančio automobilio tachometro duomenys 2014-12-10 dienai neleidžia abejoti, kad šią transporto priemonę įvykio metu vairavo būtent P. B., o eismo įvykio metu jis buvo blaivus, kas atžymėta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-12-15 rašte ieškovui (b.l. 7).
Dėl nepranešimo apie eismo įvykį
Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numato, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį būtina pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo.
Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas nei per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio, nei vėliau nepranešė ieškovui apie eismo įvykį, nors tokią pareigą tiek pagal Įstatymas, tiek pagal draudimo sutartį (3.2.4, 5.4 p.) turėjo. Tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pagrindu. Įstatymas nustato, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą žalos nustatymo ir išmokėjimo tvarką. Taisyklės numato, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar netinkamai jas vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai yra įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (60.5 p.).
Byloje nustatyta, kad apie 2014-12-10 įvykusį eismo įvykį ieškovas sužinojo laiku, t.y. per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio, nukentėjusiajam T. P. ieškovui pateikus pretenziją pačiam. Taip pat byloje nustatyta, kad visos žalos administravimo metu ieškovui neiškilo papildomų klausimų dėl eismo įvykio ir T. P. prašomos atlyginti žalos ryšio su šiuo eismo įvykiu. Ieškovas neteikė jokių paklausimų nei atsakovui, nei P. B. dėl transporto priemonės MB 814, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų, jų sąsajumo su transporto priemonei Chrysler Sebring, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytais apgadinimais, nors kaip matyti iš teismui pateiktų įrodymų dar iki draudimo išmokos išmokėjimo, t.y. 2015-01-02, ieškovas buvo informuotas apie 2014-12-12 nutarimą dėl administracinės atsakomybės už sukeltą eismo įvykį taikymo P. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo nepranešimo apie eismo įvykį per 3 darbo dienas, ieškovas negalėjo tinkamai įgyvendinti jam tenkančios pareigos spręsti dėl draudimo išmokos išmokėjimo eismo įvykio metu nukentėjusiam T. P.. Todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-02-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas byloje patyrė 15 Eur žyminio mokesčio (b.l. 22-23). Atsakovas turėjo 605 Eur advokatės pagalbos išlaidų už atsiliepimo, dubliko parengimą byloje, atstovavimą teismo posėdyje (b.l. 33, 34, 96-99). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies – 20/100, iš atsakovo ieškovo naudai priteistini 3 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovo atsakovo naudai 121 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Valstybė šioje byloje patyrė 2,93 Eur pašto išlaidų, kurios iš šalių nepriteistinos, įvertintus jų dydį (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., teisėja
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Brevitransa“, juridinio asmens kodas 302635663, ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 100 Eur (vieną šimtą Eur) išmokėtos draudimo išmokos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 100 Eur (vieno šimto Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-02-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 Eur (tris Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, atsakovo UAB „Brevitransa“, juridinio asmens kodas 302635663, naudai 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.