- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-12
- Bylos Nr.
- 1-1958-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09289-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda (bauda sumokėta),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. S. 2022 m. kovo 14 d. apie 21 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sutuoktine J. S., du kartus sudavė jai kumščiu į kaktos sritį, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, paėmęs kėdę, trenkė ja J. S. į kairę ranką, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
V. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, V. S. 2022 m. kovo 18 d. apie 14 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sutuoktine J. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,60 promilių neblaivumo laipsnis), sudavė ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajai į veido sritį, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
V. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad ne viską atsimena, nes buvo neblaivus. Tuo metu jis nedirbo, išgėrė namuose 2 litrus alaus ir užmigo, kelintą prabudo, neatsimena. Žmona buvo po darbo namuose, ji buvo neblaivi. Atsikėlus ir atėjus į virtuvę, žmona pradėjo jį įžeidinėti. Nesusilaikęs trenkė vieną kartą jai delnu į pakaušį. Kaltinamojo teigimu, žmona rankose laikė bokalą, todėl jai buvo padarytos žaizdos. Ji išbėgo iš namų ir pradėjo kviesti policiją. Atvykę pareigūnai jį išvežė. Žmona vadindavo jį tokiais žodžiais, kad sunku buvo susilaikyti. Alkoholis taip pat padarė įtaką poelgiui. Galėjo būti tiek promilių, kiek nustatyta. Pasak kaltinamojo, jis nekontroliavo savęs, neskaičiavo smūgių. Tuo metu negalvojo, ar sukėlė žmonai skausmą, tačiau dabar suvokia, kad sukėlė jai skausmą. Savo veiksmus vertina neigiamai, kaltina save, kad nesusilaikė. Apie pirmąjį įvykį negali nieko pasakyti, nes jo metu taip pat jis buvo neblaivus. Tą dieną kartu su žmona gėrė vyną, alų. Neatsimena, ar tą dieną naudojo smurtą prieš žmoną. Jei žmona taip pasakojo, galbūt taip ir buvo. Sutinka, kad taip galėjo būti. Žmonai buvo mėlynė ir žaizda ant kaktos. Kaltinamojo teigimu, kai išgeria, jis nėra agresyvus. Alų gerią dažnai, gali išgerti litrą alaus per kartą. Su žmona yra vedę nuo (duomenys neskelbtini), po įvykio nekonfliktuoja, tačiau kol kas jos neatsiprašė.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Nukentėjusioji J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 14 d. 21 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kartu kalbėjosi su vyru V. S.. Jis buvo neblaivus, pradėjo ant jos rėkti, kad ją užmuš. Paėmęs šalia stalo stovėjusią medinę kėdę, trenkė ja jai per galvą ir per dešinę ranką. Vėliau ėmė daužyti kumščiais ją į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kiek tiksliai vyras jai sudavė smūgių, nepamena, po to vyras šiek tiek nurimo ir nuėjo miegoti. Tuo metu ji į policiją dėl patirto fizinio skausmo ir jai sukeltų sužalojimų nesikreipė. 2022 m. kovo 18 d. apie 14 val. jos vyras, būdamas neblaivus, vėl prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Vyras miegojo, pabudęs atėjo į virtuvę, kurioje ji gėrė vyną. Jis ant jos pradėjo šaukti, kad ji girtuoklė, daug geria ir tuo metu pradėjo kumščiais daužyti jai galvą, praskėlė jai kaktą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Kiek vyras jai smūgių sudavė, nepamena, tačiau daužė abiem rankomis. Po to ji, pabėgusi į lauką, iškvietė policiją. Jos vyras ankščiau taip pat yra prieš ją smurtavęs. Ji bijo, kad kai vyras grįš namo, jis vėl ją sumuš, nes taip anksčiau jau yra nutikę (1 t., b. l. 2).
Apklausiama papildomai nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2022 m. kovo 14 d. vyras sirgo Covid–19, todėl buvo namuose. Apie 21 val., kai ji grįžo namo iš darbo, vyras buvo išgėręs alaus, žiūrėjo žinias apie karą. Jis pradėjo priekaištauti, kad ji ir jos tėvai rusai, o rusai blogi. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Vyras, priėjęs prie jos, atrodo, sudavė kairės rankos kumščiu į kaktos sritį 2 kartus. Ji pradėjo jam sakyti „ką tu darai, sustok“, bet vyras, paėmęs kėdę, trenkė jai į kairę ranką. Nukentėjusios teigimu, po to jis nustojo muštis. Skausmo įvertinti negali, nes jo nepatyrė, mėlynės jai atsirado po 3 dienų po abiem akimis ir ant kairės rankos žasto. Nori pridurti, kad jai labai lengvai atsiranda mėlynės dėl vaistų. Iki 2022 m. kovo 18 d. su vyru nekalbėjo, grįžus namo iš darbo apie 13 val., vyras vėl buvo neblaivus, gėrė alų, tarp jų virtuvėje prasidėjo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko, neprisimena. Vyras, priėjęs prie jos, abiejų rankų kumščiais pradėjo smūgiuoti jai į veido sritį ir sudavė ne mažiau tris smūgius. Jai buvo labai didelis šokas, ji pasiėmė servetėlę ir telefoną, prispaudė dešinėje pusėje kaktos buvusį sužalojimą ir išbėgo į lauką, vyras liko namo viduje. Po šių vyro smūgių jai buvo prakirsta kakta dešinėje pusėje, bėgo kraujas. Skausmo įvertini negali, jai neskaudėjo, ji yra tolerantiška skausmui. Šią dieną ji buvo išgėrusi vyno taurę. Išbėgusi į lauką, išsikvietė policijos pareigūnus. Pasak nukentėjusios, ji buvo susijaudinusi, verkė, kad pragyveno tiek metų, o atsitiko toks dalykas. Pas teismo medicinos darbuotojus nuvykusi nebuvo, jokios tolimesnės medicinos darbuotojų pagalbos nesikreipė, o įvykio metu atvykę medicinos darbuotojai pasakė, kad jos vežti į ligoninę nereikia, tik užklijavo ant kaktos esančią žaizdą ir išvyko. Vyras V. S. jos atsiprašė, dabar jie toliau gyvena, jie daug metų pragyveno kartu, ji vyrui atleido. Dabar jaučiasi saugi, daugiau vyras prieš ją rankos nekėlė. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 35–37).
Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 18 d. dirbdamas gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, prie namo įėjimo durų ant kėdės sėdėjo moteris J. S., kuri verkė, buvo susijaudinusi, moteriai buvo prakirsta kakta, kraujavo, buvo matyti, kad jai sumuštas veidas, ant abiejų akių mėlynės, ant kairės rankos didelė mėlynė, galvoje guzas. J. S. nurodė, kad 2022 m. kovo 14 d. jos vyras V. S. ją mušė kėde ir kumščiais į galvą, dešinę ranką, kiek tiksliai smūgių jai sudavė, moteris nenurodė, tačiau ji į policiją nesikreipė. Po to vyras prieš ją smurtavo 2022 m. kovo 18 d. J. S. nurodė, kad ją vyras mušė kumščiais į galvą, kad 18 d. su vyru susipyko, nes J. S. gėrė vyną ir vyras pradėjo jai priekaištauti, po to pradėjo ją mušti. J. S. sakė, kad ir ankščiau ją vyras mušė. Jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau J. S. atsisakė medicinos darbuotojų pagalbos, į ligoninę nevyko. Medicinos darbuotojai sutvarstė praskeltą dešinės kaktos pusėje esantį sužalojimą. Patikrino J. S. girtumo laipsnį, nustatė 0,77 prom., o V. S. – 1,6 prom. V. S. pripažino, kad mušė žmoną abi dienas, nes J. S. geria vyną ir vadina jį „p...rastu“. J. S. nurodė, kad jos vyras V. S. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus (1 t., b. l. 55–57).
Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba skubios pagalbos specialiste. Dabar jau gerai neprisimena, bet, atrodo, tai buvo 2022 m. kovo mėn., jiems buvo perduotas pranešimas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje ir reikalingi medicinos darbuotojai. Atvyko minėtu adresu, įėjo į namo vidų, kur stovėjo moteris. Ji siūlomos pagalbos iškart atsisakė, neleido prie jos net prisiliesti. Kiek ji prisimena, moteriai ant veido buvo viena mėlynė, tačiau ties kuria akimi, jau nepamena, mėlynė buvo panaši į trijų dienų senumo. Ant kaktos buvo nubrozdinimas, buvo matyti, kad jis naujas. Moteris nesiskundė, kad jai skauda. Daugiau jokių sužalojimų ant moters kūno nepastebėjo, kadangi moteris nesileido būti apžiūrima. Po to, kai ji atsisakė jų pagalbos, jie išvyko. Greitosios medicinos pagalbos kortelėje taip pat nieko nežymėjo, nes moters neapžiūrinėjo. Kai jie atvyko, moteris pati sau ant kaktos jau buvo užsiklijavusi pleistrą. Jiems atvykus, moteris atklijavo pleistrą ir parodė sužalojimą. Moteris pasakojo, kad, kai jos vyras išgeria, visada pradeda ją mušti, kalbėti apie jos tėvus, o tada puola ją. Vyro ji nematė (1 t., b. l. 61–63).
Nukentėjusiosios J. S. 2022 m. kovo 18 d. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. kovo 14 d. 21 val. jos vyras V. S., būdamas neblaivus, namuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje su medine kėde trenkė jai per galvą ir per dešinę ranką, po to kumščiais daužė ją per įvairias kūno vietas, kiek tiksliai kartų, nepamena, taip sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau į policiją nesikreipė. 2022 m. kovo 18 d. apie 14 val. jos vyras, būdamas neblaivus, vėl prieš ją panaudojo fizinį smurtą su kumščiais kelis kartus trenkė jai į galvą, kiek tiksliai kartų nepamena, taip prakirsdamas jai kaktą ir sukeldamas jai fizinį skausmą. Dėl minėtų vyro veiksmų prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat užfiksuota, kad ant moters kūno matoma daug mėlynių, moteris buvo susijaudinusi, verkė, praskelta kakta kraujavo. Vyras buvo ramus, neneigė smurtavęs prieš moterį. Nuotraukose yra užfiksuoti sužalojimai (fotolentelė Nr. 1) (1 t., b. l. 1–19).
2022 m. kovo 18 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad atlikta įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Priėjus prie buto durų, matomi laiptai, ant kurių pakopų dešinėje pusėje pastatyta kėdė, šalia jos ant pakopų matomi kraujo lašai. Apžiūros protokole taip pat užfiksuota, kad virtuvėje taip pat matomi kraujo lašai. Įvykio vietos apžiūros metu paimti objektai: medinė kėdė (1 t., b. l. 3).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2022 m. kovo 18 d. apie 14.12 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas J. S. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras mušasi (1 t., b. l. 27).
2022 m. kovo 24 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota kėdės, kuri rasta (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 65–73).
2022 m. kovo 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai, iš kurių turinio matyti, kaip moteris J. S. informuoja operatorių, kad adresu (duomenys neskelbtini), mušasi vyras (1 t., b. l. 78–80). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose garso įrašuose.
2022 m. kovo 31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota „Body cam“ vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įraše Nr. 1 matyti, kaip pareigūnai eina namo link, prie namo įėjimo sėdi moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai – nukentėjusioji J. S., moteris prie kaktos laiko kruviną rankšluostį, matyti, kad moteris sužalota. Pareigūnai klausia, ar jos vyras ją sumušė ir kur jis yra, moteris atsako, kad viduje. Pareigūnas domisi, kiek J. S. laiko gyvena su vyru, moteris atsako: „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas klausia, ar labai pavojingas vyras, J. S. sumurma: „mhm“. Pareigūnas klausia, kiek jam metų, moteris atsako, kad (duomenys neskelbtini). Pareigūnas klausia, ar moteriai reikia greitosios medicinos pagalbos, J. S. atsisako, pareigūnai tikina, kad reikia, tačiau moteris ir toliau atsisakinėja. Girdėti, kad pareigūnas iškviečia greitąją medicinos pagalbą. Kitas pareigūnas užeina į namo vidų, ten virtuvės patalpoje sėdi vyras, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai – V. S.. Jis sėdi prie stalo, valgo maistą, vyras atrodo ramus. Pareigūnas klausia V. S., kas atsitiko su žmona, jis atsako, kad jie susipyko, pareigūnas klausia, kodėl žmona tokia sumušta, J. S. pasakoja, kad žmona pradėjo jį įžeidinėti ir jau ne pirmą dieną, ji perka sau vyno, prisigeria ir tada pradeda jį įžeidinėti. Pareigūnas klausia, ar V. S. už tai ją sumušė, J. S., atsako, kad taip. Pareigūnas sako vyrui, kad gal jis šiek tiek „perlenkė lazdą“, V. S. atsako „dabar supratau, per daug, per daug jau buvo, bet jeigu iš vyro daro š..., jau, jau…“ Pareigūnai nuodo, kad reikės eiti iki automobilio, klausia, ar vartojo alkoholio, vyras atsako, kad gėrė alų. Pareigūnai įsitikina, kad yra vedamas bendras ūkis.
Vaizdo įraše Nr. 2 matyti, kaip pareigūnas klausia V. S., kurioje vietoje jie susimušė, vyras atsako: „va čia va“, pareigūnas pasitikslina, ar virtuvėje, V. S. patvirtina. Pareigūnas klausia, kada jie susimušė, V. S. atsako, kad prieš 3 dienas ir šiandien. V. S. pasakoja: „nusipirko porą butelių vyno, atsisėdo, aš miegojau, nu ir…“, pareigūnas nutraukia, pasakydamas, kad einam. Pareigūnas ir V. S. išeina į lauką. V. S. veda į automobilį, pasodina ir klausia, ar J. S. vyras sumušė dėl to, kad ji jį išvadino negražiais žodžiais, V. S. aiškina: „ji atėjo iš darbo, išgėrė alaus, atsiprašau, vyno, nu ir pradėjo mane įžeidinėti, vyrai, jeigu žmona tave kiekvieną tave vadina p...rastu, koks vyras galėtų..“ Pareigūnas aiškina, kad muštis – ne sprendimas. V. S. piktinasi, kad „pavadinti p...rastu, tai jau nieko blogo“.
Vaizdo įraše Nr. 3 matyti, kaip pareigūnai kalbasi su J. S., pareigūnas sako, kad vyras ją nuo pirmadienio muša, bet tik dabar moteris paskambino policijai. Pareigūnas klausia, kuo ją mušė pirmadienį. J. S. labai susijaudinusi pasakoja, kad tada jis buvo labai girtas ir visus kaltina kažkuo, jos tėvai kalti ir pradėjo konfliktuoti. Pareigūnas klausia, o kas šiandien nutiko, moteris sako: „šiaip sau, aš girtuoklė ir viskas“. Pareigūnas klausia, ar J. S. šiandien vartojo alkoholį, moteris atsako, kad vartojo ir sutinka pasitikrinti girtumą. Pareigūnas eina link automobilio pasiimti alkotesterį, po to grįžta prie moters. J. S. sako: „ jis grįš, jis grįš ir tada mane išvis užmuš“. Vaizdo įrašo metu matyti sužalotas moters veidas, mėlynės ties akimis, praskelta kakta. Pareigūnas klausia, kaip ji sužalota ėjo į darbą, ar žmonės nieko nesakė, J. S. atsako: „nu o ką man darbe pasakys?“ Moteris pasakoja, kad ji dirba poliklinikoje med. sesele. Pareigūnai klausia, kodėl J. S. nesikreipė pagalbos pirmadienį, kai ją mušė, moteris atsako, kad nekvietė todėl, kad žino kuo tai baigsis. Pareigūnas klausia, ar vyras yra ankščiau prieš ją smurtavęs, J. S. atsako, kad taip. J. S. pučia į alkotesterį.
Vaizdo įraše Nr. 4 matyti, kaip pareigūnas praneša, kad alkotesteris parodė 0,77 prom. Pareigūnas ateina prie tarnybinio automobilio ir blaivumą tikrina V. S., pareigūnas sako, kad alkotesteris parodė 1,60 prom. V. S. nurodo, kad jam reikia pasiimti vaistus, todėl pareigūnas veda jį jų pasiimti.
Vaizdo įraše Nr. 5 matyti, kaip V. S. ir pareigūnas užeina į namo vidų. V. S. susirenka vaistus ir išeina iš namo.
Vaizdo įraše Nr. 6 matyti, kad pareigūnai yra namo viduje, kalbasi su moterimi, pildo procesinius dokumentus, J. S. sako, kad vyras grįš ir užmuš. Pareigūnas klausia, ar ją mušė ir 14 dieną, J. S. atsako, kad taip, pareigūnas klausia, kurią valandą, J. S. atsako, kad apie 21 val., vyras tuo metu buvo neblaivus.
Vaizdo įraše Nr. 7 matyti, kad pareigūnas klausia J. S., kaip ją mušė, ji atsako: „su kėde, su kumščiais“. Pareigūnas klausia, per kurią vietą jai trenkė su kėde, moteris atsako, per galvą, per ranką. Pareigūnas surašinėja procesinius dokumentus, klausia moters, kiek kartų jai vyras trenkė su kėde, J. S. atsako, kad 1 kartą, po to pareigūnas klausia, kiek kartų vyras jai trenkė kumščiais, J. S. nežino, negali prisiminti, tik nurodo, kad ne vieną kartą.
Vaizdo įraše Nr. 8 matyti, kaip pareigūnas klausia, kaip šiandien vyras mušė J. S., J. S. atsako, kad ją šiandien mušė kumščiais per galvą, abiem rankomis, kiek smūgių sudavė prisiminti negali.
Vaizdo įraše Nr. 9 matyti, kaip pareigūnas prašo plačiau papasakoti, kas nutiko pirmadienį, J. S. sako: „sėdim, kalbėjom, nu jis buvo labai daug išgėręs, paskui nu prasidėjo, žodžiai po žodžio ir viskas, kažką tai nepatiko jam nu ir viskas, prasidėjo, aš tave užmušiu ir muštynės, aš čia va sėdėjau, šitoj vietoje, kumštį, paskui kėdę paėmė, užmušiu, nežinau, kaip jis sustojo, vėl ėjo miegot, tada nusiramino, nebuvo.. (neįmanoma suprasti, ką sako) girtas yra girtas, nenorėjau kviesti policijos, nes žinau, kad paskui blogiau bus“, pareigūnas sako, kad nebus blogiau, tačiau J. S. sako, kad jis parvažiuos ir dar blogiau bus, tai ne pirmas kartas. J. S. pasakoja, kad ankščiau jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto.
Vaizdo įraše Nr. 10 matyti, kaip J. S. tęsia, kad praeitą kartą ir buvo ikiteisminis tyrimas ir vyras grįžo į namus, jai teko dar kartą kviesti policiją, bet tada ji nerašė pareiškimo. J. S. verkia. Pareigūnas toliau pildo dokumentus.
Vaizdo įraše Nr. 11 matyti, kaip pareigūnas klausia, kaip šiandien viskas įvyko, J. S. pasakoja: „jis miegojo, atsibudo, atsikėlė, geri, geri, aš vyną gėriau, tu girtuoklė, tu tokia, tu šokia, ir pradėjo muštynes… Kiekvieną dieną geria…“
Vaizdo įraše Nr. 12 matyti, kaip pareigūnas teiraujasi J. S., kaip vyras nustojo ją mušti, ji atsako, kad ji išėjo į lauką, o vyras nesivijo. Po to pareigūnas klausia, ar moteris pageidaus reikšti civilinį ieškinį, J. S. atsako, kad pageidaus.
Vaizdo įraše Nr. 13 matyti, kaip vaizdo įraše girdėti dar vienos moters balsas, ji klausia pareigūno, ar šiandien „jo“ nepaleis, pareigūnas sako, kad neturėtų. Tiek J. S., tiek kita moteris sako, kad jeigu jį paleis, bus dar blogiau.
Vaizdo įraše Nr. 14 matyti, kaip apžiūrimas vaizdo įrašas iš kito pareigūno kūno kameros. Jame matyti prie buto durų stovini ir verkianti J. S., jos veidas sužalotas, bėga kraujas, pareigūnas klausia, kodėl ji nesikreipė pirmą kartą, kai ją vyras sumušė, J. S. atsako, kad nežino, pareigūnas klausia, ar ji tiek laiko kentėjo, moteris atsako, kad taip. Pareigūnas klausia, per kur ją mušė, J. S. atsako, kad per galvą. Pareigūnas klausia, su kuo mušė, J. S. atsako, kad su kumščiais ir kėde, pareigūnas klausia, kiek kartų, J. S. sako, kad nuo pirmadienio ir šiandien, bet taip buvo ir ankščiau.
Vaizdo įraše Nr. 15 matyti, kaip J. S. sako, kad ji nesusitaikys su vyru. V. S. ir J. S. tikrinamas girtumas.
Vaizdo įraše Nr. 16 matyti, kad atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai ir kalbasi su J. S., tačiau negirdėti ką (1 t., b. l. 85–89). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
Alkotesterio Alcotest 7510 kvite užfiksuota, kad 2022 m. kovo 18 d. 14.40 val. V. S. nustatytas 1,60 promilės girtumas (1 t., b. l. 122).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Byloje nustatyta, kad V. S. ir J. S. yra sutuoktiniai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl 2022 m. kovo 14 d. padarytos nusikalstamos veikos padarymo
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes, du kartus sudavęs nukentėjusiajai J. S. kumščiu į kaktos sritį, trenkęs kėde į kairę ranką, sukėlė jai fizinį skausmą.
Byloje nekilo ginčo, kad kaltinamasis V. S. padarė kaltinime inkriminuojamus veiksmus ir kad sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą. To neneigė ir pats kaltinamasis V. S., kuris, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusios J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas nenustatė pagrindo abejoti. Tokius nukentėjusios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. nukentėjusios pareiškime nurodytos aplinkybės ir 2022 m. kovo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, kurios sustiprina pagrindą manyti, kad išties nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Sugretinus šias aplinkybes su 2022 m. kovo 24 d. daiktų apžiūros protokole ir 2022 m. kovo 31 d. kitų apžiūros protokole apžiūrėjus vaizdo įrašus iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kamerų užfiksuotomis aplinkybėmis, nėra abejonių, kad V. S. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą.
Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad V. S. nusikalto tyčia.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad V. S. bylai reikšmingu laiku ir vietoje panaudojo prieš žmoną J. S. fizinį smurtą, t. y. kilus žodiniam konfliktui su sutuoktine J. S., du kartus sudavė jai kumščiu į kaktos sritį, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, paėmęs kėdę, trenkė ja J. S. į kairę ranką, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl 2022 m. kovo 18 d. padarytos nusikalstamos veikos padarymo
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. S. taip pat padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes būdamas neblaivus, sudavė ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajai į veido sritį, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Byloje taip pat iš esmės nekilo ginčo ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. To neneigė ir pats kaltinamasis V. S., kuris parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje trenkė sutuoktinei delnu į pakaušį. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. nukentėjusios J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių J. S. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, jos parodymus patvirtina nukentėjusios pareiškime nurodytos aplinkybės, taip pat netiesiogiai patvirtina į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno – liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir skubios medicinos pagalbos specialistės A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymai, kuriuos detalizuoja prie nukentėjusios pareiškimo pridėtos nukentėjusios fotonuotraukos.
Įvertinus kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, policijos įvykių registro išraše užfiksuotus duomenis, byloje esančius vaizdo įrašus iš pareigūnų kamerų, atvykusių į iškvietimą, apžiūrėjus J. S. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi turinį, nėra abejonių, kad V. S. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai J. S..
Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad V. S. nusikalto tyčia.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas V. S. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. S. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. S. nusikalto konfliktų su sutuoktine metu. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajai sukeltų pasekmių pobūdį, t. y. kad vienu atveju – J. S. sukeltas fizinis skausmas du kartus sudavus jai kumščiu į kaktos sritį, po to, kėde trenkus J. S. į kairę ranką, o kitu atveju – sudavus ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajai į veido sritį.
V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką (2022 m. kovo 18 d.) jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2022 m. kovo 14 d., nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. praeityje vieną kartą teistas (1 t., b. l. 134–135), dėl jo nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, per paskutinius 3 metus nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 137). Kaltinamasis dirba (1 t., b. l. 139–140). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. S. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą laisvės apribojimo bausmes, jų dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų), t. y. už 2022 m. kovo 14 d. padarytą nusikalstamą veiką paskyrus – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o už 2022 m. kovo 18 d. – 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su skirtinais įpareigojimais dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 1 metų laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, ir V. S. paskirti subendrintą bausmę – 1 metus ir 3 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis);
3) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);
4) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau išvardytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. S. skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.
V. S. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narę – sutuoktinę J. S.. Nagrinėjamu atveju V. S. kelis kartus panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę (šeimos narę), tai rodo, kad V. S. elgesys yra neatsitiktinis ir besiformuoja neigiama linkme. Tokios išvados nepaneigia, kad byloje nėra duomenų, jog V. S. anksčiau buvo padaręs tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką.
Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti V. S. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo dienos.
VI. Kiti klausimai
V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 112–115). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
V. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. kovo 18 d. 14.35 val. iki 2022 m. kovo 19 d. 13.05 val. (viena diena) (1 t., b. l. 123–125, 126–127). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) prie bylos viršelio voke esančią CD laikmeną su vaizdo, garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;
2) sunaikinti 2022 m. kovo 30 d. nutarimu perduotą kėdę į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktų saugojimo saugyklą–sandėlį, esantį Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2022 m. kovo 31 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005667) (1 t., b. l. 74–77).
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. liepos 1 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 113,33 Eur už V. S. gynusios advokatės darbo užmokestį (1 t., b. l. 176–179). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes teismas, atsižvelgęs į V. S. amžių, išsilavinimą, sprendė, kad šiuo atveju yra abejonių, ar jis tinkamai pasinaudos savo teisėmis baudžiamojoje byloje. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį nepriteistinos.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2022 m. kovo 14 d. nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
3) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
4) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2022 m. kovo 18 d. nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
3) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
4) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 1 metų laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, ir V. S. paskirti subendrintą bausmę – 1 metus ir 3 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
3) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
4) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
3) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
4) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 18 d. 14.35 val. iki 2022 m. kovo 19 d. 13.05 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti V. S. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) prie bylos viršelio voke esančią CD laikmeną su vaizdo, garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;
2) sunaikinti 2022 m. kovo 30 d. nutarimu perduotą kėdę į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktų saugojimo saugyklą–sandėlį, esantį Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2022 m. kovo 31 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005667).
Iš V. S. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.