Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-447-1108/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-22
Bylos Nr.
1-447-1108/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15146-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Nukentėjusysis
I. M.
Kaltinamasis
K. D.
Advokatai
Vitalija Smolenskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-447-1108/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15146-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,nukentėjusiajai I. M.,kaltinamajam K. D. ir jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,specialistui Leonui Gogeliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kaune, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, pradinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, 290 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirta 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui,

2. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui,

3. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė,

4. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsniu, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

5. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausmė, įpareigojant per du mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 valandų (po 10 valandų per mėnesį) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiosios I. M. (BK 48 straipsnio 6 ir 7 dalys). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų (po 10 valandų per mėnesį) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusiosios I. M. (BK 48 straipsnio 6 ir 7 dalys). Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant pagal BK 75 straipsnį 1 metams, įpareigojant nuteistąjį: be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, per 3 mėnesius išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (du mėnesius po 13 valandų ir vieną mėnesį 14 valandų), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusiosios I. M.,

6. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskiriant 8 mėnesius laisvės atėmimo, vadovaujantis 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant K. D. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusiosios I. M.,

7. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį paskiriant 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimą, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas,

8. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. D. 2019 m. balandžio 13 d. apie 22.34 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto su savo buvusia sugyventine I. M. metu trenkė nenustatytą skaičių smūgių ranka jai į galvą, suko jos ranką ir laužė rankos pirštą, taip padarydamas kairės plaštakos II piršto sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. D. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarą atvažiavo pas nukentėjusiąją pasiimti mažametės judviejų dukros. Nukentėjusioji buvo stipriai neblaivi – ant stalo stovėjo nugertas butelis, be to, iš pačios nukentėjusiosios išvaizdos buvo akivaizdu, kad ji neblaivi. Jis aprengė mergaitę, tačiau nukentėjusioji neleido eiti ir nurodė, kad kvies policiją. Išeidamas su mergaite pro duris iš nukentėjusiosios rankų plėšė striukę, tuomet gal ir galėjo netyčia sužaloti nukentėjusiajai pirštus, galėjo nusikeikti, bet tikrai nukentėjusiosios nemušė, smūgių jai nesudavė. Jis mergaitei buvo apavęs batukus, tačiau nukentėjusioji nenorėjo duoti vaiko striukės. Jis laikydamas mergaitę ėmė iš spintos striukę, o nukentėjusioji tą striukę atėmė, tuomet jis bandė pagriebti striukę iš nukentėjusiosios. Pripažįsta, kad tarp jo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, nes nukentėjusioji nenorėjo leisti jam pasiimti dukros. Konfliktą matė tik jis, nukentėjusioji, taip pat jų mažametė dukra, daugiau bute nieko nebuvo. Striukę pavyko atimti iš nukentėjusiosios ir jis su mergaite išvyko. Su dukra nuvažiavo pas savo seserį. Su nukentėjusiąja kartu negyvena nuo 2017 metų – su ja bendrauja tik dėl vaiko. Į nukentėjusiosios butą ateidavo tik tam, kad pasimatytų su dukra. Kuomet išsiskyrė su nukentėjusiąja, jis gyveno išsinuomotuose butuose, o apie gyvenamosios vietos pasikeitimus visuomet būdavo informuota Probacijos tarnyba. Visą tą laiką dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su I.. Dėl alkoholio vartojimo iš I. mergaitė buvo kelis kartus paimta, tačiau vėliau vėl jai grąžinta, nors jis taip pat norėjo prisiteisti vaiko globą.

Įvykio metu dėl telefono konflikto nebuvo – ji galėjo laikyti telefoną rankose striukės griebimo momentu, todėl telefonas galėjo išslysti jai iš rankų. I. telefoną vėliau rado po lova. Jis telefono iš I. rankų negriebė – norėjo atimti striukę. Viskas vyko labai greitai, todėl jis nepamena, ar tarp jo ir nukentėjusiosios buvo fizinis kontaktas, bet neneigia, kad galėjo prisiliesti. Grumtynių nebuvo. Kaip nukentėjusioji susižalojo galvą, jis nežino – nors jam atėjus pasiimti dukros, bute nieko nebuvo, tačiau nežinia, su kuo nukentėjusioji girtavo dieną.

Kaltinamasis parodė, kad šiuo metu vykdo individualią veiklą – atlieka tinkavimo darbus statybose. Su mergaite bendrauja telefonu ir pasimatymų metu, prie vaiko išlaikymo prisideda pirkdamas mergaitei įvairius daiktus. 2019 metais tarp jo ir nukentėjusiosios buvo pasirašyta taikos sutartis dėl mergaitės, kurioje nurodyta, kad jis gali pasiimti mergaitę kas antrą savaitgalį, o ketvirtadieniais gali pasiimti iš darželio ir penktadienį nuvežti į darželį, iš jo priteistas 87 Eur išlaikymas vaikui. 2019 m. balandžio 13 d. dar tik buvo sprendžiamas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas. Jis per pietus pasiskambino I. ir susitarė, kad jam duos mergaitę. Kalbantis su nukentėjusiąja telefonu jam pasirodė, kad nukentėjusioji yra neblaivi. Darbą baigė vėlai ir nuvažiavo su bendradarbiu pas I.. Mergaitė dar nemiegojo. Kai dukrą kitą dieną grąžino, matė, kad nukentėjusiosios du pirštai apvynioti bintu, pati nukentėjusioji buvo blaivi. Kas nutiko pirštams, nukentėjusiosios neklausė, o pati nukentėjusioji taip pat nepasakojo. Nukentėjusioji jau turėjo telefoną, sakė, kad rado po stalu, neminėjo, kad telefonas sudaužytas.

Šiuo metu yra susiradęs butą (duomenys neskelbtini), Kaune, lankė pykčio valdymo kursus, kadangi nori, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. 2019 m. balandžio 13 d. nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), Kaune, o jo gyvenamoji vieta deklaruota Romainiuose, mamos bute.

Nukentėjusioji I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sugyventinis, vaiko tėvas. Įvykis vyko praeitais metais, kaltinamasis norėjo iš jos atimi telefoną ir išsuko pirštą. Policiją iškvietė kaimynas, nes ji nerado savo telefono, kurį norėjo paimti kaltinamasis. Be jos ir kaltinamojo įvykio niekas nematė. Bute taip pat buvo vaikas. Pripažino, kad tą dieną buvo neblaivi. Neatsimena, nuo ko prasidėjo konfliktas. Buvo sužaloti du pirštai, ją vežė į klinikas. Nors ir buvo neblaivi, tačiau tikrai atsimena, kad pirštus sužalojo kaltinamasis – telefonas iki šiol sudaužytas po kaltinamojo bandymų jį atimti. Telefoną kaltinamasis norėjo atimti, kad ji neiškviestų policijos. Telefoną ji laikė rankose. Kaltinamasis ėmė jai už pirštų, kad atiduotų telefoną. Kaltinamajam pavyko atimti telefoną. Ėjo pas kaimyną, kad iškviestų policiją, nes skaudėjo pirštus. Matė, kaip kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos – tuo metu ji dar buvo bute. Kur kaltinamasis išėjo, ji nežino. Po įvykio ji kalbėjo su kaltinamuoju, kuris jai pasakė, kad už sudaužytą telefoną sumokės draudimas. Kaltinamasis taip pat matė ir jos sužalojimą, kadangi pirštai buvo subintuoti. Neatsimena, ar kaimynas, ar ji pati skambino į pagalbos centrą. Su kaimynu kalbėjo, rodė sužalotus pirštus. Kaimyno vardas A.. Šiuo metu dukrai nustatyta laikina globa dėl jos kaltės – atvažiavus socialinei darbuotojai ji namuose buvo neblaivi, todėl ir paėmė vaiką.

Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra pareigūnas ir negali prisiminti šio konkretaus įvykio aplinkybių, kadangi įvykis buvo seniai, o darbo metu į tokius pranešimus tenka reaguoti labai dažnai.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti liudytojo M. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). 2019 m. lapkričio 21 d. liudytojo apklausos protokole (1 t., b. l. 84-87) užfiksuoti liudytojo M. S. parodymai apie tai, kad 2019 m. balandžio 13 d. jis dirbo kartu su vyr. patruliu A. S. (A. S.). Apie 22.30 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur galimai vyko smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, buto durys buvo praviros. Bute pamatė akivaizdžiai neblaivią merginą, kuri prisistatė I. M.. Mergina paaiškino, kad šiame bute 2019 m. balandžio 13 d. apie 22.20 val. jos sugyventinis K. D. trenkė jai kelis kartus kumščiu į galvos sritį, pataikė į skruostikaulį ir pakaušį. Taip pat ji sakė, kad K. D. suko jos ranką ir tyčia laužė jos rankos pirštą, kad jai dėl to skaudėjo. Ant I. M. dešinio skruosto bei galvos viršugalvyje iš tikrųjų buvo matyti nežymūs paraudimai. Taip pat nukentėjusioji rodė ir rankos pirštą, skųsdamasi, kad jį skauda. Kurį tiksliai pirštą rodė, liudytojas neprisiminė. Matė, kad tas pirštas iš tiesų yra patinęs. Kaip minėjo, I. M. buvo akivaizdžiai neblaivi, kalbėjo nerišliais sakiniais, buvo apsiverkusi ir akivaizdžiai susijaudinusi. Kambaryje, kuriame pasak I. M. viskas vyko, ant grindų buvo prilaistyta skysčių, ant baldų netvarkingai išmėtyti įvairūs rūbai. Ant stalo buvo netvarkingai išdėlioti indai, maisto likučiai, cigaretės, žodžiu, buvo akivaizdi netvarka. Bute K. D. nebuvo. I. M. sakė, kad po įvykio jis pasiėmė jų mažametę dukrą ir išėjo iš buto. Neprisimena, jog nukentėjusioji būtų sakiusi, kad šį įvykį matė jų mažametė dukra. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba ir išsivežė I. M.. Liudytojas ir jo porininkas važiavo ieškoti K. D. pas jo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau ten jo nerado.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas M. S. patvirtino jų teisingumą. Papildomai parodė, kad iš visų nukentėjusiosios rodytų sužalojimų jam labiausiai įsiminė pirštas, kadangi matė, kaip atvykę medikai dėl šio sužalojimo teikė pagalbą. Nors nukentėjusioji buvo neblaivi, tačiau pagrindines įvykio aplinkybes pavyko išsiaiškinti.

Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra vyr. patrulis, neatsimena, kad kada būtų susitikęs su kaltinamuoju. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kiek pamena, tai buvo smurtas artimoje aplinkoje. Su kolega atvyko pagal iškvietimą, kvietė ar moteris, ar jos kaimynas. Jiems atvykus, vyro bute jau nebuvo. Moteris skundėsi piršto skausmu, nurodė, kad sumušė vyras. Matėsi sužalojimai – moters pirštas buvo pakrypęs, galimai lūžęs. Kurios rankos pirštas, neprisimena. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, sumišusi, apsiverkusi. Su nukentėjusiąja bendrauti sekėsi sunkiai, nes ji iš pradžių nenorėjo pasakoti įvykio aplinkybių, bet vėliau papasakojo. Buvo atvykę medikai. Matė, kaip medikai nukentėjusiajai suteikinėjo pirmąją pagalbą, vėliau nukentėjusiąją išvežė į gydymo įstaigą. Be nukentėjusiosios bute nieko nebuvo. Įvykio dieną bandė ieškoti kaltinamojo, buvo nuvykę pas kaltinamojo motiną, bet jo nerado. Ar nukentėjusioji pasakojo, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota, neprisimena. Kiek pamena, nukentėjusioji sakė, kad pirštą sužalojo sugyventinis, būtent nukentėjusioji jiems pasakė kaltinamojo anketinius duomenis, parodė jo nuotrauką telefone.

Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po įvykio pas jį atėjusi nukentėjusiojo prašė duoti telefoną paskambinti. Jis telefoną davė, nukentėjusioji paskambino policijai ir greitajai. Nuketėjusioji skundėsi, kad skauda rankas, kad jai pirštus laužė, tačiau jis (liudytojas) sužalojimų nepastebėjo. Ji atrodė išgėrusi. Kiek jam žinoma, konfliktai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kyla dėl dukros. Vėliau nukentėjusiąją palydėjo iki jos buto, tačiau kaltinamojo ten jau nebuvo. Nukentėjusioji bute kurį laiką gyveno su kaltinamuoju, tačiau vėliau kaltinamasis išsikraustė ir ateidavo tik lankyti mergaitę. Įvykio metu tame bute gyveno tik I. M. su dukra – kaltinamasis buvo jau seniai išsikraustęs. Nukentėjusioji sakė, kad pirštus laužė Kastytis, sakė kad neturi telefono. Palydėjęs nukentėjusiąją į viršų, pats grįžo namo. Matė, kaip atvažiavo policija ir greitoji. Kol gyveno jų name, K. D. su namo gyventojais nekonfliktavo, visada būdavo kultūringas. Nukentėjusioji rami kaimynė, abu ramūs būdavo. Jie konfliktuodavo tik tarpusavyje, o būdami atskirai yra ramūs ir nekonfliktiški žmonės.

Liudytojas K. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su K. D. yra pažįstamas nuo vaikystės, keturis metus kartu dirbo statybose pagal individualią veiklą. Nukentėjusiąją pažįsta, kadangi K. D. kurį laiką su ja gyveno. Praėjusiais metais apie balandžio mėnesį jiems su kaltinamuoju kartu dirbant objekte, kaltinamasis skambino buvusiai sugyventinei, bet niekaip negalėjo prisiskambinti. Dirbo gal iki 21.00 valandos. Paskui kaltinamąjį nuvežė pasiimti mergaitę iš nukentėjusiosios. Kaltinamąjį su mergaite nuvežė į kaltinamojo sesers namus. Su mergaite atėjęs į automobilį kaltinamasis sakė, kad nukentėjusioji neblaivi. Taip pat kaltinamasis pasakė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, nes nukentėjusioji nenorėjo atiduoti mergaitės. Įvykio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji jau seniai kartu negyveno. Kastytis važiavo pas nukentėjusiąją pasiimti mergaitės, nes bijojo, kad nukentėjusioji yra neblaivi ir iš jos vaikas vėl bus atimtas. Pats K. D. įvykio dieną alkoholio nebuvo vartojęs, jis apskritai retai kada vartoja alkoholį.

Specialistas Leonas Gogelis teisiamojo posėdžio metu dėl savo pateiktos specialisto išvados Nr. G1399/2019(02) paaiškino, kad kairės plaštakos II piršto sumušimas galėjo atsirasti esant tiesioginiam poveikiui į tą pirštą – mažai tikėtina, kad toks sužalojimas būtų padarytas plėšiant striukę iš nukentėjusiosios rankų. Pirštas greičiausiai buvo pasuktas. Buvo nustatytas piršto sumušimas, lūžio nenustatyta, todėl moteris išleista namo.

Be kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų bei specialisto paaiškinimų, nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai nustatyti ir kitais byloje esančiais įrodymais, ištirtais BPK nustatyta tvarka.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1399/2019(02) (1 t., b. l. 43) užfiksuota, kad išvada surašyta, remiantis LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus ambulatorinės asmens sveikatos istorijos statistinės kortelės Nr. 2019/0252295/00 kopija, kurioje nurodyta, kad I. M. šioje gydymo įstaigoje buvo apžiūrėta 2019 m. balandžio 13 d. 23.31 val. Medikams nurodė, kad buvęs sugyventinis sumušė kumščiu, suko pirštą. Skausmingas kairės rankos II pirštas. Diagnozuotas piršto sumušimas, galvos plaukuotosios dalies nepatikslintas paviršinis sužalojimas. Stipri intoksikacija alkoholiu. Teismo medicinos specialisto Leono Gogelio išvada: I. M. padarytas kairės plaštakos II piršto sumušimas. Kairės plaštakos II piršto sumušimas galėjo būti padarytas 2019 m. balandžio 13 dieną. I. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kairės plaštakos II piršto sumušimas galėjo gautis užsukant minėtą pirštą per sąnarį. Kairės plaštakos II piršto sumušimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje.

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. pranešimo Nr. 41D(K)-851 (1 t., b. l. 64, 69) matyti, kad prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiktas Bendrojo pagalbos centro 2019 m. balandžio 13 d. 22.31 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešėjo pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija.

2019 m. gegužės 14 d. apžiūros protokole (1 t., b. l. 65-68) užfiksuota, Bendrojo pagalbos centro pateiktos skambučio skaitmeninės garso įrašo kopijos apžiūra. Girdimas dviejų moterų pokalbis. Garso įraše girdimas operatorės klausimas: „sakykit, kas atsitiko?“, į kurį I. M. atsako: „man trenkė į galvą, ranką suko, kad tik nekviesčiau policijos“. Į operatorės klausimą „kas trenkė?“, I. M. atsako – „sugyventinis, mes turim bendrą vaiką, nu, sugyventinis buvęs“.

2019 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokole (1 t., b. l. 70-72) užfiksuota 2019 m. balandžio 13 d. daryto vaizdo įrašo iš PRIR pagal ROIK 0119000180448 peržiūra. Matyti, kad buvo nufilmuotas kambarys su jame esančiais baldais ir netvarkingai išdėliotais rūbais, kitais daiktais, matyti skysčiu sulaistytos kambario grindys ir girdimas I. M. balsas „čia viskas supilta nu“.

2019 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų (1 t., b. l. 14-18) užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 14 d. apie 01.40 val. dėl gauto pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje vyresnysis tyrėjas G. V. nuvyko adresu Eivenių g. 2, Kaune, į LSMUL SPS, kuriame buvo pristatyta galimai nukentėjusioji I. M.. Ji buvo akivaizdžiai neblaivi, alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0710, jai nustatytas 3,08 promilių neblaivumas (sunkus girtumo laipsnis), neadekvati, negalinti sklandžiai paaiškinti įvykio aplinkybių. Ant moters veido ir kairės rankos piršto matėsi sužalojimai – patinimai, kurie užfiksuoti tarnybinio telefono „CAT“ fotoaparatu.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Baudžiamoji byla teismui perduota su kaltinamuoju aktu, kuriame K. D. suformuluotas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu baigiamosiose kalbose prokurorė atsisakė kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir K. D. veiką prašė kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip nežymų sveikatos sutrikdymą ne artimam giminaičiui ar šeimos nariui, t. y. kaip nežymų sveikatos sutrikdymą be kvalifikuojančio požymio.

Toks prokurorės prašymas pagrįstas, kadangi jau aukščiau šiame nuosprendyje aprašytų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji 2019 m. balandžio 13 d., t. y. įvykio metu, nebuvo nei artimi giminaičiai, nei šeimos nariai, kaip tai apibrėžta BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad įvykio metu jis pas nukentėjusiąją bute negyveno, kad jie tuo metu jau ilgą laiką nebuvo sugyventiniai ir bendro ūkio nevedė, patvirtino ne tik kaltinamojo į bylą pateiktos nuomos sutartys, kurias jis sudarė išsikraustęs iš nukentėjusiosios buto (2 t., b. l. 152-154), bet ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturintis byloje liudytoju apklaustas A. Š., gyvenantis nukentėjusiosios kaimynystėje. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas K. P.. Taigi kaltinimas K. D. dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos nepasitvirtino, o jo veiksmai kvalifikuotini kaip BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Teismas sprendžia, kad toks kaltinamojo veikos kvalifikacijos pakeitimas yra galimas, kadangi lengvina kaltinamojo padėtį.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tvirtindamas, kad jis nukentėjusiosios nemušė, jai nesudavė, į nukentėjusiosios butą atvyko turėdamas tikslą pasiimti vaiką, o nukentėjusiajai sužaloti pirštą galėjo nebent netyčia – iš nukentėjusiosios rankų traukdamas dukters striukę. Tuo tarpu nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu kaltinamasis jai išsuko pirštą norėdamas iš jos paimti telefoną, kad ji negalėtų paskambinti policijai. Jai labai skaudėjo sumuštą pirštą.

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę neigė, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, kad konfliktas kilo dėl jų mažametės dukters, kurią kaltinamasis norėjo pasiimti su savimi. Tačiau kilo nesutarimų dėl kitų įvykio aplinkybių, dėl smurto naudojimo konflikto metu.

Abu įvykyje dalyvavę asmenys turi suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl siekiant patikrinti nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų apie įvykio eigą teisingumą, esminę reikšmę turi objektyvūs bylos duomenys, užfiksuoti specialisto išvadoje Nr. G1399/2019(02) (1 t., b. l. 43), o taip pat specialisto paaiškinimai dėl išvados, duoti teisiamojo posėdžio metu.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje buvo iš esmės vienodi ir logiški, nors įvykio metu jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Nukentėjusioji I. M. viso proceso metu dėl jai padaryto piršto sužalojimo buvo nuosekli – tiek iš karto po įvykio nubėgusi pas kaimyną prašyti, kad duotų jai telefoną išsikviesti policiją ir greitąją, skundėsi, kad kaltinamasis jai sužalojo pirštą, tiek atvykusiems policijos pareigūnams ir medikams nurodė, kad įvykio metu jai kaltinamasis sužalojo pirštą. Šias aplinkybes patvirtintino teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti A. Š., A. S. ir M. S. – jų parodymus teismas vertina kaip nešališkus, kadangi nei vienas iš šių liudytojų neturėjo jokio suinteresuotumo palaikyti vieną ar kitą ginčo pusę.

Nukentėjusiosios parodymus apie tai, jog įvykio metu kaltinamasis jai sudavė smūgius į galvą, kad suko ranką ir sužalojo pirštą, t. y. kaltinamojo neteisėtus veiksmus ir jų padarinius bei priežastinį ryšį tarp jų, patvirtina specialisto išvadoje Nr. G1399/2019(02) (1 t., b. l. 43) užfiksuoti duomenys iš LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus ambulatorinės asmens sveikatos istorijos statistinės kortelės Nr. 2019/0252295/00 kopijos, kurioje nurodyta, kad I. M. šioje gydymo įstaigoje buvo apžiūrėta 2019 m. balandžio 13 d. 23.31 val. Medikams nurodė, kad buvęs sugyventinis sumušė kumščiu, suko pirštą. Skausmingas kairės rankos II pirštas. Diagnozuotas piršto sumušimas, galvos plaukuotosios dalies nepatikslintas paviršinis sužalojimas. Specialisto išvadoje Nr. G1399/2019(02) konstatuojama: I. M. padarytas kairės plaštakos II piršto sumušimas. Kairės plaštakos II piršto sumušimas galėjo būti padarytas 2019 m. balandžio 13 dieną. I. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kairės plaštakos II piršto sumušimas galėjo gautis užsukant minėtą pirštą per sąnarį. Kairės plaštakos II piršto sumušimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialisto išvadą pateikęs specialistas Leonas Gogelis kritiškai įvertino kaltinamojo teiginius apie tai, jog nukentėjusiajai pirštą galėjo sužaloti nebent netyčia, kuomet bandė ištraukti striukę iš nukentėjusiosios rankų. Specialistas paaiškino, kad tokiai traumai atsirasti buvo reikalingas tiesioginis poveikis į pirštą, kad pirštas greičiausiai buvo pasuktas ir mažai tikėtina, kad toks sužalojimas būtų padarytas plėšiant striukę iš nukentėjusiosios rankų.

Kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis nukentėjusiajai pirštą galėjo sužaloti netyčia bandydamas ištraukti striukę jai iš rankų teismas kritiškai vertina ir dėl to, kad iš karto po įvykio kaltinamajai buvo nustatytas 3,08 promilių neblaivumas (sunkus girtumo laipsnis) – akivaizdu, kad būdama tokios būsenos nukentėjusioji objektyviai negalėjo striukės laikyti suėmusi taip tvirtai, kad ją traukdamas iš rankų kaltinamasis būtų galėjęs traumuoti nukentėjusiosios pirštą taip, kaip nurodyta specialisto išvadoje Nr. G1399/2019(02). Kritiškai teismas vertina ir kaltinamojo teiginius apie tai, kad galimai pirštą nukentėjusiajai sužalojo kas nors kitas dar iki jam ateinant. Tokie kaltinamojo teiginiai neatitinka jo paties parodymų apie tai, kad jis turėjo plėšti mergaitės striukę iš nukentėjusiosios rankų, kai ši nenorėjo atiduoti striukės – manytina, kad jeigu nukentėjusioji būtų buvusi ne tik stipriai apgirtusi, bet dar ir su sužalotu pirštu, kaltinamajam nebūtų reikėję naudoti jėgos, kad paimti striukę iš nukentėjusiosios rankų.

Smurtas prieš nukentėjusiąją buvo vartojamas sąmoningai – taip kaltinamasis demonstravo savo nepasitenkinimą dėl jo netenkinančio nukentėjusiosios elgesio, t. y. dėl to, kad ji būdama neblaivi neleidžia jam aprengti ir išsivežti dukters bei kad grasina iškviesti policiją. Nuketėjusiosios atžvilgiu naudoto smurto pobūdis – sužalota galvos plaukuota dalis, traumuotas kairės plaštakos II pirštas neblaiviai ir dėl to praktiškai negalinčiai pasipriešinti moteriai, leidžia teismui daryti išvadą, kad nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta tyčia. Taip veikdamas kaltinamasis numatė galimus padarinius, t. y., kad moteriai gali būti sukeltas fizinis skausmas arba kad ji gali būti sužalota, nors jų ir nekonkretizavo. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

BK 140 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Nors šiuo konkrečiu atveju byloje nėra nukentėjusiosios skundo, tačiau galima pagrįstai teigti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje artima aplinka apibrėžiama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji skambindama policijai pranešė, jog prieš ją smurtavo buvęs sugyventinis, su kuriuo turi bendrą vaiką (1 t., b. l. 65-68), t. y. nukentėjusiosios skambutyje Bendrajam pagalbos centrui yra aiškūs smurto artimoje aplinkoje požymiai.

Įvertinus aptartus įrodymus pripažintina, kad kaltinamojo K. D. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos padarymui neabejotinai įtakos rizikingas pačios nukentėjusiosios elgesys – ji būdama dviese su mažamete dukra, gim. 2013 m., vartojo stiprius alkoholinius gėrimus ir akivaizdžiai kėlė grėsmę vaiko saugumui, be to, būdama sunkiai apgirtusi nenorėjo dukters duoti blaiviam vaiko tėvui. Toks nukentėjusiosios, kaip mažametės dukters motinos, neatsakingas ir pavojų vaiko saugumui keliantis elgesys sukėlė kaltinamojo, kaip vaiko tėvo, susijaudinimą ir išprovokavo jo smurtinį elgesį. Atitinkamai, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusios veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad K. D. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes (buvusiai sugyventinei nežymiai sutrikdyta sveikata). Teismas atsižvelgia į tai, kad K. D. administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 91), teistas, įskaitant ir už smurtą prieš I. M. (1 t., b. l. 92-100). Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 154), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale įrašytas į filialo priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2017 m. birželio 9 d., diagnozė/patikslinimas – bendras medicininis ištyrimas (1 t., b. l. 151). SODROS duomenimis kaltinamasis K. D. užsiima individualia veikla (1 t., b. l. 89). Paminėti duomenys leidžia teismui manyti, kad kaltinamasis suvokia, koks elgesys bei gyvenimo būdas atitinka visuomenės normas ir kad tinkamai parinkta bausmė paveiks kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusikalstų. Teismas nustatė dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, o taip pat tai, jog kaltinamasis K. D. ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jam už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtina griežčiausia sankcijoje numatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Spręsdamas dėl K. D. skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmės teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad kaltinamojo smurtinius veiksmus išprovokavo nukentėjusiosios neatsakingas elgesys su mažamete judviejų dukra. Todėl kaltinamajam laisvės atėmimo trukmė nustatytina mažesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Nors kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, tačiau jam paskirtas bausmes yra atlikęs. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis deda pastangas, kad galėtų matytis ir bendrauti su mažamete dukra, išgyvena dėl to, kad mažametė dukra ne kartą buvo paimta iš nukentėjusiosios dėl šios girtavimo ir nesugebėjimo tinkamai pasirūpinti dukra. Kaltinamasis tik išėjęs iš įkalinimo vietos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę, iš karto susirado gyvenamąjį būstą, dirba, o darbo grafiką susiderino tokį, kad galėtų matytis su dukra. Teismas mano, kad šios aplinkybės, suvokimas, jog bet kokios smurtinio elgesio apraiškos gali sąlygoti tai, kad jis bus pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir apribos galimybę matytis su vaiku, paskatins kaltinamąjį iš esmės pakeisti gyvenimo būdą ir gyventi be teisės aktų pažeidimų. Dėl paminėtų motyvų teismas tiki, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus K. D. nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bei paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6, 7 ir 8 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo požiūriu, būtent tokia bausmė K. D. atveju labiausiai atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu K. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bei nebendrauti su nukentėjusiąja I. M., nesiartinti prie jos ir jokiais kitais būdais (mobiliuoju ryšiu, internetu, per kitus asmenis) neieškoti ryšių su ja (1 t., b. l. 165-167) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 168-170) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Kompaktinis diskas su 2019 m. balandžio 13 d. garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 69), ir kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš PRIR pagal ROIK 0119000180448, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 72), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

K. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu K. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant K. D. bausmės vykdymo atidėjimo metu:

- auklėti ir prižiūrėti savo mažametę dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją;

- tęsti darbą;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

K. D. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bei nebendrauti su nukentėjusiąja I. M., nesiartinti prie jos ir jokiais kitais būdais (mobiliuoju ryšiu, internetu, per kitus asmenis) neieškoti ryšių su ja ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kompaktinį diską su 2019 m. balandžio 13 d. garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus ir kompaktinį diską su 2019 m. balandžio 13 d. vaizdo įrašu iš PRIR pagal ROIK 0119000180448 nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė