Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko B. Valiaus, kolegijos teisėjų A. Gailiūno, V. N. Griškevičienės, sekretoriaujant I. Sutulaitei, dalyvaujant ieškovams A. Š. , G. M. , ieškovų atstovui A. Butai, atsakovams V. Š. , R. Š. , V. Š. , atsakovų atstovams V. Rutavičiui, A. Surbliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Š. ir G. M. ieškinį atsakovams V. Š. , V. Š. , V., tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centrui, A. Ketvirčio įmonei dėl nuosavybės gynimo ir sklypo ribų nustatymo bei atsakovų V. Š. , V. Š. , V., priešieškinį dėl sklypo ribų nustatymo ir ieškovų A. Š. ir G. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. Š. ir atsakovo V. Š. , Viktoro, atstovas V. Rutavičius priešieškiniais prašo nustatyti, kad ginčijamos sklypo ribos yra žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylose nustatytos ribos. Nurodo, kad A. Ketvirčio įmonės atlikti matavimai yra tikslūs, matavimai pažymėti vietoje, atitinka faktiškai nusistovėjusias ribas. Ankstesni sklypų matavimai nebuvo tikslūs.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams ir atsakovams nuosavybės teisėmis priklauso po 0,09 ha dydžio žemės sklypai sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), esantys Kretingos r., Paražės k. Ieškovei A. Š. priklauso (duomenys neskelbtini) sklypas, ieškovui G. M. – (duomenys neskelbtini) sklypas, atsakovui V. Š. – 123 sklypas, atsakovui V. Š. , Viktoro, – (duomenys neskelbtini) sklypas. Atsakovų prašymu A. Ketvirčio įmonė atliko atsakovų sklypų kadastrinius matavimus, surašė 2006-12-15 aktus, kurių pagrindu atsakovų sklypų ribos buvo užregistruotos VĮ Registrų centre. Ieškovų prašymu UAB „Gelmora“ matininkai 2007-02-05 atliko ieškovų sklypų kadastrinius matavimus, po kurių paaiškėjo, kad ieškovų ir atsakovų žemės sklypai iš dalies dengia vienas kitą (t. 1, b. l. 8). Todėl ieškovų kadastriniai matavimai neregistruojami VĮ Registrų centre. Tarp ieškovų ir atsakovų yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, jį teismas turi spręsti vadovaudamasis LR CK 4.45 str. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad sklypų savininkams nesutarus dėl ginčytinų sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Kaip jau nurodyta, tiek ieškovams, tiek atsakovams buvo skirta ir jie pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nuosavybės teisėmis įsigijo po 0,09 ha žemės sklypus. Atsakovų užsakymu A. Ketvirčio įmonė, atlikdama atsakovų sklypų kadastrinius matavimus ir surašydama aktus, sklypų ribų su ieškovais nederino. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinio reikalavimus, ginčo tarp šalių neišsprendė, nes pagal tokį teismo sprendimą atsakovai, pirmi atlikę kadastrinius matavimus, turi didesnio ploto žemės sklypus nei ieškovai, nes pagal dokumentus tiek vieni, tiek kiti nuosavybės teise turi po 0,09 ha žemės sklypus. Teismas visiškai nesvarstė, ar nėra galimybės šalims sklypo dydžius iki dokumentuose esančių dydžių atkurti laisvos valstybinės (ar sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdomos) žemės sąskaita, nesvarstė klausimo, ar sklypų ribos nėra perkeltos ir kiti byloje nedalyvaujantys sklypų savininkai faktiškai valdo didesnius žemės sklypus, nei yra išsipirkę. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė LR CK 4.45 str. 1 d. nuostatas, neteisingai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, rodančius, kad visos šalys nuosavybės teisėmis turi po 0,09 ha žemės. Teismas nesvarstė, ar nesant kito būdo išspręsti šį ginčą sklypų dalys, kurios perdengia viena kitą, tarp šalių neturėtų būti padalytos perpus, kad visos šalys turėtų vienodo dydžio sklypus. Byloje nesant įrodymų (ginčo sklypų dalių padalijimo projekto), bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas ginčo iš esmės išspręsti negali. Todėl teismo sprendimas yra naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Bylą nagrinėjant iš naujo į bylos nagrinėjimą įtrauktina sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini), kurios pirmininkas dalyvavo atliekant kadastrinius matavimus ir kuri gali spręsti, ar sklypai negali būti koreguojami sodo bendrojo naudojimo žemės sąskaita. Šalių samdytų matininkų atlikti kadastriniai matavimai ir surašyti aktai yra tik rašytiniai įrodymai, kurie teismo turi būti vertinami, bet kurių ieškinio reikalavimais naikinti nėra pagrindo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, jeigu A. Ketvirčio įmonės atliktų kadastrinių matavimų pagrindu atsakovų sklypų ribos yra įregistruotos VĮ Registrų centre ir kol nėra nuginčytos, laikomos teisingomis (LR CK 4.262 str.). Ieškovai šio klausimo ieškinyje nekelia.

Iš valstybės biudžeto ieškovei A. Š. grąžinti 119 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (LR CPK 87 str. 1 d. 7 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ieškovei A. Š. iš valstybės biudžeto grąžinti 119 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.