- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- I1-4571-484/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02647-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 84,40 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-4).
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad 2021 m. kovo 16 d. Vilniaus PN jis buvo patikrintas dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Greitasis tyrimo testas parodė, kad jis vartojo kažkokių cheminių medžiagų (MCAT). Su testo rezultatais jis nesutiko, nes jokių draudžiamų medžiagų nei 2021 m. kovo 16 d., nei iki tol nevartojo. Kadangi antrojo greitojo testo nebuvo pasiūlyta atlikti, paprašė mėginį išsiųsti tirti į laboratoriją savo lėšomis. Toksikologijos laboratorija jokių draudžiamų medžiagų jo šlapime neaptiko.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nesutinka su Vilniaus PN pozicija, kad laboratorinis tyrimas, paneigiantis greitojo testo rezultatus, galėjo būti atliktas tik jo lėšomis. Pareiškėjas nurodo, kad remiantis Administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 3 dalimi, tiriant administracinį nusižengimą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti įtariamajam, pažeidimą turi įrodyti institucija. Pabrėžia, kad Vilniaus PN antrojo greitojo testo neatliko. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas teigia, kad patyrė 84,40 Eur turtinę žalą.
Dėl neturtinės žalos pareiškėjas paaiškina, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, jį finansiškai remia artimieji. Iš jų gautas pinigines lėšas jis skiria būtiniausioms prekėms ir maistui įsigyti. Teigia, kad dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų iš jo asmeninės sąskaitos buvo nurašyta 84,40 Eur suma už laboratorinio tyrimo atlikimą ir jis neteko galimybės įsigyti būtiniausių prekių ir maisto. Dėl to kilo didelių nesutarimų su artimaisiais, jam prireikė psichologo pagalbos. Neturtinę žalą pareiškėjas vertina 1 000 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus PN savo ir atsakovės Lietuvos valstybės vardu pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15-19).
Nurodo, kad 2021 m. kovo 16 d., įtarus, kad pareiškėjas galimai yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jis buvo patikrintas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Atlikus greitą tyrimo priemonę (testą) buvo nustatyta, kad pareiškėjas vartojo mefedroną (MCAT). 2021 m. kovo 16 d. buvo surašytas Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo)nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktas Nr. 79-196 (1). Pareiškėjas nurodė, kad jis nesutinka su testo rezultatais dėl narkotikų vartojimo ir prašė atlikti tyrimą laboratorijoje už jo lėšas. Atsižvelgiant į pareiškėjo nesutikimą ir prašymą išsiųsti jo tiriamąją medžiagą į laboratoriją, 2021 m. kovo 18 d. tiriamoji medžiaga buvo išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją, kuri atlikusi tyrimus, pareiškėjo šlapime katinono, metkatinono, metilmetkatinono (3-MMC), mefedrono (4-MMC), metiletkatinono (4-MEC), metilono, metilendioksipirovalerono (MDPV), etilo alkoholio nerado. Surašyta Specialisto išvada Nr. T-N 574/2021(01). Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistui paneigus Vilniaus PN atliktos greitosios tyrimo priemonės rezultatus, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pritaikyta nei drausminė, nei administracinė atsakomybė nesant pažeidimo sudėties.
Paaiškina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5.4 papunkį asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą sudaro: tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (testu) – esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs arba prevenciškai. Aprašo 11.1 papunktyje nustatyta, kad tikrintojas, patikrinęs asmens neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų su alkoholio kiekio matuokliu ar greita tyrimo priemone (testu) ir nustatęs, kad asmuo neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nesutinka su specialiosios techninės priemonės rodmenimis, pasiūlo: asmeniui (esančiam laisvės atėmimo vietų įstaigose) pageidaujant, už jo asmenines lėšas, ne vėliau kaip per valandą paimti naują tiriamosios medžiagos mėginį ir ištirti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija. Vilniaus PN taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 buvo patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, kurių 21 punkte nustatyta, kad „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas.
Remdamiesi aukščiau nurodytu teisniu reguliavimu Vilniaus PN pažymi, kad neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl pareiškėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo būti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje. Taip pat atkreipia dėmesį, kad iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog teisės aktuose nėra nustatytos galimybės laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Pažymi, jog teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą jo lėšomis. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Vilniaus PN administracija mano, kad veikė teisės aktų jai suteiktos kompetencijos ribose, jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi nėra jokio pagrindo svarstyti turtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovai taip pat nesutinka su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vilniaus PN teigimu, pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Mano, kad pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, jog jis į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 84,40 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, atlyginimo priteisimo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad įtarus, jog pareiškėjas galimai yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jam 2021 m. kovo 16 d. 16.35 val. buvo atlikta greita tyrimo priemonė (testas) apsvaigimui aptikti ir nustatyta, kad pareiškėjas vartojo mefedroną (MCAT). 2021 m. kovo 16 d. buvo surašytas Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktas Nr. 79-196 (1) (b. l. 24-25).
Pareiškėjas nesutiko su testo rezultatais dėl narkotikų vartojimo ir Vilniaus PN 2021 m. kovo 16 d. pateikė prašymą atlikti tyrimą laboratorijoje už asmenines lėšas (reg. Nr. 50-207(1) (b. l. 26).
Atsižvelgiant į pareiškėjo nesutikimą ir prašymą išsiųsti jo tiriamąją medžiagą į laboratoriją, 2021 m. kovo 18 d. tiriamoji medžiaga buvo išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją (b. l. 27).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijai atlikus pareiškėjo tiriamosios medžiagos tyrimus, nustatyta, kad pareiškėjo šlapime katinono, metkatinono, metilmetkatinono (3-MMC), mefedrono (4-MMC), metiletkatinono (4-MEC), metilono, metilendioksipirovalerono (MDPV), etilo alkoholio nerasta. Tyrimo rezultatai pateikti Specialisto išvadoje Nr. T-N 574/2021(01) (b. l. 28).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-968/2019).
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas vykdomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas. Aprašo 5.4. papunktyje nustatyta, kad asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą sudaro: tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (testu) – esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs arba prevenciškai. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad asmuo vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Aprašo 8.1. papunktyje nustatyta, kad asmens neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatomas laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu nustatytose patalpose. Pagal Aprašo 11.1. papaunktį tikrintojas, patikrinęs asmens neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų su alkoholio kiekio matuokliu ar greita tyrimo priemone (testu) ir nustatęs, kad asmuo neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nesutinka su specialiosios techninės priemonės rodmenimis, pasiūlo: asmeniui (esančiam laisvės atėmimo vietų įstaigose) pageidaujant, už jo asmenines lėšas, ne vėliau kaip per valandą paimti naują tiriamosios medžiagos mėginį ir ištirti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad asmeniui atsisakius tikrintis neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų su alkoholio kiekio matuokliu ar greita tyrimo priemone (testu), Tikrintojas žodžiu asmeniui paaiškina nesutikimo teisines pasekmes.
Iš aukščiau nurodyto Aprašo 5.4 ir 6 punktų nuostatų matyti, jog pataisos įstaiga turi teisę patikrinti įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų neblaivumą ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs, arba prevenciškai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, patvirtina, kad pareiškėjui pareiškus nesutikimą su teigiamais greitojo testo rezultatais ir Vilniaus PN administracijai pateikus prašymą už jo asmenines lėšas ištirti tiriamosios medžiagos mėginį Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, laikantis Apraše nustatytos tvarkos, tiriamosios medžiagos mėginys buvo išsiųstas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją ir gautas laboratorinio tyrimo atsakymas (specialisto išvada), paneigiantis greitojo testo rezultatus. Minėti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtino reikalavimo, draudžiančio narkotinių priemonių vartojimą, nepažeidė, dėl to drausminė atsakomybė jam netaikyta.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su tuo, kad pagal Administracinių nusižengimų kodekso 267 straipsnio 3 dalį pareiga įrodyti pažeidimą tenka institucijai, o ne įtariamajam. Nurodo, kad Vilniaus PN jam nebuvo atliktas antras greitasis testas, todėl jis savo lėšomis turėjo atlikti tyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje ir paneigti greitojo tyrimo rezultatus.
Visų pirma pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų nuostatos nagrinėjamu atveju nėra taikytinos. Kaip jau minėta, laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą reglamentuoja Aprašas, o atsakomybę už bausmės vykdymo režimo pažeidimus – BVK.
Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktuose nėra nustatyta Vilniaus PN pareiga atlikti pakartotinį greitajį testą, esant tiriamojo nesutikimui su pirmojo greitojo testo rezultatais. Taip pat teisės aktuose nenustatyta galimybė įkalinimo įstaigoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai yra paneigiami ar teigiami. Pažymėtina, kad teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jų tiriamosios medžiagos ištyrimą jų lėšomis (Aprašo 11.1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog Vilniaus PN pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų, teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, tikrindami pareiškėją dėl psichotropinių medžiagų vartojimo Vilniaus PN veikė teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų tikrinant jo apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, patyrė ir neturtinę žalą, nes artimųjų jam pervestas pinigines lėšas būtiniausioms prekėms ir maistui įsigyti panaudojo laboratorinio tyrimo atlikimui, dėl ko kilo didelių nesutarimų su artimaisiais, prireikė psichologo pagalbos.
Kaip jau buvo konstatuota, Vilniaus PN pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų, teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, tikrindami pareiškėją dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Pagal Aprašo 11.1 papunkčio nuostatas pareiškėjas turėjo diskrecijos teisę, o ne pareigą savo lėšomis inicijuoti naujo tiriamosios medžiagos mėginio paėmimą ir ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Todėl darytina išvada, kad ir šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.