Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-12-10 · Byla Nr. A2.6.-16604-932/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
A2.6.-16604-932/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-15944-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
V. L.
Nukentėjusysis
R. G.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-16604-932/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15944-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L., jos atstovui advokatui Rimui A. K., nukentėjusiajai R. G., vertėjai O. M., išnagrinėjusi V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ji 2015 m. liepos 17 d., apie 13.00 val., Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. – Šaltkalvių g., sankryžoje, vairuodama automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui su pritvirtina žalia rodykle, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepraleido automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančio degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui, dėl ko automobilio „Toyota Yaris“ vairuotoja buvo priversta staigiai keisti važiavimo kryptį ir užvažiuoti ant šviesoforo salelės, dėl ko buvo sugadintas automobilis „Toyota Yaris“. V. L. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nurodyta, jog tokiais veiksmais V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 76 ir 220 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama V. L. parodė savo kaltės kategoriškai nepripažįstanti nei dėl vieno iš jai inkriminuotų pažeidimų. 2015-07-17, apie 13 val., kartu su dviem vaikais automobiliu „VW Passat“ išvažiavo iš PC „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės ir Šaltkalvių gatve judėjo link Dariaus ir Girėno gatvės. Sustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiąjį (dar Šaltkalvių gatvėje) ir toliau judėjo link sankryžos. Privažiavus Šaltkalvių bei Dariaus ir Girėno sankryžą, jai degė raudonas šviesoforo signalas su papildoma žalia sekcija. Prie sankryžos ji sustojo, pažiūrėjo į kairę pusę ir pamatė pakankamai dideliu greičiu (apie 70-80 km/h) Dariaus ir Girėno gatve link oro uosto pusės antra eismo juosta atvažiuojančią „Toyota Yaris“, kuri staiga ėmė stabdyti ir trenkėsi į salelę. Jos įsitikinimu, eismo įvykis kilo dėl to, jog degant raudonos spalvos šviesoforo signalui į kelią nuo „Maxima“ pusės išbėgo pėsčiasis, dėl ko „Toyota Yaris“ vairuotoja buvo priversta stabdyti. Jei ši būtų važiavusi lėčiau, būtų spėjusi laiku sustoti. V. L. teigimu, ji jokio ryšio su šiuo eismo įvykiu neturi, niekam kliūties nesudarė, į sankryžą įvažiavusi net nebuvo, be to, ji stovėjo prie įvažiavimo į pirmą eismo juostą. Tą dieną matomumas buvo geras, kelio danga sausa.

Teismo posėdyje apklausiama nukentėjusioji R. G. parodė 2015-07-17 važiavusi į oro uostą, laukė tolimas skrydis. Ji gyvena Šiauliuose, nėra vilnietė, todėl tik įvažiavus į miestą, ją pasitiko giminaitė, kad palydėtų iki oro uosto. Pati Vilniuje lankose retai, keletą kartų per metus. Jos giminaitė važiavo priekyje, o ji paskui ją. Jos vairuojamas automobilis „Toyota Yaris“ važiavo antra eismo juosta, ramiai, normaliu greičiu (apie 50 km/h), važiavo kolonoje, t. y. priekyje jos važiavo giminaitė (M. K.), už jos (R. G.) taip pat buvo automobilis. Negali pasakyti, ar pirmoje eismo juostoje buvo automobilių. Viskas buvo ramu, aišku. Ji judėjo pagrindine gatve, degė žalias šviesoforo signalas, nori pabrėžti, kad jokių pėsčiųjų nebuvo, nebuvo net minties apie kažkokią kliūtį. Staiga, jau įvažiavusi į pačią sankryžą, pamatė, kaip pakankamai dideliu greičiu į sankryžą iš šalutinės gatvės įvažiuoja kitas automobilis (nei markės, nei modelio ar spalvos, neįsidėmėjo, viskas vyko akimirksniu). Automobilis judėjo staigiai (iš šalutinės gatvės pirmos eismo juostos suko į Dariaus ir Girėno pirmą eismo juostą), nesaugiai priartėjo prie antros eismo juostos, kuria važiavo ji, pagal judėjimo trajektoriją sprendė, kad jai gali užkirsti kelią, dėl ko ji išsigando ir, bandydama išvengti susidūrimo, matydama, jog priešingoje kelio pusėje nieko nėra, staiga suko vairą į kairę pusę, tačiau kliudė salelę, užvažiavo ant jos ir trenkėsi, po to išvažiuodama į priešingą kelio pusę. Net nesuprato, kas to automobilio vairuotojui nutiko, pagalvojo, gal sugedo vairas. Išlipusi iš automobilio, pamatė iš savo automobilio rūkstančius dūmus, aplink mėtėsi detalės. Netrukus priėjo įvykį matę liudytojai, apsisukusi sugrįžo jos giminaitė. Tuo tarpu kaltininko ar kaltininkės automobilio nematė, vairuotojas nepriėjo. Liudytojai pasakojo, kas tas automobilis buvo stabtelėjęs ir po to nuvažiavo. Ji minėtą automobilį pamatė likus apie 15 m, nesuprato, kad jis staiga įvažiuos į sankryžą. Supranta, kad techniniu požiūriu automobiliai galimai nebūtų susidūrę, tačiau tuo momentu, kai viskas vyko akimirksniu, pagal viską sprendė, jog kaltininko automobilis sudarys jai kliūtį ir užkirs kelią.

Teismo posėdyje apklausiama liudytoja M. K. parodė eismo įvykio dieną lydėjusi savo močiutės seserį R. G. į oro uostą, neturėjo daug laiko. Ji (M. K.) važiavo priekyje, o R. G. – už jos (daugmaž 20-30 m atstumu), priekyje (priešais R. K.) taip pat važiavo automobilis. Ar transporto priemonės važiavo paskui R. G., ar jų buvo gretimoje pirmoje eismo juostoje, negali atsakyti. Jos judėjo Dariaus ir Girėno gatve link oro uosto, antra eismo juosta, apie 50-60 km/h greičiu, sankryžoje degė žalios spalvos šviesoforo signalas. Jokių pėsčiųjų nematė, jie ir nebūtų galėję eiti, kadangi degė draudžiamas šviesoforo signalas. Pravažiuodama sankryžą, staiga per veidrodėlį pamatė R. G. automobilį „Toyota Yaris“ belekiantį į šoną, automobilis atsitrenkė į viduryje esančią salelę ir šviesoforą. Ji (R. K.), įvažiuodama į sankryžą, neatkreipė dėmesio, ar iš šalutinės gatvės įvažinėjo kažkoks automobilis, jį pamatė tik pasižiūrėjusi per veidrodėlį. Tuo momentu, kai matė į šoną lekiantį „Toyota Yaris“, pamatė ir į sankryžą, į pirmą eismo juostą, įvažiavusį kitą automobilį. Jos manymu, R. G. norėjo išvengti susidūrimo, todėl staigiai suko link salelės, jai tuo metu nebuvo aišku, ar į sankryžą įvažiavęs automobilis suks ar važiuos tiesiai, taip sudarydamas kliūtį. R. K. pavažiavo į priekį, sustojo kelkraštyje ir atėjo pas nukentėjusiąją R. G.. Ką darė to kito automobilio vairuotojas (ar vairuotoja), ji nematė.

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas D. A. parodė, jog pajudėjęs nuo PC „Maxima“ bankomato (iš Šaltkalvių g. pusės) ir ketindamas eiti link sankryžos, staiga išgirdo stabdžių cypimą ir atsitrenkimo garsą. Jis matė, kaip „Toyota“ markės automobilis bandė stabdyti, tačiau vis vien trenkėsi į bortelį. Iš pradžių pagalvojo, kad partrenktas pėsčiasis. Negali atsakyti į klausimą, kuria eismo juosta važiavo „Toyota“. Jis asmeniškai jokios kliūties sankryžoje nematė. Mano, kad jeigu kokia kliūtis ir būtų buvusi, „Toyota“ vairuotojas (ar vairuotoja) galėjo jos išvengti, jeigu būtų važiavęs lėčiau. „VW Passat“ markės automobilį jis pamatė esantį Dariaus ir Girėno gatvėje, toliau už sankryžos, prie stotelės. Kas jį vairavo, nematė. Taip pat nematė Dariaus ir Girėno sankryžoje pėsčiųjų. Priėjęs prie atsitrenkusio automobilio vairuotojos, sakė, kad jei reikės, galės duoti parodymus apie tai, ką matė.

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas R. K. parodė, jog būdamas Šaltkalvių gatvėje (dešinėje pusėje, Dariaus ir Girėno gatvės kryptimi, priešingoje pusėje nei PC „Maxima“), matė, kaip Dariaus ir Girėno gatve, II-a eismo juosta važiavęs sidabrinės spalvos „Toyota“ markės automobilis, degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavęs į sankryžą, pasuko kairiau, trenkėsi į salelę ir atsidūrė priešingoje gatvės pusėje. Kitas automobilis, t. y. „VW Passat“ link sankryžos judėjo iš Šaltkalvių gatvės pusės, pirma eismo juosta. Abu automobiliai judėjo normaliu greičiu. Jo manymu, eismo įvykis kilo, kadangi „Toyota“ vairuotoja išsigando susidūrimo, dėl ko pakeitė važiavimo trajektoriją. Jo vertinimu, automobilis „VW Passat“ negalėjo sudaryti kliūties antra eismo juosta važiavusiam „Toyota“ automobiliui. Ar „VW Passat“ buvo sustojęs prieš sankryžą, nežino, matė, kai jis jau įvažinėjo į sankryžą, judėjo pirmąja eismo juosta. Įsukęs pavažiavo, stabtelėjo ir nuvažiavo tolyn, vairuotojas neišlipo. Pėsčiųjų sankryžoje nebuvo. Jis (R. K.) priėjo prie „Toyota“ automobilio vairuotojos, paliko savo telefono numerį. Po kiek laiko su juo susisiekė pareigūnė L. O. ir paprašė parašyti paaiškinimą, kurį jis nusiuntė.

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas J. N. parodė, jog jis važiavo Dariaus ir Girėno gatve, iš centro link oro uosto. Judėjo antra eismo juosta, prieš jį važiavo „Toyota Yaris“. Važiavo normaliu greičiu, apie 40-50 km/h. Iš tolo matė, kad sankryžoje dega žalios spalvos šviesoforo signalas. Staiga priekyje važiavusi „Toyota“ pradėjo stabdyti (įvažiavus į pačią sankryžą), dėl ko staigiai stabdyti buvo priverstas ir jis, nes priešingu atveju pats būtų atsitrenkęs į „Toytą“. Nesuprato, kodėl minėtas automobilis netikėtai stabdė, trenkėsi į salelę ir atsidūrė priešingoje eismo juostoje. Jis, įvažiuodamas į sankryžą, jokios kliūties iš dešinės pusės nematė, pėsčiųjų nebuvo, nematė ir „VW Passat“ automobilio. Pastarąjį pamatė jau sankryžoje, tiksliau, prie įvažiavimo į sankryžą (ant kampo), dalis automobilio buvo Šaltkalvių gatvėje, dalis – Dariaus ir Girėno gatvėje, pirmoje eismo juostoje.

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas E. L. parodė į eismo įvykio vietą vykęs pagal iš Operatyvaus valdymo skyriaus gautą pranešimą. Eismo įvykio vietos schemą sudarė ir pasirašė jis (b. l. 5). Eismo įvykio vietoje nematavo kelio pločio, nenurodė eismo juostų. Paprastai fiksuojant daugiausia dėmesio skiria tai vietai, kurioje stovi automobilis. Nors eismo juostų ir nenurodė, tačiau Dariaus ir Girėno gatvėje, už sankryžos (link oro uosto pusės), yra dvi eismo juostos. Pats asmeniškai nematė, kad sankryžoje būtų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Teismo posėdyje apklausiama liudytoja L. O. parodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą V. L. surašė, remdamasi nukentėjusiosios ir dviejų liudytojų parodymais (konkrečiai kurių, dabar negali įvardinti). Du vyriškiai patvirtino, jog V. L. automobilis į sankryžą įvažiavo staigiai, tokiu būdu sukeldamas avarinę situaciją. Net jei „VW Passat“ vairuotoja įvažinėjo į pirmą eismo juostą, o nukentėjusioji judėjo antrąja eismo juosta, jos manymu, V. L. vis vien privalėjo įsitikinti, kad įvažiuoti į sankryžą yra saugu. Duomenų, kad ji įvažiavo į antrąją eismo juostą, nebuvo. Tirdama įvykį, tiesiogiai apklausė vieną liudytoją, su kitais išsamiai bendravo telefonu, liudytojai jai atsiuntė paaiškinimus.

Šalies argumentai

V. L. rašytinio paaiškinimo duomenimis, 2015-07-17, apie 13.00 val., išvažiuodama su savo vaikais iš parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės, sustojo prie raudono šviesoforo signalo, praleisdama ėjusius pėsčiuosius. Praleidusi pastaruosius, važiavo link sankryžos, prieš išvažiuodama iš jos, sustojo, siekdama praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius. Tuo momentu dideliu greičiu važiavo mašina, kurios vairuotojas nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šviesoforo stulpą. Daugiau automobilių toje kelio atkarpoje nebuvo. Ji tuo metu pasuko į dešinę ir nuvažiavo oro uosto link (b. l. 18).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio specialisto 2015-07-17 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015-07-17, apie 13.20 val., atvykus į įvykio vietą, „Toyota Yaris“ automobilio vairuotoja paaiškino, kad jai važiuojant oro uosto link, esant žaliam šviesoforo signalui, staiga iš dešinės pusės išvažiavo „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko ji siekdama išvengti susidūrimo pradėjo staigiai stabdyti, metėsi į kairę bei užvažiavo ant šviesoforo salelės. Automobilis „VW Passat“, pastovėjęs įvykio vietoje, nuvažiavo (b. l. 3). R. G. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji 2015-07-17, apie 13.00 val., važiavo Dariaus ir Girėno gatve, degant žaliam šviesoforo signalui, kai sankryžoje staiga iš dešinės pusės išvažiavo automobilis „VW Passat“, sukėlė jai avarinę situaciją, dėl ko ji metėsi į kitą pusę ir užvažiavo ant šviesoforo salelės (b. l. 7). D. A. paaiškinimo duomenimis, 2015-07-17 išiminėdamas pinigus iš banko terminalo, išgirdo stabdžių cypimą, kaip vėliau pamatė, automobilis „Toyota Yaris“ įsirėžė į saugumo salelę ir iššoko į priešpriešinę eismo juostą. Matė tik raudono automobilio „VW Passat“ uodegą, kuri buvo savo pirmoje eismo juostoje (b. l. 10). J. N. bei R. K. paaiškinimų duomenimis, 2015-07-17, apie 13.00 val., sankryžoje degant žaliam šviesoforo signalui pagrindiniu keliu važiavo pilkas automobilis „Toyota“, kuriam važiuojant sankryža, tuo pačiu metu į ją iš Šaltkalvių gatvės įvažiavo žalsva mašina „Volkswagen“, dėl ko „Toyota“ vairuotoja, tikriausiai išsigandusi susidūrimo, metėsi į kairę pusę, kliudė šviesoforo salelę bei išlėkė į priešinga eismo juostą (b. l. 21-22, 17). M. K. paaiškinime užfiksuota, jog ji lydėjo R. G. į oro uostą, patį įvykį matė tik trumpai, pro galinio vaizdo veidrodėlį (b. l. 14). Byloje sudaryta eismo įvykio vietos schema, fotolentelės (b. l. 5-6, 19-20).

Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrius raštu Nr. 10-S-290773 informavo, jog Vilniaus apskrities Operatyvaus valdymo skyrius Dariaus ir Girėno-Šaltkalvių gatvių sankryžoje nėra įrengęs vaizdo stebėjimo kameras (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidėju nurodytas asmuo kaltas inkriminuoto pažeidimo (pažeidimų) padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bet kuriuo atveju, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Sprendimas nutraukti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną gali būti priimamas tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus, taip pat, kai yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiama V. L. yra kaltinama padariusi du administracinius teisės pažeidimus. Pirmasis pažeidimas, kuris inkriminuojamas V. L., yra numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, numatančiame administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi įrodinėjant asmens kaltę būtina visais atvejais įrodyti du esminius momentus – 1) KET pažeidimo padarymą bei tai, kad 2) tas pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimą.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog V. L. yra inkriminuotas KET 76 punkto pažeidimas. Šio KET punkto nuostatos numato, jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ linija, jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. L. savo kaltės nepripažino ir visą laiką nuosekliai parodė, jog ji privažiavusi Šaltkalvių-Dariaus ir Girėno g. sankryžą sustojo, jai degė raudonos spalvos šviesoforo signalas su papildoma žalia sekcija. Pasižiūrėjusi į kairę pusę, pamatė antra eismo juosta pakankamai dideliu greičiu atvažiuojančią „Toyota Yaris“, kuri staiga ėmė stabdyti ir trenkėsi į salelę. Ji minėtam automobiliui jokios kliūties nesudarė ir kelio neužkirto, realiai net nebuvo įvažiavusi į sankryžą, stovėjo ties įvažiavimu į pirmą eismo juostą. Mano, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad degant raudonos spalvos signalui į kelią (nuo PC „Maxima“ pusės) išbėgo pėsčiasis (b. l. 52-60). Nukentėjusioji R. G. gi tvirtina priešingai ir nurodo, jog jai leistinu greičiu antra eismo juosta važiuojant Dariaus ir Girėno g., įvažiavus į sankryžą, netikėtai pakankamai dideliu greičiu įvažiavo automobilis, nesaugiai judėdamas prie II-os eismo juostos, pagal trajektoriją sprendė, kad jis gali užkirsti jai kelią, dėl ko ji išsigando ir, bandydama išvengti susidūrimo, staiga suko vairą į kairę pusę, kliudė salelę, užvažiavo ant jos ir trenkėsi, po ko išvažiavo į antrą eismo juostą. Jokių pėsčiųjų nebuvo, eismo įvykis kilo būtent dėl kito automobilio kaltės (b. l. 52-60). Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiosios parodymai dėl eismo įvykio priežasties yra skirtingi. Taigi teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgdamas į surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, privalo išsamiai išanalizuoti, kokie V. L. veiksmai laikytini KET 76 punkto reikalavimų pažeidimu, sukėlusiu eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas nukentėjusiosios R. G. automobilis. Išanalizavus byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, teismas neturi pakankamo objektyvaus pagrindo išvadai, jog V. L. į sankryžą įvažiavo neįsitikinusi tai daryti esant saugu, nepraleidusi automobilio „Toyota Yaris“, kuris, priešingai nei V. L. automobilis, važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, dėl ko nukentėjusioji buvo priversta staigiai keisti važiavimo kryptį, užvažiavo ant šviesoforo salelės bei apgadino automobilį. Visų pirma nėra jokio pagrindo teigti, kad V. L. į sankryžą įvažiavo neįvykdžiusi pareigos įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, juo labiau, nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad pastaroji nepraleido nukentėjusiosios automobilio. Nagrinėdamas bylą, teismas apklausė visus žinomus liudytojus, galinčius nurodyti bylai reikšmingas aplinkybes ir nė vienas jų nepatvirtino, jog V. L. savo veiksmais sudarė bent kokią objektyvią kliūtį nukentėjusiajai ar nepraleido jos. Štai R. G. giminaitė M. K., kuri rodė kelią nukentėjusiajai ir lydėjo ją iki oro uosto, važiuodama keliasdešimt metrų priekyje, įvažiuodama į sankryžą nepastebėjo nei jokio dideliu greičiu, kaip tvirtino nukentėjusioji, atlekiančio automobilio, nei tai, kad pastarasis būtų pavojingai įvažinėjęs į sankryžą, ir, kas svarbiausia, pastebėjusi tą momentą, kurio metu „Toyota Yaris“ lėkė į šoną, patvirtino, jog kitas automobilis stovėjo pirmoje eismo juostoje (b. l. 52-60). Liudytojas R. K. parodė, jog „VW Passat“ automobilis judėjo pirma juosta, į sankryžą įsuko iš pirmos juostos ir kliūties antra eismo juosta važiavusiam „Toyota Yaris“ automobiliui nesudarė (b. l. 52-60). Reikšmingais laikytini paskui R. G. važiavusio liudytojo J. N. parodymai. Pastarasis apklausiamas patvirtino, jog Dariaus ir Girėno g., apie 40-50 km/h greičiu važiavo paskui automobilį „Toyota Yaris“, į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Jokių kliūčių nebuvo, tačiau staiga priekyje važiavusi „Toyota Yaris“ pradėjo stabdyti, dėl ko stabdžio pedalą, siekdamas atsitrenkimo, buvo priverstas nuspausti ir jis. „Toyota Yaris“ trenkėsi į salelę ir atsidūrė priešingoje eismo juostoje. Jis nesuprato, kodėl priekyje važiavęs automobilis netikėtai pradėjo stabdyti, jis, įvažiuodamas į sankryžą, iš dešinės jokių kliūčių nematė, „VW Passat“ automobilį pamatė prie įvažiavimo į sankryžą, dalis automobilio buvo Šaltakalvių g., dalis – Dariaus ir Girėno gatvėje, pirmoje eismo juostoje (b. l. 52-60). Liudytojas D. A. teigė kliūčių sankryžoje, kurios galėjo sutrukdyti „Toyota Yaris“ judėti nematęs, o „VW Passat“ pastebėjo stovintį apskritai toliau nuo sankryžos, prie stotelės (Dariaus ir Girėno gatvėje). Taigi, kaip matyti, nė vienas liudytojas nepatvirtino, jog V. L. vairuojamas automobilis „VW Passat“ buvo įvažiavęs į antrą eismo juostą. Ta aplinkybė, jog nukentėjusioji R. G. važiavo antrąja Dariaus ir Girėno gatvės eismo juosta yra itin reikšminga. Tokia aplinkybė yra objektyviai įrodyta, ją patvirtino tiek apklausti liudytojai M. K., R. K. J. N., tiek administracinėn atsakomybėn traukiama V. L., galiausiai tokią aplinkybę nurodė ir pati R. G.. Vadinasi, konstatuojant V. L. kaltę turėtų būti objektyviai nustatyta, jog pastaroji į sankryžą įvažiavo, iš pradžių kirsdama pirmą eismo juostą, po ko įvažiavo į antrąją, nepraleisdama ja važiavusio automobilio „Toyota Yaris“. Būtent tokių duomenų nagrinėjamoje byloje teismui nebuvo pateikta, jie nepaaiškėjo ir bylos nagrinėjimo metu. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi L. O. taip ir negalėjo atsakyti teismui į klausimą, kokie objektyvūs duomenys nulėmė būtent tokio turinio protokolo surašymą, ir teigė, jog rėmėsi nukentėjusiosios ir dviejų liudytojų parodymais, tačiau teismui apklausus visus liudytojus nė vienas nenurodė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad V. L. galėjo objektyviai sudaryti nukentėjusiajai kliūtį judėti toliau. Nors pastaroji į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau įvažiuoti į sankryžą jai teisę suteikė ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę. Nenustatyta, jog V. L. prieš sankryžą nesustojo, įvažiavo į sankryžą bei sutrukdė transporto priemonėms, kirsdama pastarųjų judėjimo kryptį. Nukentėjusiosios R. G. vairuojamas automobilis „Toyota Yaris“ važiavo antrąja eismo juosta, todėl net jeigu V. L. ir pilnai įvažiavo į sankryžą, ji objektyviai negalėjo sudaryti jokios kliūties nukentėjusiajai. Šiuo atveju gi V. L. tvirtina, jog net nebuvo įvažiavusi į sankryžą, o tik stovėjo ties įvažiavimu į pirmą eismo juostą. Liudytojas J. N. teigė, jog „VW Passat“ stovėjo prie įvažiavimo į sankryžą, dalis automobilio buvo Šaltkalvių gatvėje, kita dalis – pirmoje Dariaus ir Girėno g. eismo juostoje. Liudytojai R. K. ir M. K. „VW Passat“ automobilį matė pirmoje eismo juostoje. Liudytojas D. A. minėtą automobilį užfiksavo vėliau, sustojusį toliau, prie Dariaus ir Girėno g. viešojo transporto stotelės. Tad nors liudytojai aplinkybes matė iš skirtingų pozicijų nė vienas jų nenurodė, kad V. L. automobilis būtų įvažiavęs į antrąją eismo juostą, kirsdamas nukentėjusiosios judėjimo kryptį ir priversdamas ją staigiai stabdyti. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios L. O. teiginiai neva, nepaisant to, jog net jeigu R. G. ir judėjo antra eismo juosta (ši aplinkybė yra objektyviai įrodyta), V. L. vis tiek privalėjo įsitikinti, jog į sankryžą įvažiuoti yra saugu, nepaaiškina, kokie V. L. veiksmai gali būti įvertinti kaip nesaugūs ir sukėlę pavojų nukentėjusiajai R. G.. Netgi pati nukentėjusioji R. G., apklausiama teismo posėdyje, negalėjo logiškai paaiškinti, kokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamos V. L. automobilis jai sutrukdė važiuoti judama kryptimi. Nukentėjusioji aiškino išsigandusi iš šalutinės gatvės dideliu greičiu atvažiuojančio automobilio, kuris judėjo staigiai, nesaugiai priartėdamas prie antros eismo juostos, tačiau pripažino, jog techniniu požiūriu automobiliai greičiausiai nebūtų susidūrę (b. l. 52-60). Teismo įsitikinimu, analizuojamu atveju nukentėjusioji netinkamai įvertino susidariusią situaciją. Nors administracinėn atsakomybėn traukiama V. L. teigė neva nukentėjusiajai kelią sukliudė netikėtai išbėgęs pėsčiasis, teismas tokius pastarosios parodymus atmeta kaip aiškiai nepasitvirtinusius. Visų pirma tokią aplinkybę kategoriškai paneigė nukentėjusioji, to nepatvirtino ir nė vienas iš apklaustų liudytojų. Vienareikšmės aiškios išvados, dėl kokios priežasties nukentėjusioji padarė eismo įvykį, nėra, tačiau teismas turi pilną pagrindą išvadai, jog nenustatyta ir neįrodyta, kad V. L. į sankryžą įvažiavo, pažeisdama KET reikalavimus, dėl ko sudarė kliūtį automobiliui „Toyota Yaris“, kurio vairuotoja buvo priversta staigiai keisti važiavimo kryptį, užvažiavo ant šviesoforo salelės bei apgadino automobilį. Teismo vertinimu, nukentėjusioji R. G., būdama svetimame mieste kuriame, kaip pati pažymėjo, metuose apsilanko vos keletą kartų, dėl ko ir eismo įvykio dieną ją iki oro uosto lydėjo giminaitė, pamačiusi į sankryžą įvažiuojantį automobilį, suklydo dėl pastarojo judėjimo krypties, dėl ko pradėjo staiga stabdyti, nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į salelę, išvažiuodama į priešingą kelio pusę.

Nenustačius, jog dėl V. L. veiksmų kilo eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala svetimam turtui, pastarajai atitinkamai nekilo jokios pareigos laikytis KET 220 punkte numatytų reikalavimų bei likti eismo įvykio vietoje (ATPK 130 straipsnio 1 dalis).

Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl administracinėn atsakomybėn traukiamai V. L. inkriminuotų pažeidimų sudėties konstatavimo, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013), administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50, 224 straipsniais, 250 straipsnio 1 dalies punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė