- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- ATP-8-366/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. R. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-08 nutarties, kuria netenkintas D. R. skundas – paliktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Utenos RAAD) 2011-07-08 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM 042733,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2011-07-08 Utenos RAAD nutarimu D. R. nubaustas už ATPK 85 str. 4 ir 5 d. numatytų nusižengimų padarymą administracine nuobauda – teisės medžioti atėmimu vieneriems metams su pažeidimo padarymo įrankio (graižtvinio šautuvo) konfiskavimu. Šiuo nutarimu nustatyta, kad D. R. 2011-07-05 23.40 val. Utenos r. medžiotojų klubo „D“ medžioklės plotų vienete, šalia B. kaimo, esančioje pamiškėje medžiojo pagal medžioklės lapą Nr. x, graižtviniu šautuvu CZ 550, 3006 kal., Nr. x, ant kurio pritvirtintas prožektorius metaliniu korpusu, tykojant šernus iš bokštelio, po to išlipęs iš bokštelio su užtaisytu šautuvu, t.y. su šoviniu lizde, medžiojo draudžiamu būdu – sėlindamas tamsiu paros metu, apšviesdamas minėtu prožektoriumi pamiškes ir palaukes. Nesutikdamas su 2011-07-08 Utenos RAAD nutarimu D. R. jį apskundė teismui. Utenos rajono apylinkės teismas 2011-11-08 nutartimi atmetė D. R. skundą ir paliko Utenos RAAD 2011-07-08 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM 042733 nepakeistą.
Šalies argumentai
D. R. skundu prašo patenkinti jo skundą ir pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-08 nutartį bei Utenos RAAD 2011-07-08 nutarimą Nr. AM 042733, specialiosios teisės medžioti atėmimą pakeičiant į piniginę baudą be graižtvinio šautuvo konfiskavimo. Teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog D. R. pripažįsta padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, nusižengimą padarė dėl jauno amžiaus ir gyvenimiškos bei medžiotojo patirties stokos. Mano, kad šias aplinkybes teismas turėjo vertinti jo naudai, kaip lengvinančias aplinkybes, nes jis neturėjo jokio tikslo medžioti draudžiamu būdu ar kaip kitaip sukelti gamtai žalą. Taip pat teismas neatsižvelgė ir neįvertino tai, jog apelianto padarytas pažeidimas nesukėlė rimtų pasekmių, t.y. medžioklės metu nebuvo sumedžiotas joks žvėris, to pasėkoje nebuvo padaryta žala nei gamtai, nei valstybei. Nurodo, kad jis tik nusižengimo padarymo dieną buvo gavęs leidimą laikyti (nešioti) ginklus, todėl norėdamas išbandyti naują graižtvinį šautuvą nuvyko į savo medžioklės plotus turėdamas visus leidimus, tačiau nesulaukęs jokio žvėries išlipo iš bokštelio ir ėjo link mašinos. Kadangi buvo labai tamsi naktis, jis pasišvietė prožektoriumi keliuką link mašinos, tačiau tai nebuvo tikslas medžioti sėlinant tamsu paros metu, o tik prožektoriaus panaudojimas savo poreikiams patenkinti, t.y. keliui pasišviesti. Apelianto manymu, teismas neatsižvelgė į teismo suformuotą praktiką dėl ATPK 30¹ str. taikymo. Nurodo, kad po tėvo mirties apeliantas liko vienas su mama, kuri yra ūkininkė ir turi įregistravusi savo ūkį, todėl tiek teisė medžioti, tiek medžioklinis šautuvas apeliantui reikalingi, kad galėtų ginti savo šeimos ūkį nuo laukinių žvėrių, be to, sumedžiotas žvėris ir iš jo gaunama mėsa yra didelė parama pragyvenimui. Apeliantui šaunamasi ginklas labai reikalingas, nes medžioklė yra vienas iš pagrindinių jo pragyvenimo šaltinių. Konfiskavus medžioklės reikmenis – šautuvą ir prožektorių, apeliantas daugiau negalės jų įsigyti, nes šeimos pajamos yra labai nedidelės, o pats apeliantas yra bedarbis. Todėl mano, kad yra pažeistos ATPK 26 str. 2 d. nuostatos, kurios numato, kad šaunamojo ginklo, kitų medžioklės įrankių ir šaudmenų konfiskavimas negali būti skiriamas asmenims, kuriems medžioklė yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis“. Teigia, kad savo graižtvinio šautuvo CZ 550, 3006 kalibro medžioklėje nepanaudojo ir su juo teisėtai medžiojant nebuvo gautos pajamos, todėl mano, kad teismas neišnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai visų bylos aplinkybių ir to pasėkoje neatsižvelgė, jog aukščiau minėtas ginklas konfiskuotas nepagrįstai.
Atsiliepimas
Utenos RAAD atsiliepimu į D. R. skundą nesutinka su skundu, prašo jo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-08 nutartį palikti galioti nepakeistą. Mano, kad nutartis yra teisinga, pagrįsta ir teisėta visais atžvilgiais. Teigia, kad D. R. skunde klaidingai nurodo, kad skiriant nuobaudą pareigūnas neatsižvelgė į ATPK 31 str., nes lengvinančios aplinkybės jam buvo taikomos ir dėl to skirtas minimalus sankcijoje numatytas specialiosios teisės medžioti atėmimo laikotarpis. Pažymi, kad D. R., priešingai jo teiginiams, nepriklauso jokiam medžiotojų būreliui ar klubui ir gali medžioti tik svečio teisėmis, t. y. kai yra kviečiamas. Vien turėti medžioklinį ginklą neužtenka, kad galėtum saugoti motinos ūkį nuo laukinių gyvūnų – reikia dar ir medžioklei būtinų dokumentų bei laikytis medžioklės taisyklių. Be to, be medžiojimo yra dar ir kitų efektyvesnių būdų kaip apsaugoti pasėlius ar miškus nuo laukinių gyvūnų (pvz., apsitverti tvora, naudoti repelentus ir kt.). Apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad prožektorių, pritvirtintą prie ginklo, naudojo pasišviesti keliui. Tuo tarpu pažymėtina, kad, eidamas link automobilio, jis švietė į pamiškes ir palaukes sąmoningai nenuėmęs prožektoriaus nuo užtaisyto šautuvo, nors, kaip ir pats teisme patvirtino, prožektorius veikia ir atskirai, nuimtas nuo ginklo. Nesuprantamas apelianto prašymas teisės medžioti atėmimą minimaliam laikotarpiui pakeisti pinigine bauda, nes pats apeliantas yra nurodęs ir pridėjęs patvirtinančius dokumentus, kad niekur nedirba ir neturi pajamų, tad jo prašymas specialiosios teisės atėmimą keisti pinigine bauda nepagrįstas ir nelogiškas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus bei gautą medžiagą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama 2011-11-08 nutartimi Utenos rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus duomenis, padarė jais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Ši teismo nutartis, priešingai apelianto teiginiams, yra pagrįsta bei teisėta, ir apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su joje nurodytais motyvais.
Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas kelia jam Utenos RAAD 2011-07-08 nutarimu Nr. AM 042733 paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Pažeidėjo D. R. įsitikinimu – jam nepagrįstai netaikytas ATPK 30¹ str., be to, nepakankamai atsižvelgta į visas aplinkybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ATPK 85 str. 4 ir 5 d. numatytų administracinio teisės pažeidimų padarymo aplinkybėmis daro išvadą, kad D. R. Utenos RAAD 2011-07-08 nutarimu paskirta tinkama nuobauda ir jos švelninti nėra pagrindo, todėl apelianto skundas netenkinamas.
ATPK 85 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad dispozicijoje numatytoji veika užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, o ATPK 85 str. 5 dalyje numatytoji veika – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimties iki dviejų šimtų penkiasdešimties litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą iki vienerių metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taigi už ATPK 85 str. 4 d. pažeidimo padarymą medžiotojui yra numatyta tik vienintelė administracinė nuobauda – teisės medžioti atėmimas nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Kadangi ši administracinė nuobauda yra griežtesnė nei ATPK 85 str. 5 dalies sankcijoje numatytoji, laikantis ATPK 33 str. nustatytos tvarkos D. R. paskirta galutinė administracinė nuobauda, lygi ATPK 85 str. 4 d. sankcijoje numatytos nuobaudos minimumui. Tokią nuobaudą laikyti per griežta ar neteisinga nėra jokio pagrindo.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos D. R. paskyrimo, atsižvelgta į administracinės nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes, taip pat į D. R. skunde nurodomas tam tikras aplinkybes. Priešingai apelianto teiginiams, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią ATPK 31 str. 1 d. 1 p. numatytą aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kitokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, to nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad D. R. skunde nurodytos aplinkybės dėl jo amžiaus nuobaudą skyrusiam subjektui buvo žinomos ir tinkamai įvertintos, o kitos aplinkybės dėl medžiotojo patirties stokos, šautuvo reikalingumo ir kt. nelaikytinos išimtinėmis, ATPK 30¹ str. taikymą sąlygojančiomis. Priešingai, iš skundo argumentų galima daryti išvada, kad D. R. linkęs ir ateityje pažeidinėti medžioklės taisykles. Kaip teisingai pastebėta atsiliepime, D. R. nepriklauso jokiam medžiotojų būreliui ir medžioti gali tik pakviestas į kurį nors būrelį svečio teisėmis. Šautuvo turėjimas nesuteikia jam teisė medžioti bet kur ir bet kada, netgi savo ūkio teritorijoje. Jo teiginys, kad šautuvas reikalingas ginti ūkį nuo laukinių žvėrių rodo, jog jis pasiruošęs medžioti savavališkai, o tvirtinimas, kad sumedžiotų žvėrių mėsa yra vienas iš pagrindinių pragyvenimo šaltinių leidžia manyti (įvertinus jau padarytas pažeidimą), jog to tikslo (mėsos) gali būti siekiama bet kokia kaina, nepaisant įstatymų ir galiojančių taisyklių. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Darydamas pažeidimus pažeidėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką – žinodamas visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir privalėdamas suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jam neigiamas pasekmes, jis turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimų, kurie lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, priešingai jo subjektyviam ir sau palankiam suvokimui, skiriant administracinę nuobaudą yra tinkamai įvertintos, be to, jos išvados dėl D. R. paskirtos nuobaudos tinkamumo nepaneigia bei ATPK 30¹ str. taikymo nesuponuoja. Sutinkamai su teismų praktika, pažeidėjo asmenybės ypatumai tėra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama parenkant skirtinos nuobaudos rūšį ir dydį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti D. R. ATPK 30¹ str. nuostatas bei švelninti jam paskirtą ir taip minimalią nuobaudą, nėra. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pažeidėjo atsakomybė pagal ATPK 85 str. 4 ir 5 d. individualizuota tinkamai, nuobauda jam paskirta teisingai, pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas jo atžvilgiu šiuo atveju nėra.
Remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-08 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,
NUTARIA:
Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-08 nutartį palikti nepakeistą ir D. R. skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.