- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- eI-6467-561/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04595-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Arūnas Kaminskas, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Atsakovas
- Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritoriniam
- Kategorijos
- 1.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (pirmininko ir pranešėjo), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui G. S., jo atstovei Justinai Murauskaitei, atsakovės Valstybinės miškų tarnybos atstovams Daivai Brazauskienei, Mariui Lankininkui ir Valdui Žičkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovams Valstybinei miškų tarnybai bei Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritoriniam poskyriui dėl patikrinimo akto, sprendimo bei privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2014-08-11 Miškų valstybės kadastro tvarkytojo sprendimą patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 844 (toliau – ir Patikrinimo aktas); 2) panaikinti atsakovės Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2014-09-24 sprendimą atsisakyti tenkinti skundą Nr. R2-2802; 3) panaikinti Tarnybos 2014-08-13 Privalomąjį nurodymą Nr. P-7K-2 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog ginčija Tarnybos 2014-08-11 sprendimą, iš esmės ginčija 2014-07-31 Patikrinimo aktą, kurį 2014-08-11 patvirtino Tarnybos direktorius.
Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 3 d. 1 punktu, nurodė, jog Privalomasis nurodymas tiesiogiai sukelia atitinkamas pasekmes pareiškėjui, nes šiame akte yra formuluojamas nurodymas, t. y. įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus (konkrečiai atkurti mišką). Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 23 str. 2 dalimi, šį aktą ginčijo ikiteismine tvarka, tačiau skundas nebuvo patenkintas.
Privalomasis nurodymas buvo surašytas, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 844. Šiame akte buvo konstatuota, kad pareiškėjas įvykdė tam tikrus neteisėtus veiksmus, su kuriais pareiškėjas kategoriškai nesutinka. Pareiškėjas rėmėsi teismų praktika (2014-09-03 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-9620-580/2014) ir nurodė, jog kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, o toks sprendimas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas (ABTĮ 3 str. 1 dalis, 15 straipsnis).
Pareiškėjas paaiškino, kad jis du kartus kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti aktą, kuriuo priimtas Kadastro valdytojo sprendimas dėl kadastro duomenų taisymo, tačiau atsakovė abu kartus informavo, kad kadastro duomenys buvo pataisyti Patikrinimo akto Nr. 844 pagrindu. 2014-10-17 rašte Nr. R2-3031 atsakovė nurodė, kad Kadastro pokyčius „tvirtina Valstybinės miškų tarnybos direktorius ir duomenys pagal patikrinimo akto Nr. 844 išvadas registruojami Kadastre“. Taigi, atsakovė atskiro administracinio akto dėl Kadastro duomenų taisymo nėra priėmusi (nors tai numatyta Tarnybos direktoriaus 2013-08-22 įsakymu Nr. 198-13-V patvirtintų Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo 11 punkte bei 6 priede), o savo sprendimu dėl duomenų taisymo (tikslinimo) laiko Patikrinimo akto Nr. 844 tvirtinimą, t. y. sprendimą atsakovė priėmė, patvirtindama Patikrinimo aktą Nr. 844, kuriame buvo nurodyta, kad miško kvartale Nr. 236, sklypo Nr. 43 dalyje miško žemė verčiama ne miško žeme.
Pasisakydamas dėl 0,0131 ha sklypo dalies 43-1, pareiškėjas nurodė, kad Patikrinimo akte buvo konstatuota, jog aplinkybės dėl esą iškirsto miško sklypo dalyje, plane pažymėtoje 43-1, tiek 43-2 ir 43-3 konstatuotos „išnagrinėjus archyvinę medžiagą“, kurią sudaro tik 1995-1998 m. bei 2005 m. ortofotonuotraukos, ir „įvertinus šios teritorijos augančių medžių lajų išvaizdą“. Iš Patikrinimo akto Nr. 844 turinio matyti, kad jokie matavimai, naudojant atitinkamus prietaisus, priemones nebuvo atlikti, medžių kirtimo faktas nepatvirtintas jokiais kitais objektyviai nustatytais faktais. Pareiškėjas teigė, kad ortofotonuotraukos negali būti pagrindas sprendžiant, ar buvo iškirsti medžiai pačiame miško pakraštyje. Ypač, kai sprendžiama dėl vos 1 aro ploto iškirtimo teritorijoje 43-1 ar net 1 kv. m teritorijoje 43-3. Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad medžių lajų išvaizda gali objektyviai įrodyti miško kirtimo faktą ir net iškirstų medžių kiekį. Patikrinimo akte niekaip nepaaiškinta ir nedetalizuota, kokius konkrečiai ir kokiu būdu faktinius duomenis atspindi ir yra „užfiksavusi“ augančių medžių laja. Šie duomenys niekaip negali būti laikomi pagrįstais duomenimis ir įrodymais apie esą medžių kirtimą ar nukirstų medžių kiekį.
Pareiškėjas pažymėjo, kad valstybinė miško inventorizacija buvo atlikta 1999 m., todėl, dėl prietaisų netikslumo, buvo galimos dažniausiai net kelių metrų paklaidos. Aplinkosaugos specialistai turi įrodyti, jog 1999 m. matavimo tikslumai yra itin aukšti, t. y. nurodyti, kokiais prietaisais buvo atlikti matavimai, su kokia koordinačių sistema buvo susietos nustatytos koordinatės (jei buvo susieta), kokiu tikslumu (įvertinant paklaidas) šias koordinates galima nustatyti šiandien. Kad matavimai nebuvo itin tikslūs, matyti ir iš ortofotografijų: pvz. šiaurės rytinėje miško dalyje į miško žemę įtrauktos ne miško naudmenos, tuo tarpu šiaurės vakarinėje dalyje augantys miško medžiai nepatenka į miško žemę. 2013 m. G. S. priklausančiame žemės sklype, kuriame ir yra ginčo miškas, buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurie yra patvirtinti atsakingų institucijų ir subjektų, po kurių patvirtinimo jokie kadastro duomenų keitimai nebuvo padaryti. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad sklype miško žemės plotas apima 0,7813 ha ir būtent tokiam sklypo plotui taikomos specialiosios miško naudojimo sąlygos (XXVI Miško naudojimo apribojimai). Žemės sklypo, kadastrinis Nr. 8277/0002:8, plane aiškiai nurodyta, kad teritorija 43-1 nepatenka į miško žemę ir yra kiemo dalis. Dėl to šioje teritorijoje netaikomi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo reikalavimai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys veiklą miške. Taigi, akivaizdu, jog aplinkos apsaugos pareigūnai negali pateikti vienareikšmių duomenų dėl miško ploto, jo kirtimo faktų, o taip pat, jog teritorija 43-1 yra miške, jog joje buvo miško medžiai, kurie esą neteisėtai iškirsti.
Pasisakydamas dėl 0,0131 ha sklypo dalies 43-2, pareiškėjas paaiškino, kad Patikrinimo akte nurodoma, jog teritorijoje 43-2 stovi statinys. Tai pat nurodoma, kad šioje teritorijoje iškirsta 0,0089 ha miško. Pažymėtina, kad visas statinys, esantis šioje teritorijoje, užima apie 36 kv. m žemės ploto. Tik dalis šio statinio, kaip matyti iš Patikrinimo akto, anot aplinkosaugos pareigūnų, patenka į miško žemę. Taigi, akivaizdu, kad tik apie 20 kv. m miško žemės galimai užimtas statinio. Tuo tarpu neaišku, kaip ir kodėl Patikrinimo akte konstatuojama, kad iškirsta net 89 kv. m. Žiūrint į ortofotografijas aiškiai matyti, kad teritorijoje 43-2, visur aplink statinį, yra medžiai (žalios, geltonos medžių lajos).
Pasisakydamas dėl 0,0131 ha sklypo dalies 43-3, pareiškėjas nurodė, kad pareigūnai konstatavo, jog teritorijoje 43-3 buvo sunaikinta 1 kv. m miško. Nurodoma, kad ši teritorija užimta statinių. Tačiau pareiškėjas pažymėjo, kad su šia teritorija ribojasi du statiniai. Abiejų statinių plotis apie 5 metrus. Taigi, aplinkosaugos pareigūnai konstatavo, kad statiniai į miško žemę patenka per 10 cm. Tokie duomenys akivaizdžiai patenka į galimas matavimų paklaidas.
Pareiškėjas pabrėžė, kad iš Patikrinimo akto bei Privalomojo nurodymo turinio ir aukščiau nurodytų argumentų matyti, kad aplinkosaugos pareigūnai patikrinimą atliko neteisingai, nenustatė reikšmingų aplinkybių, nesurinko pažeidimo įrodymų, priėmė skubotas ir nepagrįstas išvadas ir įpareigojimą. Konstatavus, kad Patikrinimo akte nustatyti duomenys yra netikslūs, neteisingi, nepagrįsti, neteisėtu ir nepagrįstu laikytinas ir Privalomasis nurodymas ir dėl to naikintinas.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas bei jo atstovė patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti, patikslindami, kad 2015-11-09 eigulys A. N. apžiūrėjo ginčo miško ribas, kad buvo padarytos fotonuotraukos, kad Tarnybos tikrintojai galėjo suklysti, vertindami ginčo miško ribas. Be to, pabrėžė, kad Tarnyba pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, ginčo sprendime (Patikrinimo akte) nenurodydama motyvų, argumentų, apskundimo tvarkos.
Atsakovė Tarnyba kartu su Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritoriniu poskyriu bendrame atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, jog Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas per vienerius metus atkurti mišką jo nuosavybės teise valdomame sklype neteisėtai iškirtus 0,0221 ha miško plotą. Miško iškirtimo faktas nustatytas 2014-07-31, atlikus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje. Patikrinimas vietoje atliktas, gavus informaciją, jog Kadastro duomenys galimai netikslūs ir siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miško iškirtimo faktas nustatytas išnagrinėjus ir palyginus 1988 m, 1999 m. ir 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, archyvinę medžiagą bei įvertinus šalia šios teritorijos augančių medžių lajų išvaizdą. Pagal 1988 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, ginčo sklype buvo inventorizuota 0,7 ha miško; pagal 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ginčo sklype yra registruota 0,8 ha miško.
Tarnyba pažymėjo, jog pagal 2014-07-18 prašyme „Dėl neteisėtų veiksmų sunaikinus dalį miško, įvertinimo ir informacijos pateikimo“ pateiktą informaciją pareiškėjui priklausančiame ginčo sklype 1991 m. buvo 0,83 ha miško.
Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjo pateikti argumentai dėl 0,0131 ha sklypo dalių 43-1, 43-2 ir 43-3 yra grindžiami prielaidomis. Atsiliepimą į skundą atsakovė grindė Miškų įstatymo 2 str. 3 dalimi, Lietuvos Respublikos miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punkto nuostatomis bei nurodė, jog miškų kadastro duomenys pagrįstai patikslinti Kadastro tvarkytojo sprendimu pagal Patikrinimo akto išvadas, vadovaujantis Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013-08-22 įsakymu Nr. 198-13-V „Dėl duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4.8, 7 ir 10.3 punktų nuostatomis.
Atsakovė taip pat nurodė, jog skundžiamas Privalomasis nurodymas yra pagrįstas, nes vadovaujantis Miškų įstatymo 15 str. 4 dalies nuostatomis, neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Tarnybos atstovai patvirtino atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Liudytoja G. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji dalyvavo 2014-07-31 patikrinimo metu, kai buvo atvykę Tarnybos pareigūnai, kad pareigūnai apžiūrėjo ginčo sklypus, kad medžių ginčo sklypuose ji su pareiškėju nekirto.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui priklauso sklypų kvartalas Nr. 236. Pagal A. S. 2014-07-18 prašymą šiame kvartale buvo atliktas patikrinimas vietoje. Iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad 2014-07-31 atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog sklypo dalyse 43-1, 43-2 ir 43-3 yra sunaikinti visi miško elementai. Patikrinimo akto priede Nr. 3 esančios fotonuotraukos įrodo, jog minėtose sklypo dalyse yra įrengta žvyruota aikštelė, stovi pastatai bei įrengtas žvyruotas kelias. Tarnyba 2014-08-11 patvirtino Patikrinimo aktą.
Tarnyba, atsižvelgusi į Patikrinimo aktą, priėmė Privalomąjį nurodymą, kuriuo, vadovaujantis Miškų įstatymo 15 str. 4 punktu, nurodė pareiškėjui per vienerius atkurti neteisėtai iškirstą mišką.
Tarnyba 2014-09-24 sprendime Nr. R2-2802 nurodė, jog Privalomasis nurodymas priimtas vadovaujantis Patikrinimo aktu bei išanalizavus ir patikrinus 1988 m., 1999 m. ir 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, archyvinę medžiagą.
Pareiškėjas teigė, jog patikrinimo metu nebuvo atlikti tikslūs matavimai, Patikrinimo akte nenurodyta, kokie prietaisai buvo naudojami, o ortofotografijos nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog buvo iškirsta dalis miško, medžių kirtimo faktas nepatvirtintas jokiais kitais objektyviai nustatytais faktais, todėl Patikrinimo aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja AAVKĮ (1 straipsnis). Šio įstatymo 12 str. 1 dalis nustato aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas. Pagal minėtos dalies 6 punktą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoda privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims.
AAVKĮ 2 str. 6 dalis privalomąjį nurodymą apibrėžia kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimą fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. AAVKĮ 12 str. 1 d. 13 punktas numato, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę gauti iš juridinių ir fizinių asmenų informaciją, reikalingą užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, išaiškinti pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus, patraukti juos atsakomybėn, taip pat gauti informaciją apie ūkinės veiklos poveikį aplinkai, informaciją, susijusią su mokesčiais už aplinkos teršimą bei gamtos išteklių naudojimą.
Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti AAVKĮ 18 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 punktą, privalomasis nurodymas duodamas, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti AAVKĮ 20 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, jog privalomajame nurodyme turi būti įvardinta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti. Privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti minėtų įstatymų nuostatų reikalavimus, jame turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės (LVAT 2012-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012; 2012-09-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012 ir kt.).
Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013-08-22 įsakymu Nr. 198-13-V, 7 punkte nustatyta, kad gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas). Jeigu komisijos išvadose konstatuojama, kad Kadastro duomenys yra keistini, tikslintini ir (ar) taisytini, pokyčius tvirtina Valstybinės miškų tarnybos direktorius ir duomenys pagal patikrinimo akto išvadas registruojami Kadastre.
Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į išdėstytas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Patikrinimo aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, t. y. jame tinkamai nurodyti motyvai, argumentai bei išvados, todėl naikinti Patikrinimo aktą šiuo pagrindu nėra teisinio pagrindo.
Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad skundžiamame Patikrinimo akte nėra nurodyta jo apskundimo tvarka ir tai laikytina skundžiamo akto trūkumu, tačiau ši aplinkybė yra tik šio Patikrinimo akto formos trūkumas ir šis procedūrinis pažeidimas neturi ir neturėjo jokios įtakos Patikrinimo akto teisėtumui. Pažymėtina, kad pareiškėjas suprato, kur ir kaip reikia skųstis, o pradėtas ginčas dėl jo galimai pažeistų teisių atstatymo nagrinėjamas teisme. Tačiau, teismo vertinimu, būtina pažymėti ir atkreipti Tarnybos dėmesį, jog LVAT jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas ar netinkamas išaiškinimas nesiderina su geru viešuoju administravimu. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas (LVAT 2008-08-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008).
Nagrinėjamu atveju iš Privalomojo nurodymo turinio matyti, jog jis buvo priimtas Patikrinimo akto pagrindu bei vadovaujantis AAVKĮ 18 str. 5 dalimi, kuri nustato, jog privalomasis nurodymas duodamas, kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai. Privalomajame nurodyme taip pat vadovaujamasi Miškų įstatymo 15 str. 4 punktu, kuris nustato, jog miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Želdintinose ir atželiančiose kirtavietėse ir degavietėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo, žuvę želdiniai ir žėliniai – ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.
Teismas daro išvadą, kad iš Patikrinimo akto turinio matyti, jog patikrinimo vietoje metu (2014-07-31) pagrįstai buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys ir grafiniai duomenys neatitinka faktinių duomenų dėl miško žemės transformacijos, t. y. iškirsta dalis miško, priklausančio pareiškėjui.
Teismas daro išvadą, kad Tarnyba pateikė į bylą sertifikatą, kuris patvirtina, jog patikrinimo metu matavimai buvo atlikti sertifikuotu GeoMax Zenith20 GSM prietaisu, todėl yra nepagrįstas pareiškėjo teiginys dėl netikslių matavimų. Be to, patikrinimas buvo atliktas A. S. 2014-07-18 prašymu, kuriame jis nurodė aplinkybes, jog pareiškėjas iškirto miško dalį ir toje vietoje pasistatė ūkinius pastatus bei nutiesė kelią patekimui į kitus sklypus.
Taigi, visuma byloje esančių įrodymų, t. y. 2014-07-31 betarpiškas patikrinimas vietoje, kurį atliko kompetentingi bei kvalifikuoti Tarnybos atstovai, fotonuotraukos, ortofotonuotraukos, matavimo prietaiso, kuriuo buvo naudojamasi patikrinimo metu, sertifikatas, A. S. 2014-07-18 prašymas Valstybinei miškų tarnybai, patvirtina, jog neteisėtai buvo iškirsta Patikrinimo akte nurodyta dalis pareiškėjui priklausančio miško.
Teismas daro išvadą, kad liudytojos G. S. teisminio nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai nepaneigia teismo nustatytų faktų, jog neteisėtai buvo iškirsta dalis pareiškėjui priklausančio miško. Teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia ir eigulio A. N. 2015-11-09 rašytiniai paaiškinimai, kuriuos teismas vertina kaip samprotavimus ir prielaidas, o ne kaip specialisto išvadas.
Pareiškėjui neįrodžius, jog patikrinimas vietoje buvo atliktas netinkamai ir nustačius, jog Patikrinimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas, o šį Patikrinimo aktą teisėtai ir pagrįstai 2014-08-11 patvirtino Tarnyba, nėra pagrindo naikinti ir Privalomąjį nurodymą. Taip pat, kaip išvestinis, atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas panaikinti Tarnybos 2014-09-24 sprendimą atsisakyti tenkinti skundą Nr. R2-2802.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog konstatavus, kad Patikrinimo aktas, kurį 2014-08-11 patvirtino Tarnybos direktorius, Tarnybos 2014-09-24 sprendimas atsisakyti tenkinti skundą Nr. R2-2802 bei Tarnybos 2014-08-13 Privalomasis nurodymas Nr. P-7K-2 yra teisėti ir pagrįsti, o naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo, yra atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo G. S. skundas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 str. 1 dalimi, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo G. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.