- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-459-357/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutės Burbulienės, Rasa Bartašienė (pran.), Birutės Simonaitienės
- Ieškovas
- N. J.
- Atsakovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas V. Rudaitis Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00861-2011-9
SPRENDIMAS
2012 m. gruodžio 7 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ir atsakovo A. R. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal N. J. ieškinį atsakovui A. R. ir trečiajam asmeniui Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nekilnojamojo turto nuosavybės dalių pakeitimo ir piniginės kompensacijos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė N. J. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama atidalinti atsakovą A. R. kaip bendrasavininkį iš bendrosios dalinės nuosavybės: žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), kompensuojant jam tenkančią ? dalį turto pinigais ir priteisti atsakovui iš ieškovės 15258,25 Lt piniginę kompensaciją, pakeisti nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalis konstatuojant, kad šio turto savininkė yra ieškovė bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (3-5 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu A. R. yra bendrasavininkai gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) mieste, kuriuos paveldėjo po motinos mirties, o žemę įgijo pagal pirkimo-pardavimo sandorius. Ieškovei priklauso nuosavybės teisė į minėtus pastatus ir žemės sklypo ? , o atsakovui į ?. Atsakovas laiko ieškovę nesąžininga turto įgijėja, todėl gyvenimas su priešiškai nusiteikusiu atsakovu bendrojoje nuosavybėje yra neįmanomas. Ieškovė atsakovo A. R. pareikštą priešieškinį prašė atmesti (98-99 b. l.).
Atsakovas A. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti nurodydamas, kad yra galimybė pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – natūrą (21-22 b. l.). Todėl atsakovas A. R. pateiktu teismui priešieškiniu prašė atidalinti jam priklausančią ? dalį pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bei nustatyti naudojimosi jais tvarką pagal jo pateiktą pasiūlymą (43-45 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kelmės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovės N. J. ieškinį atsakovui A. R. ir trečiajam asmeniui Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nekilnojamojo turto nuosavybės dalių pakeitimo ir piniginės kompensacijos priteisimo atmetė.
Atsakovo A. R. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė. Priteisė iš N. J. ir A. R. po 13,87 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (137-141 b. l.).
Teismas nustatė, kad ieškovė N. J. ir atsakovas A. R. yra 0,0721 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Ieškovei N. J. priklauso 631/721 dalis žemės sklypo pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir ? dalys pastatų pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovui A. R. priklauso 90/721 dalis žemės sklypo pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir ? dalis pastatų pagal teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad reikalavimą atidalinti turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais – priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją ieškovė grindžia tuo, kad atsakovui priklauso itin maža dalis ? turto, dėl ko atidalinti jam priklausančią dalį natūra nėra galimybės bei dėl atsakovo agresyvumo ir netinkamo elgesio nesant galimybės kartu su juo naudotis turtu. Teismas akcentavo, kad atsakovui iš tiesų priklauso itin maža dalis turto 90 kv. m. žemės sklypo, 20,6 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, iš jo – tik 8,9 kv. m. gyvenamojo ploto, 4 kv. m. ūkinio pastato ir 3,25 kv. m. garažo – 7-9 l. . Todėl teismas sprendė, kad tik esant kitokioms aplinkybėms, ieškovės siūlomą atidalijimo būdą teismas galėtų vertinti kaip priimtiniausią. Tačiau atsakovas pateikė turto padalinimo natūra projektą, o ieškovė neįrodė, kad toks padalinimas iš principo neįmanomas. Byloje teismo nustatyta, kad ieškovė N. J. daugiau kaip 30 metų ginčo name negyvena ir juo visiškai nesinaudoja, turi dar keletą gyvenamųjų patalpų. Faktą, kad ji ginčo name proceso eigoje deklaravo gyvenamąją vietą ir jos teiginius apie rengimąsi jame ateityje gyventi, teismas nevertino kaip įrodymus, patvirtinančius, jog ginčo turtas yra būtinas ieškovei kaip gyvenamoji patalpa. Teismo nustatyta, kad atsakovas A. R. yra neįgalus, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, jis su sutuoktine ir nepilnamečiu vaiku nuo 1998 metų nuolatinai gyvena ginčo name, kuris yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, jokių kitų nekilnojamųjų daiktų neturi. Jo šeimos pajamos yra mažo dydžio, todėl pakankamos tik pragyvenimui. Ieškovės 15258 Lt siūlomą kompensaciją teismas laikė nepakankama kitos gyvenamosios patalpos įgijimui. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo, kaip neįgalaus ir faktiškai nedarbingo asmens, šeimos su nepilnamečiu vaiku interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe, tame tarpe – dalimi gyvenamojo namo, kuri yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, vienareikšmiškai nusveria ieškovės, kaip didesnės turto dalies savininkės interesus, ką patvirtina trečiojo asmens – vaiko teisių apsaugos institucijos – atstovės pozicija proceso eigoje. Todėl teismas pripažino, kad piniginė kompensacija atsakovui galėtų būti priteisiama tik esant išimtinėms ir su paties atsakovo kalte susijusioms aplinkybėms, jei jis visiškai nesirūpintų turtu ir jį gadintų, keltų realų pavojų bendrasavininkiams ir t.t. Teismas pažymėjo, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin blogi, atsakovas eilę kartų baustas administracine tvarka. Tačiau teismo nurodyta, kad jokių kitų įrodymų dėl atsakovo netinkamo elgesio, dėl kurio būtų neįmanoma bendrai naudotis turtu, ieškovė nepateikė. Todėl teismas ieškovės reikalavimą atidalinti ginčo turtą priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją atmetė kaip iš esmės pažeidžiantį svarbiausius atsakovo ir jo šeimos narių interesus. Teismas akcentavo, kad netenkinant reikalavimo atidalinti turtą priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją, turi būti pasirinktas kitas atidalinimo būdas. Atsakovas sumokėti piniginę kompensaciją ieškovei realiai neturi galimybės, todėl laikė, kad turtas gali būti padalintas tik natūra.
Atsakovas pateikė savo turto atidalijimo variantą, ieškovė pateikti savo variantą atsisakė, todėl teismas vertino tik atsakovo pateiktą projektą nurodydamas, kad įrodymų, jog nėra galimybės priteisti atsakovui natūra mažesnę, labiau atitinkančią jam priklausančią, idealią turto dalį, A. R. nepateikė. Jokios kompensacijos ieškovei tarp atitenkančios pagal priešieškinį padalinto daikto dalies ir idealiosios dalies skirtumo atsakovas taip pat nepasiūlė. Todėl teismas pripažino, kad atsakovas pateiktu projektu siekia patenkinti tik savo interesus, t.y. piktnaudžiauja teise, ir būdamas itin mažos turto dalies savininkas ir dėl kitų aplinkybių, siekia užvaldyti daug didesnę, nei jam priklausančią turto dalį. Papildomai teismas pažymėjo, kad atsakovo pateiktas projektas turi ir kitų trūkumų – nėra aiškiai pažymėta žemės sklypo prie pastatų priklausomybė, neišspręstas atsakovo priėjimo prie tualeto klausimas ir kt. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad turtas pagal atsakovo pateiktą projektą negali būti padalinamas. Kitų turto padalinimo variantų proceso dalyviai nepasiūlė, teismas savo iniciatyva to padaryti negali, todėl priešieškinį teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo iš dalies pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012m. balandžio 3d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-47-471/2012 ir atsakovo priešieškinį patenkinti:
- atidalinti atsakovui priklausančią ? -ąją dalį gyvenamojo namo UN: (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato UN: (duomenys neskelbtini), pastato-garažo UN: (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių UN: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) mieste, iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra ir atsakovui paskirti naudotis gyvenamajame name 1-4/4,51 kv. m. veranda ir 1-8/18,25 kv. m. ploto kambariu; paskirti naudotis garažu UN: (duomenys neskelbtini);
- atidalinti priklausančią 90/721 dalį žemės sklypo 0.0721 ha dydžio UN: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, ir nustatyti šią naudojimosi tvarką žemės sklypu: man paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A"- 90 kv. m. ploto dydžio, ieškovei N. J. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B",-389 kv. m. ploto dydžio, bendram naudojimui paskirti 87kv.m., plane pažymėtus raide „C" bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (144-147 b. l.).
1. Apeliantas teismo sprendimą laiko neteisingu, kadangi ginčas tarp šalių nėra išspręstas. Ieškovė deklaruodama savo gyvenamąją vietą šiuose pastatuose siekia visais įmanomais būdais iš šių pastatų išstumti atsakovą, kad ji galėtų viena jais naudotis. Teismas, nagrinėdamas priešieškinį, ieškovei nedavė nurodymo pateikti savo variantą dėl šio turto atidalijimo.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo pasiūlytas variantas dėl turto atidalijimo yra savanaudiškas, nes sau prašoma per didelė turto dalis. Mano, kad jeigu atsakovo pasiūlytas variantas teismui atrodė ydingas, o ieškovė atsisakė pateikti savo variantą, teismas visgi turėjo remtis atsakovo pasiūlytu variantu ir jo priešieškinį patenkinti.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo pasiūlytame variante dėl turto atidalijimo nėra aiškiai pažymėta žemės sklypo prie pastatų priklausomybė, neišspręstas atsakovo priėjimo prie tualeto klausimas ir kt. Teismas atsakovui jokių įpareigojimų dėl pateikto turto atidalijimo projekto nedavė.
Apeliaciniu skundu ieškovė N. J. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą ieškinio dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovo A. R. priešieškinio dalyje palikti nepakeistą (153-155 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovui tenkanti ? turto dalis pernelyg maža, joje nėra komunikacijų, todėl naudojimasis ja visais metų laikais trijų asmenų atsakovo šeimai realiai neįmanomas. Nuostata sprendime, kad turtas gali būti padalintas tik natūra, nes kompensacijos priteisimas iš esmės pažeistų svarbiausius atsakovo ir jo šeimos narių interesus apeliantė laiko nepagrįsta, kadangi atsakovas savo turėtą butą realizavo (pardavė), jo sutuoktinė turtą - namų valdą taipogi realizavo.
Šie faktai apeliantei leidžia teigti, kad už du parduotus būstus gautų lėšų ir 15258,25 Lt kompensacijos šioje byloje pilnai pakanka būsto išsinuomojimui ar net nuosavo įsigijimui. Atsakovas turi galimybę papildomai gauti lėšų ir iš užsienyje dirbančių savo pilnamečių vaikų. Mano, kad atsakovui A. R. išlieka galimybė būsto klausimą spręsti ne ginčo, bet derybų būdu: nuoma, pirkimas - pardavimas ir pan., t.y. ne prievarta primesti kitiems savo valią, bet pasirūpinti sprendimu atitinkančiu savo ir šeimos narių interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą N. J. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą atsakovo priešieškinio dalyje palikti nepakeistą ir jo apeliacinį skundą atmesti (161-163 b. l). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atidalinti atsakovui ? dalį turto natūra taip, kad trijų asmenų šeima joje galėtų gyventi visais metų laikais galimybės nėra, nes priklausanti nuosavybės dalis pernelyg maža. Analogiška padėtis ir su žemės sklypo atidalijimu taip kaip prašo atsakovas. Pagal pirkimo - pardavimo sutartį atsakovui A. R. priklauso 90 m² žemės sklypo, o likusi dalis - 631 m² pagal analogišką sutartį, priklauso ieškovei N. J.. Atsakovas reikalauja jo nupirktą 90 m² žemės sklypą jam atidalinti natūra, o ieškovės 87 m² dydžio kiemą skirti naudotis bendrai ir nutyli apie žemę po pastatais, kas visai neatitinka realios atsakovo ? turto dalies.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. R. prašo N. J. apeliacinį skundą atmesti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą toje dalyje palikti nepakeistą (164-166 b. l). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovei gerai žinoma, kad už atsakovo žmonos pinigus, gautus pardavus butą prieš 14 metų, buvo atlikta motinai priklausiusio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) mieste, remontas: įvestas centralinis apšildymas, nupirktas naujas šildymo katilas, apšiltintos viso namo vidinės sienos, atliktas einamasis remontas. Atsakovo žmona niekada neturėjo jokios namų valdos ir tuo labiau jos nerealizavo. Daugelį metų būtent atsakovas rūpinasi visu namu, jo priklausiniais, žeme, šildo namą, moka už elektrą, šiukšles.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Bylos dokumentais nustatyta, kad Kelmės apylinkės teismo 2009m. gruodžio 10 d. sprendimu atsakovui A. R. pripažinta teisė į privalomąją 1/8 dalį jo mirusios motinos V. I. R. palikimo. Atsakovui priteista 1/8 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), registruotų V. I. R. vardu (b. l. 131-133). Šalys yra 0,0721 ha. ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , bendrasavininkiai, ieškovei N. J. priklauso 631/721 dalis žemės sklypo pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir 7/8 dalys pastatų pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovui A. R. priklauso 90/721 dalis žemės sklypo pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir 1/8 dalis pastatų pagal aukščiau nurodomą teismo sprendimą (b.l.6-9, 10-14, 15, 28). Byloje nustatyta, kad ieškovė N. J. šiuo metu nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje. Šią aplinkybę ji patvirtino ir teismo posėdyje bei nurodė, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,18 ha. ploto žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini); 179/904 dalis 0,0904 ha. ploto žemės sklypo, 32,47 kv.m. ploto butas ir 28/100 dalis ūkinio pastato esančių (duomenys neskelbtini) (b.l.59-68).
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas A. R. su sutuoktine R. R. ir (duomenys neskelbtini) gimusiu nepilnamečiu sūnumi K. R. 1998-05-29 deklaravo gyvenamąją vietą ir nuolatinai gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l. 23 ).Kito nekilnojamojo turto atsakovo šeima neturi, 1998-04-27 turėtą 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini) pardavė. Pateikti dokumentai rodo, kad A. R. yra neįgalus, jam iki 2023 m. nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. netektas darbingumas, nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis (b.l.27,29). Atsakovo šeimos mėnesines pajamas sudaro gaunama apie (duomenys neskelbtini) Lt invalidumo pensija, (duomenys neskelbtini) Lt priežiūros išlaidų kompensacija, apie (duomenys neskelbtini) Lt R. R. gaunamas darbo užmokestis (b.l. 124 ).
Viena iš bendraturčių teisių yra teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurią jis gali įgyvendinti kartu su kitu bendraturčiu (CK 4.80str. 1 dalis). Daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, atidalijami bendraturčiai gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str.2 dalis). Kolegija konstatuoja, kad byloje aptarti įrodymai ir šalių išsakyta pozicija leidžia pripažinti, kad pastatų atidalijimas pagal ieškovės ieškinį-atsakovo dalies visišką atidalijimą iš nuosavybės nėra pagrįstas ir teisingas.
Reikalavimą atidalinti turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais – priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją ieškovė grindžia tuo, kad atsakovui priklauso itin maža dalis turto dalis - 90 kv.m. žemės sklypo, 20,6 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, iš jo 8,9 kv.m. gyvenamojo ploto, 4 kv.m. ūkinio pastato ir 3,25 kv.m. garažo. Ieškovės siūlomas atidalijimo būdas negali būti vertinamas kaip priimtinas, ieškovė N. J. daugiau kaip 30 metų ginčo name negyvena, turi dar keletą gyvenamųjų patalpų, ginčo name deklaravo gyvenamąją vietą tik prasidėjus teisminiam procesui, atsakovas A. R. yra neįgalus, gyvena su sutuoktine ir nepilnamečiu vaiku, neturi kitos gyvenamosios patalpos ( CK 3.84str. 2d. 1p. ). Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas atsakovo atidalinimas iš visos bendrosios nuosavybės, nors šalys ir patvirtina, kad tarpusavio santykiai yra blogi, tačiau be ieškovės ir suinteresuotos liudytojos I. J. paaiškinimų, kitų objektyvių įrodymų apie atsakovo netinkamą elgesį, dėl kurio būtų neįmanomas turto atidalijimas, ieškovė nepateikė. Ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios yra jos ieškinio pagrindu, todėl ieškovės reikalavimas atidalinti ginčo turtą, priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją, atmetamas ( CPK 178str.).
Natūra galima padalyti daliuosius daiktus, padalijamo pagrindinio daikto daliai turėtų tekti ir dalis priklausinio, jeigu be priklausinio dalies pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį (CK4.6 str.). Tik nustačius, kad daiktas yra nedalus, svarstoma galimybė vienam iš bendraturčių priteisti kompensaciją, kuri turi būti teisinga t.y. atitikti rinkos kainą, įvertinant kiekvieno bendraturčio poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, pajamas kompensacijai išmokėti ir kt. reikšmingas aplinkybes. Atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės paskirtis - palengvinti savininko teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių.
Kolegija vertina, kad po atidalijimo, ieškovės ir atsakovo savininkų teisių įgyvendinimas neturi būti apsunkintas suvaržymais į atidalytąją daikto dalį, todėl nepalieka bendrojo naudojimo patalpų, ūkinių pastatų ar bendro žemės sklypo dalies. Netenkinant ieškovės ieškinio dalyje, kur prašoma atsakovą atidalinti iš visų pastatų ir žemės sklypo ir iš dalies tenkinant atsakovo priešieškinį, parinktinas kitas bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdas.
Dėl gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų padalijimo
Atsakovas pateikė patikslintą turto atidalijimo variantą - už gyvenamajame name tenkančią didesnę patalpų dalį (atsakovui tenkanti 1/8-oji dalis yra 20,64 kv.m. dydžio) gali būti apmokama kompensacija, nes atsakovas prašo patalpų 22,76 kv.m., t.y. 2,12 kv.m. daugiau. Atsakovas taip pat prašo garažo, ūkio statinių, kurių bendra vertė yra 5358 Lt, 1/8 dalies vertė yra 669,75 Lt, garažo vertė 2086 Lt. Garažo vertės 1416,25 Lt skirtumą atsakovas A. R. sutinka sumokėti ieškovei (b.l.180-183).Ieškovė teismo posėdyje taip pat pateikė galimą pastatų ir žemės sklypo atidalijimo projektą (b.l.185).
Sprendžiant dėl nuosavybės dalių atidalijimo bei kompensacijos dydžio, kolegija atsižvelgia į atsakovo pateiktą patikslintą atidalijimo projektą ir į ieškovės išdėstytą nuomonę bei pateiktą projektinį variantą. Šalių reikalavimus ir pasiūlymus tenkina iš dalies ir sprendžia, kad ieškovės siūlymas atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę nepaliekant bendrų patalpų ir bendrojo naudojimo žemės sklypo yra pagrįstas, galimas ir atitinka abiejų šalių interesus.
Kolegija atsižvelgia į įstatymo reikalavimus ir nuostatą, kad tie kiemo įrenginiai, kurie yra fiziškai nedalūs, tačiau būtini visiems atsidalijantiems bendraturčiams (šulinys, tualetas ir kt.) tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį, negali būti dalijami natūra. Nustatant atidalijimo būdą, pagal kurį nelieka bendrojo naudojimo patalpų ir bendro žemės sklypo, atsakovo prašymas paskirti visą garažą (26 kv.m. ploto) netenkinamas. Nenustačius bendrojo naudojimo žemės sklypo, nebegalimas atsakovo priėjimas prie ūkinių pastatų, taigi visi ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai paliekami ieškovei. Už atsakovui priklausančią 1/8 dalį ūkinių pastatų t.y. 7.25 kv.m., iš ieškovės paskaičiuotina 669,75 Lt kompensacija (b.l.183).
Ieškovei priteisiama (pagal abiejų šalių projektus) namo dalis yra su įrengimais, šildymu, ieškovei paliekamas šulinys, tualetas, visi kiemo statiniai, todėl atsakovui A. R. atitenka nelygiavertės patalpos. Verandoje atsakovas sutinka papildomai įsirengti vandentiekį, nuotekas, kambaryje įsirengti krosnį, atskirą įvažiavimą į savo žemės sklypą. Nėra duomenų, kad toks atsakovo pateiktas projektinis variantas būtų techniškai neįmanomas, projektas pasirašytas specialisto, todėl kolegijos vertinimu, yra pagrįstas ir galimas.
Nepriteisiant natūra ir nenustatant bendrojo naudojimo teisės atsakovui naudotis tualetu, šuliniu, nustatant minėtą pareigą papildomai įsirengti kanalizaciją, vandentiekį, patalpų šildymą, įsirengti įvažiavimą į žemės sklypą, šalims sudaromos nelygiavertės sąlygos. Kolegija sprendžia, kad proporcingumo atkūrimui, ieškovė turi šių įrengimų išlaidų dalį atsakovui kompensuoti.
Šalys nėra pateikusios tokių išlaidų paskaičiavimo ir kompensacijos piniginio dydžio, tačiau kolegija, įvertindama abiejų šalių menkas galimybes išmokėti viena kitai pinigines kompensacijas, priteisia atsakovui didesnę gyvenamųjų patalpų dalį. Šią kompensaciją iš esmės atitiktų kambario 1-6-11,26 kv.m. (plane 1-5 b.l.48) vertė ir iš viso didesne dalimi -13.38 kv.m. atsakovui tenkančių patalpų vertė (642 x 13.38).Tokiu būdu, atsakovui būtų kompensuota ir už ieškovei atitenkančią didesnę dalį ūkinių pastatų bei kiemo statinių ir už papildomus, nepigius įrengimus atsakovo lėšomis. Toks atidalijimo būdas šalims leistų izoliuotai naudotis pastatais ir žemės sklypu. Pažymėtina, kad pro kambario 1-6 langą įrengtas įėjimas į atsakovo verandą, todėl atidalijus šį kambarį atsakovui, nereikėtų jam papildomai įsirenginėti naujo įėjimo, būtų išvengta atsakovo vaikščiojimo pro ieškovės langus (b.l.180,182).
Taigi, šios gyvenamosios patalpos (1-6) priteisimas atsakovui, nežymiai viršytų gyvenamojo namo 1/8 nuosavybės dalį, atitiktų šeimos ir nepilnamečio sūnaus interesus vaikui turėti atskirą gyvenamąjį kambarį, atitiktų elementarius higienos reikalavimus įvedant vandentiekį, nuotekas ir kitus būtinus buičiai įrengimus, taip pat išspręstų piniginio kompensavimo šalių prievoles.
Dėl žemės sklypo padalijimo
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas numato, kad žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Taigi, žemės sklypas pastatui eksploatuoti sudaro 155 kv.m., likusi žemė 566 kv.m. padalijama proporcingai turimoms nuosavybės dalims, iš kurių atsakovui priklauso 71 kv.m., ieškovei 495 kv.m.
Žemės sklypas šalims padalijamas (atidalijamas) iš dalies pagal ieškovės pateiktą projektą, kuris atitinka atsakovui priklausančią dalį. Ieškovės pateiktame projekte nelieka bendrojo naudojimo žemės dalies, atsakovui tenkanti dalis išdėstyta prie jam paskiriamų gyvenamojo namo patalpų. Kolegija vertina, kad nenustačius žemės bendro naudojimo sklypo, bus išvengta galimos šalių nesantaikos. Atsakovui A. R. atidalijamo žemės sklypo riba ieškovės pateiktame projekte koreguotina, nes atsakovui priklauso ne 61.26 kv.m., bet 71 kv.m. žemės sklypo. Be to, atidalijus atsakovui kambarį 1-6 (plane 1-5 b.l.48), po kurio langais įrengtas įėjimas į verandą, juo naudotis taip pat reikalingas žemės plotas, todėl žemės sklypo riba perkeliama iki namo kampo (į ieškovės įvažiavimo pusę), iš kitos namo pusės nuo kampo pratęsiama prie jam tenkančių patalpų ribos taip, kad iš esmės atitiktų atsakovui tenkančią 71 kv. m. sklypo dalį (b.l. 46,48,182,183, 185).
Šalys įpareigotinos teismo sprendimo pagrindu pasidaryti žemės sklypo planą (b.l.187), pagal atidalintas natūra dalis.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šią bylą nagrinėjęs teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, nes netinkamai vertino įrodymus, nesiaiškino visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių, išvados neatitinka bylos aplinkybėms ir surinktiems įrodymams – CPK 185 str. Toks prosenis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisingą sprendimą ir sudaro pagrindą iš dalies panaikinti apskųstą sprendimą (CPK 327).Todėl apskųstas sprendimas panaikinamas dalyje ir ieškinys (reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo) bei priešieškinis tenkinami iš dalies.
Šalims priteisiamos bylinėjimosi išlaidos CPK 93str. tvarka. Ieškovės N. J. bylinėjimosi išlaidos sudaro 1500 Lt (b.l.128,157), atsakovo A. R. -2500 (b.l.78). Reikalavimus tenkinus iš dalies, šalims priteistina 50 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovės priteisiamas 675 Lt skirtumas atsakovui.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės N. J. ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovo A. R. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Atidalinti atsakovui A. R. priklausančią ? -ąją dalį gyvenamojo namo UN: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra ir atsakovui priteisti gyvenamajame name esančias patalpas 1 aukšte, pažymėtas inventorizacinės bylos plane: 1-4/4,51 kv. m. verandą, 1-3/18,25 kv. m. ploto kambarį, 1-5/11.26 kv. m. ploto kambarį, tvoros dalį atsakovo žemės sklypo dalyje.
Atsakovas A. R. savo lėšomis, per metus laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, įsiveda vandentiekį, nuotekas, kanalizaciją, šildymą ir įsirengia atskirą įvažiavimą į savo sklypą.
Atidalinti ieškovei N. J. priklausančias 7/8 dalis gyvenamojo namo UN: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra ir ieškovei priteisti gyvenamajame name esančias likusias patalpas 1 aukšte, pažymėtas inventorizacinės bylos plane: 1-1, 1-2, 1-6,1-7,1-8, priteisti visą antrąjį aukštą (mansardą), visą rūsį, priestatą; priteisti garažą UN: (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 2J1/p, UN: (duomenys neskelbtini), priestatą 4i1/p, ir visus kiemo statinius UN: (duomenys neskelbtini) ( tvoras, vartus, cokolį, šulinį, dėžę, išvietę).
Įpareigoti ieškovę N. J. nustatytu vienerių metų laikotarpiu, leisti naudotis atsakovui A. R. įvažiavimu, kiemo tualetu ir šuliniu.
Atidalinti atsakovui A. R. priklausančią 90/721 dalį žemės sklypo (iš 0.0721 ha) UN: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste ir priteisti natūra 71 kv.m., žemės sklypą plane pažymėtą raudona spalva (b. l. 187) prie jam tenkančios gyvenamojo namo nuosavybės dalies.
Atidalinti ieškovei N. J. priklausančią 631/721 dalį žemės sklypo ir priteisti natūra likusią 495 kv.m dalį, UN: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, plane pažymėta balta spalva (b.l. 187).
Įpareigoti ieškovę N. J. ir atsakovą A. R. teismo sprendimo pagrindu pasitvirtinti detalų žemės sklypo planą (b.l.187), pagal atidalintas natūra žemės sklypo dalis.
Priteisti iš ieškovės N. J. atsakovui A. R. 675 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.