Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1317-397/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-20
Bylos Nr.
1S-1317-397/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Nuteistasis
V. P.
Byla Nr. 1S-1317-397/2015
Proceso Nr. 1-20-1-00674-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 nutarties, kuria V. P. prašymas atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-03 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., laisvės atėmimu 2 metams. Kauno apygardos teismo 2013-04-08 nutartimi apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-26 nutartimi pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-03 nuosprendis ir Kauno apygardos teismo 2013-04-08 nutartis, V. P. padaryta veika perkvalifikuota iš BK 182 str. 2 d. į BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams. Pritaikius BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., bausmė subendrinta apėmimo būdu su pagal BK 300 str. 1 d. paskirta 200 MGL bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, jog V. P. padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas iš jų yra sunkus, už jo padarymą numatyta tik vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, todėl jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apygardos teismo 2015-01-20 nutartimi V. P. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 7 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės, taikant jam intensyvią priežiūrą. Kauno apylinkės teismo 2015-05-27 nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, nuteistajam V. P. pakeistos probacijos sąlygos, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant iki lygtinio paleidimo pabaigos tęsti darbą bei nuo 23.00 val. iki 05.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Kauno apylinkės teisme 2015-05-07 gautas nuteistojo V. P. prašymas taikyti jo atžvilgiu priimtam 2012-12-03 apkaltinamajam nuosprendžiui BK 75 str. (BK 75 str. 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Nuteistasis prašo pripažinti, jog jis yra visiškai atlikęs bausmę, skirtą 2012-12-03 nuosprendžiu, numatyta bausmės pabaiga – 2015-09-13.

Kauno apylinkės teismas 2015-06-12 nutartimi nuteistojo V. P. prašymą atmetė, konstatuodamas, kad BK 75 straipsnis reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau nėra susijęs su bausmės atlikimu ar atleidimu nuo bausmės, todėl nuteistojo atžvilgiu taikyti naujo įstatymo nuostatas ir pripažinti, kad jis jau yra atlikęs bausmę nėra pagrindo. Taip pat pažymėjo, jog skiriant bausmę buvo įvertintas nusikaltimų sunkumas, kaltė, ir kitos aplinkybės, todėl skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Šalies argumentai

Nuteistasis, nesutikdamas su priimta apylinkės teismo nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-06-12 nutartį, remiantis BK 75 str. 1 d. pripažinti, kad jis yra visiškai atlikęs bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiama nutartis yra be motyvų, kas yra esminis skundžiamos nutarties trūkumas. Vienintelis motyvas, kad BK 75 str. nuostatos niekaip nesusijusios su bausmės atlikimu ar atleidimu nuo bausmės. Toks motyvas yra atmestinas, kadangi baudžiamasis kodeksas yra vientisas, sistemiškai taikomas aktas. Ypatingai svarbu yra tai, kad bet kokios nuostatos, lengvinančios asmens teisinę padėtį, nepriklausomai ar asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn iki įstatymo redakcijos pasikeitimo, ar tuo metu, kada keičiasi įstatymo redakcija, būtų atliekantis bausmę, ar atskirais atvejais netgi visiškai atlikęs bausmę, yra taikytinos ir teisiškai reikšmingos. Toks teisinis reguliavimas yra atskleistas BK 3 straipsnio 2 dalyje, BPK 362¹ straipsnyje. Pastarajame straipsnyje yra nustatyta įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka. Šio str. 1 d. nustatyta, kad įstatymą panaikinantį veikos nusikalstamumą švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 str. nuostatomis. LR BK 3 str. 2 d. nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę, bei turintiems teistumą asmenims. Toks baudžiamosios teisės principas, kaip lex superior retro agit, žinomas visų civilizuotų valstybių įstatymų leidyboje bei teismų praktikoje.

Skunde pažymima, kad BK 75 str. 1 dalies redakcija pasikeitė ir yra suformuluota taip: „Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2002 m. gruodžio 20 d. Nutarime Nr. 38 6 p. konstatuotas ne tik paties baudžiamojo įstatymo, bet ir kitų įstatymų pasikeitimas, jeigu toks pasikeitimas turi arba gali turėti įtakos nuteisto asmens teisinei padėčiai. Taigi, galiojanti teismų praktika orientuoja netgi į galimą t.y. tikėtiną teisinės padėties pasikeitimą švelninimo linkme: „Tačiau kai kuriais atvejais veikos nusikalstamumui, baudžiamumui arba veiką padariusiojo asmens teisinei padėčiai įtakos gali turėti pakeitimai įstatymuose bei kituose teisės norminiuose aktuose, kurie nepriskiriami prie baudžiamųjų įstatymų, kaip antai: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Buhalterinės apskaitos įstatymas, Kelių eismo taisyklės, Kūno sužalojimo sunkumo nustatymo taisyklės, narkotinių ir psichotropinių medžiagą sąrašai ir pan. Teismai, nagrinėdami bylas, turi kruopščiai išsiaiškinti, kaip dėl tokio teisės norminio akto pasikeitimo pakito baudžiamajame įstatyme numatytos veikos nusikalstamumas, jos baudžiamumas ar veiką padariusiojo asmens teisinė padėtis, ir atsižvelgdami į pakitimus reikiamais atvejais pritaikyti BK 7 str. (1961 m. redakcijos BK) atitinkamos dalies nuostatas. Nuteistasis, ne tik buvo nuteistas tokia bausme, kurios taikymo požiūriu, tikėtina BK 75 straipsnio 1 dalies pasikeitimas gali turėti esminės įtakos, bet ir atliko didžiąją bausmės dalį. Kodėl skundžiamoje nutartyje pasisakyta: „nuteistojo prašymas yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas“ - taip pat nėra aišku, jokių motyvų skundžiamoje nutartyje šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas nepateikė.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepasisakė ir dėl to, kad teismas apkaltinamajame nuosprendyje motyvuodamas bausmės skyrimą grindė tokią bausmę argumentu, esą abu padaryti nusikaltimai yra baigtiniai; gi kasacinės instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis pakeistas, veiką perkvalifikuojant iš baigtinės veikos pagal BK 182 str. 2 d. į BK 22 str. 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 d. Jokios reikšmės motyvams, kuriais remdamasis Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus 2014-11-18 nutarimą Nr. 95-515 dėl nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo, teismas nesuteikė ir jų iš viso nenagrinėjo. Nuteistasis mano, kad yra visi pagrindai manyti, kad nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo; šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad bausmė, skirta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, yra visiškai atlikta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. skundas atmestinas.

2015-03-24 įsigaliojo 2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554 (TAR, 2015, Nr. 2015-04087), kuriuo buvo pakeista BK 75 str. 1 d., nurodant, kad „Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo“.

BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymas, švelninantis bausmę ar kokiu kitu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Todėl BK 75 str. pakeitimai galioja ir iki jų įsigaliojimo nuteistų asmenų atžvilgiu. Aukštesnysis teismas, vertindamas šią aplinkybę, sutinka su skundo argumentu, kad BK 75 straipsnio naujos redakcijos nuostatos turi grįžtamąją galią.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog BK 75 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusi 2015-03-24, redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau teismas neprivalo, o gali taikyti BK 75 str. nuostatas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, turi būti įvertintas nusikalstamos veikos pavojingumas (pavojingumo pobūdis ir laipsnis), kaltininko asmenybė (anksčiau padarytos nusikalstamos veikos, teisės pažeidimai, kaltininko elgesys, vertybinė orientacija, požiūris į darbą, charakterizuojantys duomenys ir pan.), jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.).

V. P. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas: pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą – BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., t.y. pasikėsinimą sukčiauti, bei už nesunkų nusikaltimą – BK 300 str. 1 d., t.y. dokumento suklastojimą ir suklastoto dokumento panaudojimą sukčiavimo tikslu. Tiek pirmosios instancijos teismas nagrinėjęs baudžiamąją bylą, tiek apeliacinės instancijos teismas nagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, pasisakė dėl bausmės skyrimo, motyvavo, kodėl skirtina reali ir tokio dydžio bausmė, kasacinės instancijos teismas pakeitęs kvalifikaciją (iš sukčiavimo į pasikėsinimą sukčiauti) skirtą bausmę sumažino, tačiau taip pat sprendė, jog skirtina su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Įvertinę byloje esančius duomenis Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas konstatavo, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., gali būti pasiekti tik paskyrus V. P. realią laisvės atėmimo bausmę, tokios rūšies bausmę laikė esant teisinga ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kuris nors sumažino realios laisvės atėmimo bausmės dydį, tačiau bausmės rūšies nekeitė. Darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog Kauno apylinkės teismo 2012-12-03 nuosprendžio, Kauno apygardos teismo 2013-04-08 nutarties, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-11-26 nutarties priėmimo metu būtų buvusios ar šiuo metu yra sąlygos taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi visos aplinkybės galinčios turėti įtakos bausmės skyrimui buvo įvertintos visų trijų instancijų teismų procesiniuose sprendimuose.

Be to, Kauno apygardos teismo 2015-01-20 nutartimi V. P. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 7 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės, taikant jam intensyvią priežiūrą. Kauno apylinkės teismo 2015-05-27 nutartimi pakeistos probacijos sąlygos, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant iki lygtinio paleidimo pabaigos tęsti darbą bei nuo 23.00 val. iki 05.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Numatyta bausmės pabaiga 2015-09-13.

Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinti Kauno apylinkės teismo 2015-06-12 nutartį apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutarė:

nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama

Teisėjas Gytis Večerskas