- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-25
- Bylos Nr.
- 1A-559-366-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Nijolė Sušinskienė
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Nuteistasis
- V. B., J. V., D. M.
- Advokatai
- Jonas Stankevičius, Lidija Blinkevičienė, Sergėjus Korznikovas, Alfonsas Mašalas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), Nijolės Sušinskienės ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. ir nuteistojo J. V. gynėjo advokato Sergejaus Korznikovo apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo :
V. B. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val.; mokytis ; neatlygintinai išdirbti per 3 mėnesius 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
J. V. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val.; mokytis ; neatlygintinai išdirbti per tris mėnesius 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Priteista iš V. B., J. V. ir D. M. 450 Lt solidariai, o V. B. ir J. V. neišsigalint - subsidiariai iš Obelių vaikų globos namų 300 Lt R. K. neturtinei žalai atlyginti ir po 500 Lt iš kiekvieno nuteistojo nukentėjusio turėtų atstovavimo išlaidų.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas D. M. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. ir J. V. nuteisti už tai, kad 2009 m. gruodžio 16d., apie 16 val, (duomenys neskelbtini), Obeliuose, Rokiškio r., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdami kartu su D. M., įžūliais, veiksmais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: stumdė ir gąsdino mažamečius vaikus, spardė ir daužė kambarių duris, necenzūriniais žodžiais išplūdo globos namų darbuotoją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir sutrumpinti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės terminą iki 6 mėnesių, nepriteisti turtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidų.
Nuteistasis skunde nurodo, kad įvykio metu kartu su kitais nuteistaisiais pirmiausia stumdė kitus vaikus, po to lauke parūkę grįžo prie virtuvės. Atėjęs R. K. juos nepagrįstai apkaltino savo automobilio spynelės apgadinimu ir lėkštės sudaužymu, todėl jie įsižeidę jam pasakė keletą necenzūrinių žodžių. Nuteistasis teigia besigailintis dėl tokio elgesio, esąs jauno amžiaus, nusikaltimo metu nepagalvojęs apie pasekmes, todėl mano, kad jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams yra per griežta ir turi būti sutrumpinta iki 6 mėnesių. Jis gyvena išlaikomas valstybės, todėl neturi lėšų sumokėti nukentėjusiojo turėtų atstovavimo išlaidų, be to, priteista 500 Lt suma yra per didelė. Nukentėjusiajam turtinės žalos nepadarė, todėl jam nepagrįstai priteista atlyginti šią žalą.
Apeliaciniu skundu nuteistojo J. V. gynėjas prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. V. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. ir jį išteisinti, nukentėjusiojo civilį ieškinį atmesti ir išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) medžiagą apie R. K. patraukimą drausminėn atsakomybėn.
Gynėjas skunde teigia, kad J. V. ir kiti nuteistieji įvykio dieną buvo ramūs, kol socialinis darbuotojas R. K. jų neapkaltino jo automobilio apdaužymu. Tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios J. V. pasikarščiavo. Gynėjo teigimu, J. V. veiksmus išprovokavo socialinis darbuotojas R. K., kuris, nepajėgdamas susitvarkyti su auklėtiniais, liepė jokios agresijos nedemonstravusiam J. V. juos nuraminti, o šiam nepaklusus, tapo R. K. priešiškumo objektu. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. K. yra baustas dėl netinkamo pareigų atlikimo. Be to, J. V. veiksmai nuosprendyje neindividualizuoti, iš nuosprendžio nustatomosios dalies galima spręsti, kad jis nusikaltimą padarė būdamas susitaręs su kitais nuteistaisiais. Tačiau byloje nėra tokį susitarimą patvirtinančių įrodymų, todėl J. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažintas nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje. Apibendrindamas gynėjas daro išvadą, kad J. V. nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteistas, o tapo pedagogo nesugebėjimo sutramdyti išdykaujančių globotinių auka.
Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiojo atstovas bei prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jiems bausmes.
Nuteistojo J. V. gynėjas prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. V. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. ir jį išteisinti, nepadarius jam inkriminuoto nusikaltimo, nes jo veiksmai buvo išprovokuoti paties nukentėjusiojo. Šie skundo teiginiai nepagrįsti.
Kaip matyti ir baudžiamosios bylos duomenų, nukentėjusysis įžūliai besielgiančius nuteistuosius pamatė prie globos namų valgyklos durų, kur jie kibo prie mažesnių vaikų, neleido jiems praeiti, atiminėjo maistą ir pan., todėl nukentėjusysis R. K., būdamas globos namų darbuotoju ir vykdydamas savo pareigas, ėmė juos drausminti, dėl ko pastarieji dar labiau suįžūlėjo ir ėmė jį plūsti necenzūriniais žodžiais, o vėliau dar apie tris valandas globos namų patalpose, nereaguodami į globos namų darbuotojų pastabas trikdė viešąją rimtį. Kada nuteistieji globos namuose pradėjo elgtis nusikalstamai R. K. nematė, todėl atmestina gynėjo versija, kad J. V. veiksmus išprovokavo pats nukentėjusysis.
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veika numatyta BK 284 str., pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Pasekmės - realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: įžūliais veiksmais; grasinimais; patyčiomis; vandališkais veiksmais. Veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. l d., būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniam ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, t.y. kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto pažeminti ir pan.. Taip pat tarp neigiamų padarinių visuomenėje ir kaltininko veikos būtina nustatyti priežastinį ryšį, t.y. kad visuomenės rimtis ar tvarka buvo sutrikdyta būtent kaltininko veiksmais, o ne trečiųjų veiksnių.
Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis J. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje – (duomenys neskelbtini) , kartu su V. B. ir D. M. įžūliais veiksmais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jų veiksmais pasireiškė mažesnių vaikų stumdymu ir gąsdinimu, kambarių durų daužymu ir spardymu, necenzūrinių žodžių vartojimu. Jų kaltę pilnai patvirtina nukentėjusiojo R. K., liudytojų A. K., A. R., N. G., L. K. parodymai, iš dalies pačių nuteistųjų daliniai prisipažinimai.
Nukentėjęs R. K. parodė, kad įvykio dieną jis vedė auklėtinius į valgyklą, kur pamatė visus tris nuteistuosius stumdančius mažesnius vaikus ir besikeikiančius. Sudrausminus juos, pats buvo išvadintas necenzūriniais žodžiais. Grįžus į ketvirtą aukštą netrukus išgirdo didelį triukšmą. Išėjęs į koridorių pamatė visus tris nuteistuosius vaikščiojančius koridoriumi ir demonstratyviai daužančius ir spardančius kambarių duris. Juos sudrausminus vėl buvo išplūstas necenzūriniais žodžiais. Vėliau auklėtojos skundėsi, kad nuteistieji nesiliauja triukšmavę, drausminami keikėsi ir tyčiojosi, o vaikinams išėjus į lauką, kelis kartus girdėjo veikiančią jo automobilio signalizaciją. Visą tokį nuteistųjų elgesį ir kalbas girdėjo mažesni vaikai, kurie dėl tokio jų elgesio buvo išsigandę. Tokie nuteistųjų veiksmai tęsėsi ne mažiau kaip tris valandas.
Liudytojos A. K., A. R., N. G., L. K. parodė, kad įvykio dieną joms dirbant vaikų globos namuose girdėjo ir matė triukšmaujančius, besikeikiančius ir įžūliai besielgiančius nuteistuosius. Mažesni vaikai jų bijojo, jos pačios jautėsi pažemintos ir įskaudintos dėl tokio jų elgesio.
Patys nuteistieji teisiamojo posėdžio metu neneigė kaltinime nurodytu laiku netinkamai elgęsi – daužę duris ir keikęsi, todėl J. V. gynėjo skunde išreikštas prašymas išteisinti J. V. jam nepadarius BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos atmestinas kaip nepagrįstas.
Kaip nepagrįstas atmestinas J. V. gynėjo skundo teiginys, kad nuteistojo J. V. veiksmai nuosprendyje neindividualizuoti, be to nepagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje. Tiek J. V., tiek kitiems nuteistiesiems kaltinimai pateikti dėl to, kad jie bendrais veiksmais: stumdydami ir gąsdindami mažamečius vaikus, spardydami ir daužydami kambarių duris, necenzūriniais žodžiais išplūsdami globos namų darbuotoją sutrikdė viešąją rimtį. Šie padariniai sukelti jų bendrais nusikalstamais veiksmais, vedinais vieningos tyčios, todėl jiems inkriminuotos veikos aprašymas pagrįstai neindividualizuotas. Pažymėtina ir tai, kad išankstinis susitarimas ar detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t.y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę (ar jos dalį). Kadangi neginčytinai įrodyta, kad J. V. viešąją rimtį trikdė bendrais veiksmais kartu su D. M. ir V. B., visi atliko nusikalstamus veiksmus nurodytus kaltinime ir bendrais veiksmais sukėlė pasekmes, teismas pagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažino tai, kad nusikaltimą numatytą BK 284 str. 1 d. jis padarė bendrininkų grupėje.
Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti jam skirtos laisvės apribojimo bausmės terminą iki 6 mėnesių. Šis jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., sankcija nustato, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas nuteistajam V. B. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. ir laisvės apribojimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos pavojingumą - jis įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę pripažino tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje, jo asmenybę apibūdinančius duomenis – V. B. anksčiau neteistas, jauno amžiaus, jam nustatyta emocijų ir socialinės raidos sutrikimas, globos namuose buvo pareikštas griežtas papeikimas, buvo pabėgęs iš globos namų, mokymuisi trūksta motyvacijos, buvo agresyviausias nusikaltimo dalyvis ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, su kuo visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas, bei neginčija ir pats nuteistasis.
BK 48 str. 2 d. nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Nuteistajam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė mažesnė nei galimas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, todėl atsižvelgiant į apylinkės teismo nurodytus motyvus, kad V. B. buvo aktyviausias nusikaltimo dalyvis ir nėra teigiamai charakterizuojamas, bei į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį, švelninti bausmę pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir (arba) specialios pareigos. Be to, bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, už kurią ji nustatyta, todėl šiuo atveju V. B. paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė su atitinkamais įpareigojimais, tinkamai apriboja nuteistojo teises bei laisves ir atlieka bausmės paskirtį.
Nuteistasis V. B. bei J. V. gynėjas apeliaciniuose skunduose prašė nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir atstovavimo išlaidų atmesti. Šie jų prašymai atmestini kaip nepagrįsti.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti ir turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusysis R. K. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, pažeminimą, nes kitų darbuotojų ir globotinių akivaizdoje jo atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Patirtą žalą nukentėjusysis įvertino 3000 Lt. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo poziciją, taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjęs yra pedagogas, jis tiesiogiai susijęs su nuteistųjų priežiūra, todėl vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturinės žalos tenkino iš dalies ir priteisė 450 litų neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.
Pagal BPK 104 str. 2 d. proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti procese gynėją ar atstovą turi teisę prašyti teismo šias išlaidas priteisti iš nuteistojo ar nuteistųjų. Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas gali šių išlaidų nepriteisti ar priteisti mažiau atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį.
Nukentėjusiajam R. K. apylinkės teisme atstovavo gynėjas J. V., kuriam už teisinę pagalbą nukentėjusysis sumokėjo 1500 Lt. Šias išlaidas nukentėjęs prašė priteisti iš nuteistųjų, savo prašymą pagrindė byloje esančiais dokumentais (1 T. b.l. 167). Iš byloje esančio kvito matyti, kad ši suma sumokėta už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas. Bylos duomenys patvirtina, kad gynėjas atstovavo nukentėjusiajam teisiamųjų posėdžių metu, ruošė civilinį ieškinį ir pan., todėl apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas po 500 Lt priteisė iš nuteistųjų. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo sprendimas šiuo klausimu taip pat yra pagrįstas ir teisingas, pagrindo nepriteisti nukentėjusiojo turėtų teismo išlaidų iš nuteistųjų pirmosios instancijos teisme, nėra.
Remiantis išdėstytu kolegija daro išvadą, kad skunduose išdėstytais motyvais keisti ar naikinti nuosprendį nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo R. K. interesus atstovavo advokatas Jonas Stankevičius, kuris pateikė pinigų priėmimo kvitą patvirtinantį apie tai, kad jam buvo sumokėta 1000 Lt už gynybą bei atstovavimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad posėdis nagrinėjant apeliacinius skundus truko trumpą laiką (20 min.), nėra duomenų, kad nukentėjusiajam buvo suteikta kokia nors kita teisinė pagalba (nebuvo rašytas skundas ar atsikirtimas į skundus), bei atsižvelgiant į asmenų, dėl kurių buvo paduoti apeliaciniai skundai teisinę padėtį, kolegijos nuomone, priteistina suma atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra per didelė ir mažintina iki 200 litų, priteisiant minėtą sumą iš nuteistųjų V. B. ir J. V., dėl kurių buvo paduoti apeliaciniai skundai.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo V. B. ir nuteistojo J. V. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.
Nukentėjusiam R. K. iš nuteistųjų J. V. ir V. B. papildomai priteisti po 100 Lt (šimtą litų) iš kiekvieno turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo.