Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B. ir Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. B. pilnai palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad klaidos pase ji nepastebėjo, o dėl rašymo apsirikimo ištaisymo ji taip pat niekur nesikreipė, nes būtų reikėję keisti daug dokumentų. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad ji yra A. B. duktė, o A. B. yra jos motina sudarytų jai sąlygas lengviau spręsti iškilusius klausimus kaip mamos pensijos gavimas pagal įgaliojimą, testamento bei paveldėjimo klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1d. numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 1 p.). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (LAT 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

- Prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę (sukels pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių). Taigi teismas nėra kompetentingas nustatyti faktų, kurie nors ir buvo ar yra, tačiau neturi juridinės reikšmės;

- Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;

- Įstatymas nenumato kitokios, t.y. ne teismo tvarkos tam juridiniam faktui nustatyti;

- Pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vieno iš aukščiau išvardintų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisme nenagrinėjamas (CPK 444 str., CPK 445 str.).

Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti ar atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.

Kaip matyti iš pareiškėjos J. B. ir jos atstovės, suinteresuoto asmens A. B. paaiškinimų bei pateiktų įrodymų, pareiškėja J. B. negali ne teismine tvarka įrodyti, jog ji yra A. B. duktė. Savo reikalavimą pareiškėja grindžia tuo, kad jos asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, t.y. Lietuvos Respublikos piliečio pase jos pavardė yra įrašyta „B.“, o jos mamos pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase yra įrašyta „B.“. Pareiškėja taip pat nurodė, kad šio juridinę reikšmę turinčio fakto, t.y. kad J. B. yra A. B. duktė, o A. B. yra J. B. motina nustatymas turės teisines pasekmes, nes ji tuomet galės paveldėti turtą po motinos mirties, kaip pirmos eilės paveldėtoja.

Kaip jau buvo aukščiau paminėta, prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, pareiškėjas neturi tą faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos ir šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto buvimą pareiškėja įrodinėjo byloje esančiu gimimo liudijimu, iš kurio matyti, kad B. J. gimė (duomenys neskelbtini), G. S., (duomenys neskelbtini) kaime, jos motina B. A., jos tėvas B. M.. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėja, jos pase buvo padaryta klaida ir vietoje pavardės „B.“ nurodyta pavardė „B.“. Todėl ji ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji yra A. B. duktė, o A. B. yra jos motina.

Tačiau teismas, įvertinęs pateiktą rašytinį įrodymą (pareiškėjos J. B. gimimo liudijimą), daro išvadą, kad pareiškėja turi dokumentą, patvirtinantį jos giminystės ryšį su A. B.. Iš to seka, kad pateiktas J. B. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neatitinka visų reikalavimų keliamų nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (CPK 444 str., CPK 445 str.) ir nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl ši byla nutrauktina, nes šis klausimas nenagrinėtinas teisme. Pareiškėjai siūloma kreiptis į kompetentingas įstaigas dėl asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente padarytos klaidos ištaisymo (nes tokią aplinkybę nurodė pati pareiškėja).

Iš pareiškėjos priteistinos 11,98 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1d., 445-448 str. str., teismas

nutaria:

civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B. ir Trakų rajono savivaldybės administracijai nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme.

Priteisti iš J. B. 11,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.