- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- ATP-94-491/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02896-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. Š. (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str. 30 parų administraciniu areštu už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 17 d. apie 16.29 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis (1,98 ‰) girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti tokios transporto priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas konstatavo, jog Pažeidėjo kaltė dėl pažeidimo įrodyta jo paties prisipažinimu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita bylos medžiaga. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą ir pakartotinai per metus buvo padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį Pažeidėjui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo šį nutarimą pakeisti ir jam skirtą administracinį areštą pakeisti bauda. Taip pat jis prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar ATPK 29 str. 3 d. ta apimtimi, kuri nustato, jog administracinis areštas negali būti skiriamas moterims, turinčioms vaikų iki 12 metų amžiaus, nenumatant, kad administracinis areštas negali būti skiriamas vyrams, turintiems vaikų iki 12 metų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 29 str. ir kitiems konstituciniams lygiateisiškumo principams. Pažeidėjas cituoja ATPK 20 str., 297 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., 81 str., Teismų įstatymo 31 str. 2 d., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimą ir teigia, kad skirdamas nuobaudą apylinkės teismas neišsiaiškino nuobaudos skyrimui svarbių aplinkybių. Jis augina mažametį vaiką ir yra vienintelis juo besirūpinantis asmuo, jis dirba ir darbe charakterizuojamas teigiamai, pažeidimą padarė vykdamas pirkti vaistų ligotam tėvui, kuriam reikalinga jo pagalba ir priežiūra. Atlikdamas paskirtą administracinį areštą jis gali netekti darbo, o taip pat negalės rūpintis sūnumi ir ligotu tėvu. Be to, Pažeidėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad jis nemoka baudų, nes jis baudas moka, tačiau negali jų visų sumokėti, nes neturi tiek pinigų, todėl dirba neatlygintinus darbus. Įvertinęs šias aplinkybes Pažeidėjas mano, kad nustatęs jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę apylinkės teismas negalėjo paskirti jam pačios griežčiausios administracinės nuobaudos, o nuobaudų tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam baudą. Taip pat Pažeidėjas cituoja Konstitucijos 29 str., ATPK 29 str. ir teigia, kad ATPK 29 str. draudžia taikyti areštą moterims, turinčioms vaikų iki 12 metų amžiaus, o Konstitucijos 29 str. draudžia diskriminuoti asmenis dėl lyties. Jis augina mažametį vaiką iki 12 metų, todėl Pažeidėjas mano, kad šiuo atveju administracinis areštas jam negali būti taikomas, o taikant jam areštą vien tik dėl to, kad jis yra vyras, bus pažeistas lygiateisiškumo principas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – su apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Pažeidėjas neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jam inkriminuoto pažeidimo įrodytumo ir veikos kvalifikavimo. Pažeidėjas iš esmės ginčija tik jam paskirtos nuobaudos rūšį ir trukmę.
Dėl paskirtos nuobaudos rūšies ir trukmės
ATPK 129 str. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių <...>, užtraukia baudą nuo 4000 iki 5000 litų arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų. Įvertinęs bylos aplinkybes ir nustatęs, kad yra visi Pažeidėjui inkriminuoto pažeidimo požymiai, kurių Pažeidėjas neginčija, apylinkės teismas ATPK 129 str. sankcijos numatytose ribose galėjo Pažeidėjui skirti tik vieną iš dviejų alternatyvių nuobaudų – piniginę baudą arba administracinį areštą.
Skirdamas Pažeidėjui nuobaudą (parinkdamas nuobaudos rūšį ir nustatydamas jos trukmę) apylinkės teismas atsižvelgė į ATPK 30 str., reglamentuojančio bendrąsias nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisykles, reikalavimus. Buvo įvertinta Pažeidėjo asmenybė (praeityje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, jų tarpe ir už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti, jam paskirtų baudų savanoriškai nemoka), atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir į atsakomybę lengvinančią bei ją sunkinančias aplinkybes. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Pažeidėjas padarė itin grubų, pavojingą visuomenei teisės pažeidimą, keliantį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Šį pažeidimą Pažeidėjas padarė tyčia, nes nustatytas girtumo laipsnis negalėjo kelti jokių abejonių Pažeidėjui, kad jis yra apsvaigęs ir vairuoti transporto priemonės negali. Pažeidėjas transporto priemonę vairavo mieste tamsiu paros metu, kuomet eismas mieste yra pakankamai intensyvus, o eismo sąlygos dėl riboto matomumo yra sudėtingesnės. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog iki paskutinio pažeidimo padarymo Pažeidėjas administracine tvarka buvo baustas 13 kartų, iš jų 11 kartų už KET pažeidimus (2 kartus už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu ir 3 kartus už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti). Už anksčiau padarytus pažeidimus jis 1 kartą buvo įspėtas, 1 kartą nubaustas administraciniu areštu ir 11 kartų piniginėmis baudomis, tačiau duomenų apie pastarųjų nuobaudų vykdymą byloje nėra, todėl už 3 pažeidimus paskirtos piniginės baudos buvo įvykdytos priverstinai, prieš tai jas pakeitus kitos rūšies administracinėmis nuobaudomis (2–10 b.l.). Šios aplinkybės Pažeidėją iš esmės charakterizuoja kaip neigiamą ir pakankamai pavojingą visuomenei asmenybę ir rodo, kad jis išvadų dėl ankstesnio savo elgesio ir gyvenimo būdo nedaro, jis nesitaiso ir yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes apylinkės teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti Pažeidėjui paskyrus griežčiausią nuobaudą – maksimalios trukmės administracinį areštą. Šiuo metu manyti, kad paskyrus Pažeidėjui švelnesnę rūšimi ar trukme administracinę nuobaudą bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai, nėra jokio pagrindo.
Įvertinęs visas aukščiau išvardytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliaciniame skunde ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytos esminės įtakos nuobaudos skyrimui turinčios aplinkybės, skirtingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismui buvo žinomos ir skirdamas nuobaudą teismas jas įvertino tinkamai. Naujų tokių aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos apylinkės teismui ir kurių šis teismas nebūtų įvertinęs, apeliacinės instancijos teismui Pažeidėjas nenurodė. Apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės (rūpinimasis sūnumi ir ligotu tėvu, rizika netekti darbo ir kt.) iš esmės susijusios tik su galimai kilsiančiomis Pažeidėjui paskirtos nuobaudos vykdymo pasekmėmis. Visos jos egzistavo ir Pažeidėjui buvo žinomos anksčiau, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujo pažeidimo, už kurį jis buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, padarymo. Todėl šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nerodo mažesnio padaryto pažeidimo bei paties Pažeidėjo asmenybės pavojingumo. Tokiu būdu apylinkės teismo paskirta nuobauda, apeliacinės instancijos teismo nuomone, savo rūšimi ir trukme yra teisinga, ji atitinka Pažeidėjo asmenybę ir nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą
Pažeidėjo manymu ATPK 29 str. nuostata toje dalyje, kuria moterims, turinčioms vaikų iki 12 metų amžiaus, negali būti skiriamas administracinis areštas, turėtų būti taikoma ir jam, kadangi jis vienintelis materialiai išlaiko sūnų, rūpinasi juo, o negalėjimas taikyti šios teisės normos jam remiantis vien tik lyties skirtumu, prieštarauja Konstitucijos 29 str. nuostatoms, kuriose numatyta, jog negalima varžyti žmogaus teisių ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties. Todėl Pažeidėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtos ATPK 29 str. dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ištyrimo.
Tačiau tenkinti šį prašymą nėra pagrindo.
Pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės analogišką klausimą išsprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. N575-2983/2010. Šioje byloje priimtame įsiteisėjusiame procesiniame sprendime teismas konstatavo, kad „įstatyme numačius, jog areštas negali būti skiriamas tik moterims, to nenumatant vyrams, buvo nepagrįstai išskirta asmenų grupė lyties pagrindu. Šiuo atveju asmenų grupės lyties pagrindu išskyrimas nėra pateisinamas ir pagrįstas <...>“. Taip pat teismas nustatė, kad „Konstitucinė jurisprudencija šiuo klausimu yra aiški, todėl aptartas reglamentavimas, numatytas ATPK 29 str. <...>, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, apima ir vyrus, kurių priežiūra vaiko auginime yra reikšminga ir kurie realiai augina vaikus iki 12 metų amžiaus“. Įvertinęs visas bylos aplinkybes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad asmeniui, nepriklausomai nuo jo lyties, faktiškai auginančiam vaiką iki 12 metų amžiaus, vieninteliam besirūpinančiam jo išlaikymu ir tenkinančiam jo poreikius, administracinio arešto nuobaudos skirti negalima. Akivaizdu, kad Pažeidėjo apeliaciniame skunde nurodytas teisinio ATPK reglamentavimo netikslumas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniu sprendimu, teismų praktika šiuo klausimu jau yra suformuota, todėl šiuo klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netikslinga.
Kita vertus, iš šioje byloje esančių dokumentų matyti tai, kad Pažeidėjas dirba, jis iš tiesų turi mažametį sūnų ir rūpinasi juo (41–43 b.l.). Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis vienintelis faktiškai rūpinasi savo sūnumi ir tik jis gali tai padaryti tinkamai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad sūnaus motina negalėtų tinkamai pasirūpinti jos ir Pažeidėjo sūnumi. Be to, apeliacinio skundo teiginys, kad Pažeidėjas gyvena kartu su savo neįgaliu tėvu (38 b.l.) tik patvirtina, kad Pažeidėjas nėra vienintelis asmuo, realiai berūpinantis savo sūnaus išlaikymu ir tinkamu jo poreikių tenkinimu. Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju administracinio arešto netaikymo Pažeidėjui pagrindo, įtvirtinto ATPK 29 str. 3 d., nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimą nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.