Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-331-497/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
AN2-331-497/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Pažeidėjas
R. B.
Kategorijos
  • 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
Byla Nr. AN2-331-497/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00361-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8.; 21.1.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atmestas R. B. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-33164-2018 patraukti R. B. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 424 straipsnio 2 dalį paskiriant 350 Eur baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu R. B. pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. birželio 22 d. 5.10 val. V. Druskio g. 2, Vilniuje, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam skirta 350 Eur bauda.

2. Nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimu, pareiškėjas 2018 m. gruodžio 20 d. dėl jo padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas ir atsisakyta pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą, motyvuojant tuo, jog liudytojų parodymai patvirtina, kad R. B. vairavo automobilį. Konstatuotina, jog šie parodymai yra nuoseklūs, papildo vieni kitus, todėl jais abejoti nėra pagrindo, o R. B. versija, jog jis nevairavo automobilio yra tik gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį ir priimti naują nutartį panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Apeliantas teigia, jog nagrinėjamu atveju jis automobilio nevairavo. Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. D., A. L. parodė, kad nematė, kaip automobiliai buvo vairuojami, todėl minėtos liudytojos negali patvirtinti vairavimo fakto. Liudytojų A. P., L. S., M. P. ir A. S. parodymai prieštaringi. L. S., parodė, kad pro baro langą matė kaip apeliantas vairavo automobilį ir kaip jam kitas automobilis užkirto kelią, tačiau nematė prie automobilio stovinčių žmonių bei kaip atvyko policijos pareigūnai. A. S. parodė, kad kai A. P. privažiavo prie apelianto automobilio, ji ištraukė raktelius, todėl L. S. turėjo matyti prie automobilio stovinčius žmones, priešingu atveju jos parodymai dėl vairavimo fakto klaidingi.

4.2. Skunde teigiama, jog tarp R. B. ir baro lankytojų kilo konfliktas, kurio metu apeliantas bandė pasislėpti nuo agresyvios kompanijos automobilyje. Apeliantas teigia, jog automobilyje tik sėdėjo, variklio užkūręs nebuvo ir nevažiavo. Minėta agresyvi kompanija spardė ir stumdė automobilį, todėl jis galėjo apie 2 metrus pajudėti iš taksi stovėjimo vietos į važiuojamąją dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog A. P. ir A. S. bandė apkaltinti apeliantą neva jis girtas vairavo dėl to, jog tarp jų įvyko konfliktas bare. Minėtų liudytojų parodymai sutampa, nes jie susitarė tarpusavyje. Taigi be šių liudytojų, nėra kitų asmenų, kurie patvirtintų vairavimo faktą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria atmetė pareiškėjo skundą ir paliko nepakeistą ikiteisminio tyrimo įstaigos nutarimą patraukti R. B. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį paskiriant 350 Eur baudą.

7. Iš liudytojų A. P., L. S., A. S.. A. L., M. P. parodymų bei kitų byloje esančių duomenų matyti, jog R. B. 2018 m. birželio 22 d. 5.10 val. V. Druskio g. 2, Vilniuje atvyko į barą jau išgėręs. R. B.. Automobilis Ford, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas Druskio g. „kišenėje“, kur paprastai sustoja taksi automobiliai. Įvykio metu bare dirbo L. S., kuri parodė, jog prie staliuko sėdėjo baro lankytojai, t. y. A. P., A. S., M. P., A. P. ir kiti. Paryčiais prie jų prisijungė ir R. B.. Kompanija vartojo alkoholį (išskyrus A. P.), tačiau kilo konfliktas, nes pasak liudytojų, R. B. prie visų kabinėjosi, norėjo girtas išvažiuoti. Išgertuvių eigoje baro lankytojai pastebėjo, jog R. B. išėjo į lauką pasiėmęs automobilio raktelius ir bandė išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau A. P. savo automobiliu užblokavo kelią. A. S. teigimu, ji ištraukė automobilio raktelius ir atidavė policijai, kurią iškvietė M. P.. Pareigūnai atvykę į įvykio vietą rado du automobilius viduryje gatvės, važiuojamoje kelio dalyje, vienas automobilis buvo užblokavęs kitam kelią. Patikrinus R. B. girtumą, paaiškėjo, jog šis yra neblaivus, tačiau neigė vairavęs automobilį.

8. R. B. pripažįsta, jog neturėjo teisės vairuoti, tačiau ginčija patį automobilio vairavimo faktą. Šią aplinkybę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. P., A. D., L. S., A. L., M. P. ir A. S. parodymai. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog minėtų asmenų parodymai dėl to, jog R. B. vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės ir būdamas girtas, yra nuoseklūs, neprieštaringi bei papildo vienas kitą

9. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog A. D. ir A. L. tiesiogiai nematė, jog R. B. vairavo automobilį, tačiau tai nepaneigia kitų liudytojų parodymų ir paties vairavimo fakto. Liudytoja D. parodė, jog apie įvykį sužinojo iš kolegės barmenės bei kitų baro lankytojų, o įvykio metu nedirbo, todėl akivaizdu, jog negalėjo matyti, kad R. B. vairavo automobilį (b. l. 63). A. L. parodė, jog vairavimo fakto nematė, tačiau atvykusi į įvykio vietą rado vienas kitą užblokavusius du automobilius ant kelio (b. l. 66-67). Taigi, nors minėtos liudytojos tiesiogiai vairavimo fakto nematė, tačiau jų parodymai patvirtina kitų liudytojų parodymus, todėl laikytini patikimais bei nuosekliais.

10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, jog liudytojų A. P., L. S., M. P. ir A. S. parodymai prieštaringi. Minėti liudytojai nuosekliai ir tapačiai nurodė, jog R. B. sėdo į automobilį ir važiavo, o sustojo tik tuomet, kai A. P. užblokavo jam kelią savo automobiliu. Atkreiptinas dėmesys, jog vienintelis liudytojas A. P., kuris yra apelianto draugas, teigė, jog jie kartu sėdėjo automobilyje, tačiau niekur nevažiavo. Minėto liudytojo parodymai vieninteliai prieštarauja byloje surinktų duomenų visumai, todėl laikytini nepatikimais ir neatitinkančiais realių faktinių įvykio aplinkybių.

11. Nesutiktina ir su skundo argumentu, jog L. S. parodė, kad pro baro langą nematė prie automobilio, kaip R. B. vairavo automobilį ir kaip kitas automobilis užkirto kelią, todėl jos parodymai dėl vairavimo fakto klaidingi. Priešingai, negu nurodė apeliantas, L. S. teismo posėdžio metu teigė, jog matė, kaip R. B. atsisėdo už vairo ir važiavo automobiliu, o A. P. užtvėrė jam kelią, taip pat, kad prie automobilio buvo M. ir A. (b. l. 64-65). Taigi L. S. parodymai dėl vairavimo fakto yra nuoseklūs, atitinkantys kitų liudytojų parodymus ir todėl negali būti laikomi klaidingais.

12. Apeliaciniame skunde R. B. teigia, jog automobilyje tik sėdėjo, variklio užvedęs nebuvo ir nevažiavo. Agresyvi kompanija spardė ir stumdė automobilį, todėl jis galėjo apie 2 metrus pajudėti iš taksi stovėjimo vietos į važiuojamąją dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia įvykių versija nesutinka.

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. B. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu R. B. buvo pripažintas kaltu padaręs minėtą nusikalstamą veiką ir jam paskirta 90 MGL bauda (nuosprendis dar neįsiteisėjęs). Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, taip pat padarė išvadą, jog R. B. 2018 m. birželio 22 d. apie 5.10 val., Vilniuje, Asanavičiūtės g 20/ Druskio g. 2 vairavo automobilį Ford, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus.

14. Iš R. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog lauke prie baro kilo konfliktas ir R. B. su A. P. nuėjo į automobilį, tačiau agresyvi kompanija atsekė paskui ir pradėjo automobilį stumdyti, spardyti, bei stumti į priekį (b. l. 17). Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu R. B. parodė, jog išėjo iš baro į lauką ir pamatė, savo automobilį ne taksi aikštelėje, o pastumtą link aikštelės vidurio (b. l. 60-61). Taigi R. B. pateiktos įvykių versijos dėl tų pačių aplinkybių nesutampa, todėl vertintinos kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti teisinės atsakomybės. Tokie apelianto parodymai nėra nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu bei neatitinka kitų liudytojų parodymų.

15. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. B. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, joje remtasi nuosekliais liudytojų parodymais ir jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjas Audrius Cininas