- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- 1-925-1049/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-13300-17-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam V. K., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini., neteistas:
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K., 2017-03-19, apie 20.15 val., adresu Sąjungos a. 14, Kaunas, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,92 promilių etilo alkoholio kraujyje).
Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-03-19, svečiavosi pas draugę, kuri gyvena R. Kalantos gatvėje, Kauno mieste, ten abu susipyko, ji išgėrė 1 litro talpos 6 laipsnių stiprumo alaus butelį. Būdamas susinervinęs išėjo į kiemą, sėdo į jam priklausantį automobilį „Peugeot 406“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Jo tikslas buvo grįžti į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Jam bevažiuojant namo, netoli namų, ties Sąjungos a. 14 namu, sustabdė policijos pareigūnai. Sutinka, kad galėjo kaip nors keistai manevruoti kelyje. Buvo apie 20.00 val. Pareigūnai jo paprašė pateikti dokumentus. Jis jiems pateikė visus tvarkingus ir galiojančius savo automobilio dokumentus. Tai yra, automobilio registracijos liudijimą, techninę apžiūrą, teises. Pareigūnai tuomet jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą. V. K. iškart neneigė, kad yra išgėręs. Atsimena, kad alkotesteris parodė apie 2 promiles girtumo. Po to pareigūnai pasiūlė jam nuvykti į Priklausomybės ligų centrą, jis geranoriškai sutiko ir ten nuvykęs davė kraujo mėginį, dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo, sutinka, kad jo kraujyje galėjo būti 1,92 promilių etilo alkoholio koncentracija. Automobilio vertė apie 2000 litų. Savo veiksmus vertina neigiamai, labai gailisi.
Išvada dėl V. K. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Liudytojas M. J. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2017-03-18 d. dirbant, kartu su kolega vyr. patruliu A. S. radijo šaukiniu „1719", prižiūrimoje teritorijoje apie 20.02 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Kaune, Neries kr., važiuoja neblaivus vairuotojas su automobiliu „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) link Sąjungos aikštės. Apie 20.07 val. pastebėjo iš Sąjungos aikštės į dešinę pusę Neries krantine sukant minėtą automobilį „Peugeot 406", kurį sustabdė, Kaune, Sąjungos aikštėje, prie 14 namo. Jis priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paprašė pateikti dokumentus, t.y., vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą, automobilio techninę apžiūrą ir draudimo dokumentus. Pagal pateiktus dokumentus transporto priemonę vairavo V. K., gim. (duomenys neskelbtini) Bendraujant su V. K., jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, neaiški, sunkiai orientavosi aplinkoje, judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus vairuotojo ar vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas teigė, kad dabar negėrė, nes girtas nevažiuoja. Apie 20.15 val. vairuotojui M. J. pasiūlė pasitikrinti blaivumą. V. K. papūtė į alkoholio matuoklį Alkotest 6810, NR. ARFM-0423, kuris parodė 2.00 promilės, vairuotojui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Vairuotojas su parodymais neprieštaravo, pripažino savo kaltę. V. K. paaiškino, kad vairavo išgėręs dėl to jog važiavo namo iš Petrašiūnų, nes susipyko su drauge. Vairuotojas buvo nušalintas nuo tolimesnio transporto priemonės vairavimo. V. K. transporto priemonėje važiavo vienas, prie M. J. ir kaip jis pats teigė alkoholio jokio nevartojo prieš pradėdamas važiuoti, aiškino, kad iš vakaro gėrė alaus ir dienos metu apie pietus. M. J. kolega A. S. nedelsiant informavo budėtoją, kuris pranešė apie įvykį Kauno apskrities VPK KP NVRS. Automobilis buvo paliktas saugoti kitam Patrulių rinktinės ekipažui. O M. J. su kolega A. S., V. K. pristatė į Priklausomybių lygų centrą, kur savanoriškai davė kraujo, tyrimui dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. V. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno AVPK OVS budinčią dalį. Teismo posėdžio metu prašo remtis ikiteisminio tyrimo medžiagoje duotais parodymais (b. l. 17 – 20).
Liudytojas A. S. parodė analogiškai liudytojui M. J. (b. l. 24-27).
2017-03-19, nuo 20.50 val. iki 21.10 val., apžiūrėta įvykio vieta ties Sąjungos a. 14- uoju namu, Kaune, ir automobilis „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu fotografuota (b. l. 9 – 13).
Iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo R. S. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nustatyta, kad 2017-03-19, 20.15 val., Kaune, Sąjungos a. ties 14 namu, Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausieji patruliai A. S. ir M. J., alkotesteriu patikrinę automobilio „Peugeot 406“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), blaivumą nustatė, kad jis yra neblaivus. Nustatytas 2,00 prom. girtumas. V. K. pristatytas į Kauno apskr. priklausomybės ligų centrą, kur paimtas jo kraujo mėginys toksikologiniam tyrimui. Automobilis „Peugeot 406“ pristatytas į policijos saugomą aikštelę Kaune, Chemijos g. 4 B. (b. l. 8).
Iš Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. J. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2017-03-19, dirbant radijo šaukiniu „1719“, kartu su vyriausiuoju patruliu A. S., apie 20.02 val., iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Neries kr. link Sąjungos aikštės važiuoja neblaivus vairuotojas automobiliu „Peugeot 406“ v.n. (duomenys neskelbtini) Apie 20.07 val., pastebėjo iš Sąjungos aikštės į dešinę pusę Neries krantine sukant minėtą automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo sustabdytas, Sąjungos aikštėje prie 14 namo. Jam priėjus prie vairuotojo ir paprašius pateikti dokumentus, tai yra, transporto priemonės registracijos liudijimą, automobilio techninę apžiūrą ir draudimo dokumentus, vairuotojui V. K. pateikus dokumentus ir su juo bendraujant, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, neaiški, sunkiai orientavosi aplinkoje, judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus vairuotojo ar vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas teigė, kad dabar negėrė, nes girtas nevažiuoja. Apie 20.15 val. vairuotojui papūtus į alkoholio matuoklį Alkotest 6810, Nr. ARFM- 0423, šis parodė 2,00 promilės, vairuotojui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Vairuotojas buvo nušalintas nuo tolimesnio transporto priemonės vairavimo, transporto priemonėje važiavo vienas, vairuotojas paaiškino, kad iš vakaro gėrė alaus ir dienos metu apie pietus. Vairuotojas buvo pristatytas į Kauno PLC, kur jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis ir paimtas kraujas tikslesniam tyrimui. Apie 20.17 val. V. K. sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskr. VPK OVS budinčią dalį (b. l. 28).
Iš Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. tarnybinio pranešimo nustatytos analogiškos aplinkybės kaip ir iš M. J. tarnybinio pranešimo (b. l. 29).
Iš 2017-03-19 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3084, matyti, kad 2017-03-19, 20.16 val., V. K. nustatytas 2,00 promilių girtumas (b. l. 30 – 31).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 2674/2017(01), matyti, kad 2017-03-19, 20.50 val. paimtame V. K. kraujo mėginyje nustatyta mažiausia koncentracija - 1,92 promilės etilo alkoholio (b.l. 37).
Iš kelių transporto priemonės registro išrašo matyti, kad automobilis „Peugeot 406“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. K. (b. l. 41).
Iš 2017-03-19 Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akto Nr. 42, matyti, kad automobilis „Peugeot 406“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai (b. l. 38).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.
Pagal BK 281 str. 7 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad V. K. sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,92 (promilės) etilo alkoholio), ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims) tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. V. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 str. 7 d.
V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 281 str. 7 d. sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika yra baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių nebuvimą. Vertinant V. K. asmenybę atkreiptinas dėmesys, kad jis anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, turi pastovią gyvenamąją, dirba, nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis priklausytų psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms, taigi, iš esmės charakterizuotinas teigiamai. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, V. K. skirtina bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis V. K. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks V. K., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, V. K. skirtina bauda, nustatant jos dydį žemesnį nei sankcijos vidurkis.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,92 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam V. K. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 (dviejų) metų terminą.
Teismo posėdžio metu prokuroras taip pat prašė teismo taikyti BK 72 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę, kurią vairavo kaltinamasis V. K., t. y. automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Peugeot 406“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso V. K. (b. l. 41). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad V. K. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Peugeot 406“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.
Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. skirtina kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, t. y. iš jo paimamas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00524506, kuris šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-3887, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 45,50 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš V. K. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d., ir paskirti jam 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą.
Įpareigoti baudą per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti V. K. kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, t. y. iš jo paimti vairuotojo pažymėjimą Nr. 00524506, kurį šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį „Peugeot 406“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) numeris VF38B6FZF81228422.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. K. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.