- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-19
- Bylos Nr.
- A5.-1823-540/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01100-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- K. S.
- Advokatai
- Kęstutis Adomaitis
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. S., jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Adomaičiui,
dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rūtai Butkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) administratore, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. balandžio 20 d. 10.05 val. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyr. darbo inspektoriams R. Butkienei ir R. K. atlikus planinį nelegalaus darbo patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) - adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta nelegaliai siuvėjos pareigose dirbanti A. U., kuri nebuvo įtraukta į VSDFV informacinės sistemos sąrašą, taip pat nebuvo pasirašiusi darbo sutarties. Tuo UAB (duomenys neskelbtini) laikinai einanti direktorės pareigas K. S. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojai A. U. dirbti UAB (duomenys neskelbtini), adresu - (duomenys neskelbtini), nesudariusi raštu darbo sutarties ir nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojos A. U. priėmimą į darbą. Šiais savo veiksmais K. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad A. U. ir A. U. anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi jie dirbo gerai, todėl buvo pakviesti ateiti dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). A. U. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas 2018 m. kovo mėnesį. 2018 m. balandžio 20d. ryte atėjo A. U., nes tą dieną turėjo išeiti iš darbo darbuotojas, kurio vietoje ji ketino dirbti. A. U. kelias valandas bandė pasižiūrėti ar jai tiks toks darbas ir tokios darbo sąlygos. Realiai A. U. iki patikrinimo nedirbo. Pabandžiusi ji atėjo pas K. S. į antrą aukštą ir ten jos pasirašė darbo sutartį. Kad buvo atliekamas patikrinimas, K. S. nematė. Tik kai pas ją į kabinetą atėjo darbo inspekcijos inspektoriai, jie jos paklausė kas ji tokia. Apie A. U. darbo sutartį jie neklausė, todėl inspektoriams darbo sutarties ir nepateikė.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus atstovė Rūta Butkienė palaikė administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes bei nurodė, kad 2018 m. balandžio 9d. į Valstybinę darbo inspekciją kreipėsi anonimas, kuris pateikė informaciją apie galimai nelegalius asmenis, dirbančius UAB (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 12d. elektroniniu laišku buvo susisiekta su anonimu, kuris pateikė papildomų duomenų bei dirbančiųjų sąrašus. 2018 m. balandžio 20 d. buvo nuvykta į UAB (duomenys neskelbtini) ir ten atliktas patikrinimas. Jo metu buvo rasti legaliai dirbantys tam tikri darbuotojai bei A. U., apie kurios įdarbinimą VSDFV informacinėje sistemoje duomenų nebuvo. A. U. su dar vienu asmeniu dirbo prie stalo su patiesta medžiaga. A. U. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ji dirba siuvėja ir su ja darbo sutartis nėra pasirašyta. Vėliau bendraujant su K. S., ji pasakė, kad su A. U. darbo sutartis nėra sudaryta bei pažeidimą pilnai pripažino.
Liudytojas R. K. parodė, kad 2018 m. balandžio 20 d. pagal pavedimą kartu su vyriausiąja darbo inspektore R. B. turėjo atlikti patikrinimą dėl nelegalaus darbo UAB (duomenys neskelbtini). Atvykus į bendrovės patalpas, pamatė prie stalo, ant kurio buvo užklota ištiesta medžiaga, stovinčius du žmones: vyrą ir moterį. Vienas stovėjo vienoje pusėje, kitas-kitoje. Rūta Butkienė juos pradėjo fotografuoti. Liudytojas giliau bendrovės patalpose pamatė stovinčias K. S. ir A. M.. R. K. galvos linktelėjimu pasisveikino su A. M., tačiau ji jam neatsakė ir prie jo nepriėjo, o abi moterys greitai pasišalino. Netrukus patikrinus dirbančiuosius, buvo nustatyta, kad viena moteris, kuri stovėjo prie medžiaga uždengto stalo, kaip buvo nustatyta A. U., nėra pasirašiusi darbo sutarties. Jos Rūta Butkienė paprašė parašyti paaiškinimą. Moteris pati parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog dirba pirmą dieną ir darbo sutartis su ja nėra sudaryta.
Liudytoja A. U. parodė, kad prieš kelias dienas telefonu buvo kalbėjosi su A. M. dėl galimybės įsidarbinti siuvėja. Jos sutarė, kad liudytoja pradės dirbti nuo 2018 m. balandžio 23 d., tačiau 2018 m. balandžio 20 d. ji ateis susitvarkyti įsidarbinimo dokumentus. Tą dieną ji atėjo apie 9.30 val. Ten susitiko su A. M., su kuria pasikalbėjo ar A. U. tiks darbas ir dėl jos įsidarbinimo. Tada A. M. išėjo, o A. U. nuėjo į viršų pas K. S.. Kadangi palikus dokumentus reikėjo atspausdinti darbo sutartį bei pasikalbėti su buhaltere, ji nulipo į apačią, nes ten dirbo jos sutuoktinis. Darbo sutartį prieš nulipant ji pasirašė, tik jai nebuvo įteiktas antras sutarties egzempliorius. Darbo inspekcijos atstovai atėjo po to, kai ji pasirašė darbo sutartį. Nulipus į apačią, ji pamatė, kad vienam darbuotojui sunku ištiesti medžiagą, todėl ji priėjo jam padėti. Paaiškinimą ji parašė išsigandusi bei pasimetusi ir inspektoriai jai diktavo ką rašyti.
Liudytojas V. J. parodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) dirba sukirpėju. Jam dirbant apie 9-9.30 val. pas jų bendrovėje dirbantį sutuoktinį atėjo A. U.. Buvo kalba dėl jos įsidarbinimo. Gerai nematė kur buvo nuėjusi A. U., gali būti, kad į antrą aukštą. Po to jis ją pasikvietė ateiti jam padėti ir ji atėjo. Atėjusi ji jam laikė ištempusi medžiagą, kurią jis turėjo sukirpti ir po to ištempus jis kirpo. Nuotraukoje A. U. greičiausiai yra paėmusi medžiagos prispaudėją. Ji jam padėjo apie pusvalandį. Prieš sukirpimą ištempti medžiagą dažnai padeda siuvėjos bei kiti dirbantys, kurių pagalbos jis paprašo.
Liudytoja A. M. parodė, kad ji yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. 2018 m. balandžio 20 d. ji nedirbo, nes tuo metu turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Kadangi jie buvo internete patalpinę skelbimą, jog ieško siuvėjos, jai į mobilų telefoną prieš dieną ar dvi paskambino A. U.. Jos sutarė, kad A. U. pasikalbėjimui dėl darbo į bendrovės patalpas ateis 2018 m. balandžio 20 d. A. M. pažadėjo taip pat užeiti, kad A. M. parodytų kur nueiti ir su kuo kalbėti dėl įsidarbinimo. Atėjus apačioje buvo K. S., todėl liudytoja A. U. nuvedė prie K. S. ir pasakė, kad visus klausimus dėl darbo ji turi derinti su K. S., kuri pavaduoja direktorę. Ji dirbti A. U. neleido ir jokių įdarbinimo sąlygų jos neaptarė.
Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. l. 1); Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus nurodymas (b. l. 2); UAB (duomenys neskelbtini) direktorės A. M. įsakymas dėl direktorės pavadavimo (b. l. 3); K. S. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad nuo 2018 m. balandžio 4 d, iki 2018 m. balandžio 30 d. ji laikinai ėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas (b. l. 5); VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b. l. 6); patikrinimo aktas (b. l. 7); VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatai, iš kurių matyti, kad 2018-04-20 duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) duomenų apie A. U. įdarbinimą nėra (b. l. 8); A. U. asmens tapatybės kortelės kopija (b. l. 9); A. U. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad pirmą dieną atėjo į UAB (duomenys neskelbtini) pabandyti dirbti. VDI patikrinimo metu klojo medžiagą, vėliau kitas darbuotojas būtų ją atkirpęs. Į UAB (duomenys neskelbtini) atėjo 9 val. 30 min. ir planavo dirbti iki 16 val. 30 min. Ji nėra pasirašiusi darbo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini). Su įmonės vadove A. M. ji tarėsi pasirašyti darbo sutartį. Už mėnesį darbo bandomuoju laikotarpiu jai buvo pažadėtas 400 (keturių šimtų eurų) atlyginimas. 2018-04-20 jai leido dirbti A. M. (b. l. 10); nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 11-12); fotonuotraukos (b. l. 13-14); anoniminiai pranešimai apie nelegalius darbuotojus UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 17); UAB (duomenys neskelbtini) darbo grafikai (b. l. 18-19), el. susirašinėjimo išrašas (b. l. 20), darbo sutartis, iš kurios matyti, kad darbo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir A. U. sudaryta 2018-04-20, kurioje numatyta A. U. darbo pradžia - 2018-04-23 (b. l. 48), pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (b. l. 49), UAB (duomenys neskelbtini) 2018 metų balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, iš kurio matyti, kad A. U. darbo valandos fiksuojamos nuo 2018-04-23 (b. l. 50-52), 2017-09-01 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas dėl darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis (b. l. 53), UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalas, iš kurio matyti, kad 2018-04-20 A. U. (profesija-siuvėja) parašu patvirtino, jog yra supažindinta su darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklėmis (b. l. 54-55), UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registravimo žurnalas, iš kurio matyti, kad 2018-04-20 A. U. (profesija-siuvėja) parašu patvirtino, jog yra supažindinta su pareiginiais nuostatais (b. l. 56), UAB (duomenys neskelbtini) siuvėjo pareiginiai nuostatai (b. l. 57-59), fotonuotraukos (b. l. 60-61), UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė Nr. 23, išduota A. U. vardu ir jos pasirašyta 2018-04-23 (b. l. 62), UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis tvarka (b. l. 63-67).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2018 m. balandžio 20 d. patikrinimo akto matyti, kad 2018 m. balandžio 20 d. patikrinimo UAB „Raviluta“ patalpose, adresu Juozapavičiaus pr. 74, Kaunas, metu buvo rasta dirbanti, tiesianti sukirpimui iš rulono medžiagą A. U.. Integracijos su VSDFV informacinės sistemos-užklausos rezultatų lape ji nebuvo registruota.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S., nepripažindama kaltės, iškėlė versiją, kad 2018 m. balandžio 20 d. A. U. realiai nedirbo ir jos tą dieną tik pasirašė darbo sutartį. K. S. iškeltą versiją iš dalies patvirtino liudytoja A. U., kuri teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. balandžio 20 d. realiai tą dieną nedirbo ir tik pamačiusi, kad vienam darbuotojui sunku ištiesinti medžiagą, jam tai padaryti padėjo, be to ji prieš tai buvo pasirašiusi darbo sutartį. Vertinant liudytojos teismo posėdžio metu duotus parodymus, matyti, kad jie detalėse prieštarauja K. S. paaiškinimams bei pačios A. U. pirminiam paaiškinimui. (b. l. 10) Kaip matyti iš K. S. paaiškinimų, ji teigė, jog A. U. atėjo į bendrovės patalpas ir jose kelias valandas bandė pasižiūrėti ar jai tiks toks darbas ir tokios darbo sąlygos. Realiai A. U. iki patikrinimo nedirbo. Pabandžiusi ji atėjo pas K. S. į antrą aukštą ir ten jos pasirašė darbo sutartį. Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklausiama liudytoja A. U. patvirtino, kad atėjusi į bendrovės patalpas, pirmiausia ji nuėjo į antrą aukštą pas K. S., kur jos apsitarė dėl darbo sutarties sudarymo, ten pasirašė darbo sutartį ir tik po to nuėjo į apačią bei padėjo sukirpėjui V. J. ištiesti medžiagą. Vertinant liudytojos parodymus, atkreipiamas dėmesys, kad jos parodymai dėl darbo sutarties yra taip pat nenuoseklūs, t. y. A. U. teigdama, kad ji būdama antrame aukšte pasirašė darbo sutartį, tačiau po to teigė, kad ji nulipo į apačią ir laukė, kol darbo sutartį atspausdins. Liudytojas V. J. patvirtino, kad A. U. jam laikė ištempusi medžiagą, kurią jis turėjo sukirpti ir po to ištempus jis kirpo. Ji jam padėjo apie pusvalandį. Iš liudytojo parodymų matyti, kad ir po 2018 m. balandžio 20 d. prieš sukirpimą ištempti medžiagą dažnai padeda siuvėjos. Iš byloje esančio pirminio A. U. paaiškinimo matyti, kad ji savo ranka parašė, jog ji į darbą atėjo pirmą dieną apie 9.30 h. ir planuoja dirbti iki 16.30 val. Į darbą atėjo pabandyti padirbti, o patikrinimo metu klojo medžiagą, kurią vėliau kitas darbuotojas turėjo atkirpti. A. U. paaiškinime nurodė, kad darbo sutarties nėra pasirašiusi. Nors liudytoja A. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pirminį paaiškinimą parašė verčiama darbo inspekcijos darbuotojų ir būdama pasimetusi, o teisingus parodymus duoda teismo posėdžio metu, tačiau teismas tokius jos parodymus vertina kritiškai, kaip siekį padėti K. S. išvengti administracinės atsakomybės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, gaunant kitokio pobūdžio naudos ir nelegalių darbo santykių ir pan.), todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog A. U. stovi prie stalo, ant kurio yra patiesta medžiaga bei atlieka medžiagos prispaudimo judesį. Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė Rūta Butkienė bei liudytojas R. K. patvirtino, kad jiems įėjus į bendrovės patalpas, A. U. stovėjo vienoje stalo pusėje, o V. J.-kitoje ir jie dirbo prie stalo su patiesta medžiaga. Paklausus ką moteris čia veikia ir ar su ja sudaryta darbo sutartis, moteris atsakė, kad dirba pirmą dieną ir darbo sutarties nėra pasirašiusi. Niekieno neverčiama moteris tas pačias aplinkybes parašė paaiškinime. Iš institucijos atstovės paaiškinimo matyti, kad 2018 m. balandžio 9d. į Valstybinę darbo inspekciją kreipėsi anonimas, kuris pateikė informaciją apie galimai nelegalius dirbančius UAB (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 12d. elektroniniu laišku buvo susiekta su anonimu, kuris pateikė papildomų duomenų bei dirbančiųjų sąrašus. To pranešimo pagrindu 2018 m. balandžio 20 d. buvo nuvykta į UAB (duomenys neskelbtini) ir ten atliktas patikrinimas. Be to atstovė patvirtino, jog vėliau bendraujant su K. S., ji pasakė, kad su A. U. darbo sutartis nėra sudaryta bei pažeidimą pilnai pripažino, ką savo parašu patvirtino administracinio nusižengimo protokole. Iš byloje esančios anonimo pateiktos informacijos (b. l. 16-18) matyti, kad jame yra duomenys ir apie galimai nelegaliai dirbančią A. U.. Įvertinus surinktus ir išanalizuotus įrodymus, konstatuojama, kad byloje pilnai įrodyta, kad angare įvykio dieną A. U. dirbo, t. y. tiesė iš rulono sukirpimui medžiagą ir surinktais įrodymais K. S. paaiškinimai yra paneigiami, todėl tokių jos paaiškinimų davimas vertinamas tik kaip pasirinkta jos gynybinė pozicija ir bandymas išvengti administracinės atsakomybės.
Įvertinus išdėstytą, sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. S. atsakomybės klausimą, jos kaltės įrodymais pirminiai A. U. paaiškinimai bei institucijos, surašiusios protokolą, Rūtos Butkienės bei liudytojo R. K. parodymai pripažįstami patikimais K. S. kaltės įrodymais.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog tarp K. S., pagal 2018 m. balandžio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės A. M. įsakymą Nr. 18/04/03 vykdančio darbdavio funkcijas asmens, ir A. U. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius. Kadangi šie santykiai oficialiai įforminti nebuvo, todėl yra pakankamas pagrindas A. U. darbą pripažinti nelegaliu.
Įmonės vadovas ar laikinai einantis jo pareigas, privalo užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju K. S. buvo atsakinga už tinkamą darbo organizavimą įmonėje, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog darbuotojai būtų leista pradėti dirbti nepažeidžiant įstatymų nustatytos įdarbinimo tvarkos.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tai, kad K. S. neužtikrino, jog A. U. pradėtų dirbti tik su ja sudarius rašytinę darbo sutartį ir apie jos priėmimą į darbą informavus VSDFV teritorinį skyrių, daroma išvada, kad yra pilnai įrodytas nelegalaus darbo faktas ir tokia K. S. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl ji yra baustina.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę.
Administracinio nusiengimo byloje nėra duomenų dėl K. S. baustumų administracine tvarka. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).
Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).
Skiriant nuobaudą atkreipiamas dėmesys į tai, kad visais atvejais nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek valstybei, tiek dirbančiajam. Visas viešasis sektorius paremtas mokesčių perskirstymo principu – kiek sumokama mokesčių, tokias paslaugas ir turime, todėl netiesioginę žalą patiria ne tik nesąžiningieji, bet ir visa visuomenė. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė. Jei nebūtų konstatuotas A. U. nelegalaus darbo faktas, šis pažeidimas neaišku kiek laiko būtų trukęs ir neaišku, ar apskritai pažeidėjos gera valia jis būtų nutrauktas. Skiriant K. S. nuobaudą taip pat atsižvelgiama, jog nėra duomenų ar ji anksčiau buvo bausta už analogiškus teisės pažeidimus, į tai, kad nėra nustatyta nei jos atsakomybę lengvinančių, nei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, K. S. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatant jos dydį, viršijantį minimalų. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Taip pat, kadangi liudytoja A. U., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą administracinio nusižengimo byloje, teismui teikė tiesos neatitinkančius, melagingus parodymus, t. y. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnyje, todėl apie tai, taikant įstatymo analogija (BPK 257 straipsnis) praneština prokurorui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
K. S. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą- 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18087990125.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Pranešti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A5.-1823-540/2018 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-01100-2018-5) paaiškėjo, kad liudytoja A. U., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje, nes ji 2018 m. rugsėjo 10 d. apie 14.00 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, Laisvės alėja 103, Kaune, teismo posėdyje davė melagingus parodymus administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1823-540/2018 apie tai, kad ji 2018 m. balandžio 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 10.00 val. pasirašė darbo sutartį, tačiau realiai tą dieną nedirbo siuvėjos pareigose, o tik savo iniciatyva vienam darbuotojui padėjo ištiesti medžiagą.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.