Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. A. Š. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1983-156/2016, kuria nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašė nustatyti A. O. Š. ir J. A. Š. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti A. O. Š. nuosavybės teisę į ½ dalį J. A. Š. gaunamų pajamų.

2. Nurodė, kad antstolių R. A. ir D. P. kontora vykdo išieškojimą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos vykdomąjį dokumentą Nr. 2-811-959/2015 dėl 110,00 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės A. O. Š. išieškotojos valstybės naudai. Antstolė nustatė, kad skolininkės sutuoktinis J. A. Š. gauna pajamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyriaus, Joniškio skyriuje. Antstolė areštavo skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašymą tenkino, nustatė, kad skolininkei A. O. Š. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio J. A. Š. gaunamų pajamų, nustatant, kad skolininkės A. O. Š. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kuri išskaitytina, yra 110 Eur skolai ir vykdymo išlaidoms dengti.

Teismas nurodė, kad nepateikta įrodymų, jog J. A. Š. ir A. O. Š. santuoka nutraukta, jų turtas būtų padalintas, nenustatyti ir kiti LR CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo J. A. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti, nurodo, jog teismas atkreipė dėmesį į tai, kad J. A. Š. su A. O. Š. negyvena daugiau kaip 30 metų, tačiau teismas turėjo šią aplinkybę patikrinti ir įvertinti, todėl turėjo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kad išsiaiškinti, ar santuoka yra tik formali. A. J. Š. nurodytas aplinkybes gali patvirtinti liudytojai, kuriems yra žinomos jų gyvenimo aplinkybės, tačiau teismas šių įrodymų netyrė. Kadangi J. A. Š. negyvena su sutuoktine, bendro ūkio neveda jau labai daug metų, tai neturi ir pareigos mokėti skolininkės skolas.

6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

7. Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

8. Nagrinėjamos bylos atveju antstolių R. A. ir D. P. kontora, vykdydama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-11-03 vykdomąjį raštą dėl 110,00 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės A. O. Š. išieškotojos valstybės naudai, nustatė, kad skolininkė neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, pajamų negauna, todėl iš jos asmeninio turto išieškoti skolą nėra galimybės. 2016-07-18 Patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų ir šių pajamų arešto antstolė areštavo skolininkės sutuoktinio J. A. Š. gaunamas pajamas ir pasiūlė išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, jį tenkino ir nustatė, kad skolininkei A. O. Š. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio gaunamų pajamų, nurodė, kad išskaitoma suma yra 110 Eur ir vykdymo išlaidos.

9. Suinteresuotas asmuo J. A. Š. atskirajame skunde nurodo, kad šalys kartu negyvena jau 30 metų, teismas bylą nagrinėjo rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka, todėl šių aplinkybių nesiaiškino. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, nesutinka su šiais apelianto atskirojo skundo argumentais.

10. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

11. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė A. O. Š. ištekėjo 1971-10-23, jos sutuoktinis – J. A. Š., 2007-03-07 A. O. Š. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Joniškio r. sav. (vykd. byla, 5 b. l.). Byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp sutuoktinių būtų nutraukta, kad būtų sudarytos vedybų ar povedybinės sutartys, įregistruoti turto padalijimo faktai, kad skolininkė turėtų kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip užtikrinant kreditoriaus interesus (vykd. byla, 9 b. l.). Apelianto argumentai, jog jis su skolininke A. O. Š. kartu negyvena, neveda bendro ūkio, neturėjo bendrų lėšų, nėra reikšmingi, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja tol, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (pvz., santuokos nutraukimas), o tokių faktų nagrinėjamu atveju nenustatyta (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Apelianto nurodyta aplinkybė, kad skiriasi jų gyvenamųjų vietų adresai, nesudaro pagrindo išvadai, kad šalys ilgą laiką negyvena kartu.

12. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas bylą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, patikrinti ir įvertinti J. A. Š. nurodytas aplinkybes, tačiau to nepadarė.

13. CPK 593 straipsnio 2 dalis numato, kad klausimus, kylančius iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės (CPK 593 str. 3 d.). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinybės pateiktą pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Nors pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tačiau tai nereiškia, kad teismas netyrė ar nevertino byloje pateiktų įrodymų.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Suinteresuoto asmens J. A. Š. atskirasis skundas atmetamas, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.