- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- e2-1927-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00682-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Roalsa“
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono Kačerginės daugiafunkcis centras, Kauno rajono Ilgakiemio mokykla-darželis, Kauno rajono Batniavos mokykla-daugiafunkcinis centras, Kauno rajono Vilkijos gimnazija, Kauno rajono Šlienavos pagrindinė mokykla, Kauno rajono Piliuonos gimnazija, Zapyškio pagrindinė mokykla, Kauno rajono Čekiškės
Kauno apygardos teismo teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roalsa“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys Kauno rajono Kačerginės daugiafunkcis centras, Kauno rajono Ilgakiemio mokykla-darželis, Kauno rajono Batniavos mokykla-daugiafunkcinis centras, Kauno rajono Vilkijos gimnazija, Kauno rajono Šlienavos pagrindinė mokykla, Kauno rajono Piliuonos gimnazija, Zapyškio pagrindinė mokykla, Kauno rajono Čekiškės seniūnija, Kauno rajono Kulautuvos pagrindinė mokykla, Kauno rajono Vilkijos vaikų lopšelis „Daigelis“, Batniavos bendruomenės centras, Kauno rajono Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija, išvadą duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Roalsa“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti nepagrįstu 2020-09-15 sprendimu Nr. SD-2739 atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atliktą 2013-01-31 Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. S-151 nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo ir atkurti iki ieškovės teisės pažeidimo (sutarties nutraukimo) buvusią teisinę padėtį. Ieškovė procesinius dokumentus grindžia šiais argumentais:
1.1. Ieškovės manymu, terminuota viešojo pirkimo būdu 2013-01-31 sudaryta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. S-151 negalėjo būti nutraukta vienašališkai be svarbių priežasčių. Sutartis buvo terminuota, sutartyje nebuvo įtvirtinti kiti sutarties nutraukimo ar negaliojimo pagrindai, išskyrus sutarties termino pasibaigimą. Tokioje situacijoje, teisėtu sutarties nutraukimo pagrindu galėjo būti vien tik esminis sutarties pažeidimas, tačiau jokio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo ieškovė nėra padariusi. Ieškovė visada sąžiningai ir atidžiai vykdė sudarytą sutartį. Jokių nusiskundimų dėl sutarties vykdymo iš trečiųjų asmenų (faktiškai vartojusių ieškovės tiekiamą šilumos energiją) ieškovė niekada nėra gavusi. Nei atsakovė, nei tretieji asmenys niekada nėra pasinaudoję jokia sutartyje numatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.
1.2. Skundžiamą sprendimą atsakovė motyvavo tuo, jog UAB „Roalsa“ nebevaldo katilinių ir negali vykdyti šilumos pirkimo-pardavimo sutarties. Su tokiu motyvu ieškovė nesutinka. Katilinių valdymas nuomos ar kitu pagrindu ieškovei nėra būtinas, tam kad galėtų valdyti atsakovės įstaigų šilumos tiekimo įrenginius ir tiekti šilumą. Ieškovei yra pakankama, jog atsakovė užtikrintų patekimo į katilines galimybę, ką atsakovė įsipareigojo savo 2020-06-12 dienos sprendimu Nr. S-1323. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog atsakovė vienašališkai pakeitė nuomonę ir nutarė nebeleisti ieškovei patekti į šildomų įstaigų (į bylą įtrauktų trečiaisiais asmenimis) katilinių patalpas ir šią aplinkybę laikė ieškovės negalėjimu vykdyti sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Kitaip tariant, pati atsakovė savo sprendimais ir valia sukūrė visas priežastis, dėl kurių skundžiamu sprendimu nutraukė sutartį. Tokiu sprendimu atsakovė pažeidė CK 6.200 str. įtvirtintus sutarčių vykdymo principus (sąžiningumo, tinkamumo, kooperacijos, ekonomiškumo ir pan.).
1.3. Skundžiamą sprendimą inter alia atsakovė grindė tuo, jog ieškovė, neva neįvykdė 2017-08-24 Kauno savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-298 suderinto investicijų plano ir nepadarė suderintų investicijų. Ieškovė su tokiais argumentais nesutinka, kadangi investicijų darymas nėra niekaip susijęs su tinkamu šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. S-151 vykdymu. 2013-01-31 šilumos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. S-151 nenumatė ieškovės pareigos daryti kokias nors investicijas, tačiau numatė vien ieškovės pareigą patiekti tinkamų parametrų šilumnešį šildomoms įstaigoms. Visus įsipareigojimus pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė visada vykdė tinkamai. Dėl investicijų neatlikimo atsakovė yra pareiškusi savarankišką ieškinį ieškovei dėl netiesioginės žalos (negautų pajamų atlyginimo) ir šalių ginčas yra nagrinėjamas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1762-896/2020, dėl to nagrinėjamai bylai šalių ginčas dėl investicijų reikšmės neturi.
1.4. Skundžiamą sprendimą atsakovė grindė tariamais šilumos tiekimo licencijavimo tvarkos pažeidimais, informacijos atsakovei nepateikimu. Su šiais teiginiais ieškovė nesutinka, kadangi visa atsakovės prašyta informacija atsakovei buvo pateikta, o licencijavimo tvarkos pažeidimai (jei tokius atsakovė nurodo buvus) sudaro pagrindą priimti savarankiškus sprendimus dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar jos galiojimo panaikinimo, tačiau ne sprendimus nutraukti viešojo pirkimo sutartį. Kadangi joks ieškovės ar trečiųjų asmenų sprendimas dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų (net įspėjimas ieškovei dėl licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimo) niekada ieškovei nebuvo pateiktas, atsakovės argumentai niekuo nepagrįsti ir laikytini tik nepagrįstu bandymu pateisinti sutarties nutraukimą.
1.5. Skundžiamą sprendimą nutraukti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė motyvavo ieškovės finansinių įsipareigojimų turėjimu, dėl ko yra pradėta atsakovės sprendime nurodyta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1762-896/2020. Ieškovė su tokiais argumentais nesutinka. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės ieškinį atsakys, ar ieškovė turi, ar neturi finansinių įsipareigojimų ir koks jų dydis. Visais atvejais ieškovės finansinių įsipareigojimų buvimas neturi jokio ryšio su netinkamu 2013-01-31 sutarties Nr. S-151 vykdymu. Turėdamas mokėtojo pareigą pagal skundžiamu sprendimu nutrauktą sutartį, atsakovė visada galėjo įskaityti priešpriešinius ieškovės finansinius įsipareigojimus, kas reiškia, jog ieškovės įsiskolinimas nedarė jokios įtakos sutarties vykdymui. Ieškovė turi pakankamai finansinių ir technologinių išteklių vykdyti savo sudarytas sutartis bei yra visiškai pasiruošusi pradėti šildymo sezoną. Atsakovė teigdama, jog ieškovė negalės vykdyti sutarties, privalo įrodyti savo teiginius.
1.6. Nutraukdama sutartį, atsakovė bendrai rėmėsi CK 6.217-6.219 str. nuostatomis. Remdamasis ne konkrečiu straipsniu, o straipsnių daugetu, atsakovė pademonstravo, jog neturi konkretaus sutarties nutraukimo pagrindimo. CK 6.217 str. leidžia nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, tačiau jokio nutraukiamos sutarties vykdymo pažeidimo ieškovė nėra padariusi. CK 6.217 str. 4 d. numato, jog straipsnio 1-3 dalyje nenumatytais pagrindais sutartys gali būti nutraukiamos tik teismo sprendimu sutartį nutraukiančiai šaliai pareiškus ieškinį, tačiau šių pagrindų skundžiamame sprendime atsakovė neįrodinėjo ir nedetalizavo.
Atsiliepimas
1.7. Atsiliepime atsakovė mini CK 6.219 str. taikymui reikalingą akivaizdumo kriterijų, tačiau pati nepateikė jokių įrodymų iš kokių aplinkybių atsakovei tapo akivaizdu, jog ieškovė negalės įvykdyti sutarties. Priešingai nei tvirtina atsakovė, nebuvo akivaizdu, kad ieškovė neįvykdys sutarties, tačiau yra akivaizdu tai, jog atsakovė valingai nutarė neleisti ieškovei vykdyti sutarties ir tai laikė iš anksto numanomu esminiu sutarties pažeidimu.
1.8. Ieškovei tinkamai vykdant visas kitas su atsakove sudarytas šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, negali būti laikoma, jog egzistavo ar egzistuoja kokie nors vienos iš panašių sutarčių galimo neįvykdymo požymiai. Be to, ieškovės manymu, atsakovė turėjo pateikti esminio pažeidimo realumą patvirtinančius įrodymus. Nepakanka pasamprotauti, jog ieškovei galbūt negalint patekti į patalpas ir dėl to galbūt nepradėjus šildymo sezono laiku, būtų iš esmės nukentėję atsakovės ir moksleivių interesai. Atsakovei negalint pateikti savo teiginius ir samprotavimus patvirtinančių įrodymų, pripažintina, jog atsakovės pozicija byloje yra grindžiama tik pagrindo neturinčiomis prielaidomis.
1.9. Atsakovė nurodo daugybę kitų aplinkybių, kurių visetas, neva, suteikė atsakovei teisę nutraukti viešojo pirkimo sutartį. Tokias aplinkybes atsakovė įvardina kaip: (a) suderinto investicinio plano nevykdymą; (b) neatliktomis investicijomis į (duomenys neskelbtini) suskystintų dujų požeminio rezervuaro įrenginį; (c) (duomenys neskelbtini) esančios suskystintų dujų rezervuaro patikrų neatlikimą; (d) informacijos apie licencijuojamos veiklos vykdymą neteikimą atsakovei; (e) informacijos apie realizuotus šilumos kiekius nepateikimą atsakovei; (f) licencijuojamos veiklos vykdymo ataskaitų ir audito išvadų nepateikimą; (g) dokumentų, reikalingų šilumos kainoms nustatyti nepateikimą; (h) tariamą įsiskolinimą atsakovei. Visas aukščiau nurodytas aplinkybes atsakovė laikė priežastimis, patvirtinančiomis, kad ieškovė neįvykdys Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties ir savalaikiai nepradės tiekti šilumos energijos (padarys esminį sutarties pažeidimą), nors atsakovės atsiliepime nurodytos priežastis su tariamu Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymu neturi net loginių sąsajų. Ieškovė su atsakovės hipotetiniais argumentais nesutinka, kadangi neegzistuoja nė viena iš atsakovės nurodytų priežasčių, kurios kaip šalutiniai faktoriai galėjo lemti Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties būsimą pažeidimą. Visos atsakovės nurodytos aplinkybės neturėjo jokio ryšio su pagrindine atsakovės įvardinta viešojo pirkimo sutarties nutraukimo priežastimi – patalpų nuomos sutarties nutraukimui. Patalpų nuomos sutarčiai negalėjus turėti jokios įtakos Šilumos – pirkimo sutarties galiojimui ir jos vykdymui, visos atsakovės nurodytos papildomos aplinkybės rodo tik atsakovės siekį bet kuriomis priemonėmis bandyti pateisinti nepagrįstą sutarties nutraukimą.
I. Atsakovės procesinių dokumentų esmė
2. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo šiuos argumentus:
2.1. Atsakovė, atsižvelgdama į ieškinyje išdėstytus argumentus, visų pirma pažymi, jog iš 2020-09-15 pranešimo Nr. 2739 „Dėl 2013-01-27 Šilumos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. S-151 nutraukimo“ turinio aiškiai matyti, jog atsakovė Šilumos sutartį nutraukė vadovaudamasi CK 6.219 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kaip ir yra nurodoma minėto pranešimo 2 psl. 4 pastraipoje. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė jokiu teisiniu pagrindu (nuoma, nuosavybės teise ar kt.) nebevaldo švietimo įstaigose esančių pastatų ir patalpų, skirtų šilumos gamybos objektų eksploatavimo veiklai vykdyti, iš anksto vertino, jog ieškovė neįvykdys Šilumos sutarties ir pagal Šilumos sutarties 5.1. p. švietimo įstaigoms savalaikiai nepradės tiekti šilumos energijos ir tokiu būdu pažeis Šilumos sutartį iš esmės (CK 6.219 str.). Taigi, ieškovė ieškinyje visiškai nepagrįstai teigia, jog neva atsakovė Šilumos sutartį nutraukė nekonkretizuodama Šilumos sutarties nutraukimo teisinių pagrindų.
2.2. Atsakovė nagrinėjamoje byloje laikosi nuomonės, kad Nuomos sutartis ir Šilumos sutartis yra atskiros sutartys ir galioja atskirai, tačiau Šilumos sutarties sudarymo ir vykdymo esminė sąlyga bei pagrindas buvo Nuomos sutartis. Sutarčių sudarymo datos patvirtina ne tik sutarčių atskirumą, bet ir atsakovės šioje byloje užimtą poziciją, jog ieškovei prieš pradedant tiekti šilumos energiją, ieškovei buvo būtina įgyti teisę valdyti katilines, tame tarpe juose esačių šilumos gamybos įrangą, dėl ko šalys pirmiausiai sudarė Nuomos sutartį ir tik po to Šilumos sutartį.
2.3. Pažymėtina, jog tik tuomet, kai šalys sudarė Nuomos sutartį, Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-11-21 raštu Nr. 4S-5582 „Dėl sutikimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu“, atsižvelgdama į tai, kad dėl tarp šalių sudarytos Nuomos sutarties ieškovė tapo vienintele tiekėja galinčia suteikti šilumos tiekimo paslaugas Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms kultūros ir švietimo įstaigoms, sutiko, kad atsakovė Šilumos tiekimo paslaugų Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms kultūros ir švietimo įstaigoms, viešąjį pirkimą vykdytų neskelbiamų derybų būdu. Gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, neskelbiamų derybų būdu, t.y. faktiškai nerengiant viešojo konkurso, tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta Šilumos sutartis.
2.4. Nagrinėjamu atveju, atsakovė 2020-06-12 pranešimu Nr. SD-1533 „Dėl 2012-11-06 Savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. S-1323 nutraukimo“, vadovaudamasi Nuomos sutarties 21.4.3. p., Nuomos sutartį vienašališkai nutraukė. Ginčo tarp šalių dėl Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo nekilo, ieškovė grąžino atsakovei išnuomotas patalpas. Taigi, po Nuomos sutarties nutraukimo ieškovė neteko teisės valdyti 19 vnt. 1 279,01 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų pastatų ir patalpų prie švietimo įstaigų, skirtų šilumos gamybos objektų eksploatavimo veiklai vykdyti, dėl ko tapo akivaizdu, jog ieškovė objektyviai prarado galimybę artėjančio šildymo sezono metu švietimo įstaigoms tiekti šilumos energiją patalpoms šildyti, vėdinti ir vandeniui pašildyti iki teisės aktuose nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti.
2.5. Pagal Šilumos sutarties 1.1. ir 5.1. papunkčius, nepertraukiamas šilumos tiekimas šildymo sezono metu atsakovės švietimo įstaigų patalpoms šildyti, vėdinti ir vandeniui pašildyti iki teisės aktuose nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti, yra esminė Šilumos sutarties sąlyga. Tuo atveju, jeigu ieškovė, kaip šilumos tiekėja, Šilumos sutarties 5.1. papunktyje nustatytu laiku būtų nepradėjusi nepertraukiamai tiekti šilumos atsakovės švietimo įstaigoms, tokiu atveju atsakovė iš esmės būtų negavusi to ko tikėjosi iš Šilumos sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju vertinant gresiantį esminį Šilumos sutarties pažeidimą, būtina atsižvelgti ir į faktą, jog ieškovė Šilumos sutartimi buvo įsipareigojusi tiekti šilumą ne bet kokiems objektams, o būtent švietimo įstaigoms, kuriuose nuolat lankosi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai, kurių tinkamoms ugdymo sąlygoms užtikrinti turi būti garantuojamas nepertraukiamas šilumos energijos tiekimas. Akivaizdu, jog atsakovė privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, jog būtų išvengtą bet kokios galimos rizikos ir žalos atsiradimo galimybės, susijusios su švietimo įstaigų ir jas lankančių vienos iš jautriausių socialinių grupių - ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų - netinkamu aprūpinimu šilumos energija.
2.6. Atsakovė turėjo pakankamą pagrindą vadovaudamasi CK 6.219 str. įtvirtintu pagrindu vienašališkai nutraukti Šilumos sutartį. Pažymėtina, jog atsakovė Šilumos sutartį nutraukė dėl svarbių priežasčių, kadangi ieškovė dėl iš esmės netinkamai (daugiau kaip metus laiko nesumokėto nuomos mokesčio ir neatliktų 779 209,52 Eur investicijų į Kauno rajono šilumos ūkį) vykdytos Nuomos sutarties, prarado teisę naudotis švietimo įstaigose esančiais pastatais ir patalpomis, skirtomis šilumos gamybos objektų eksploatavimo veiklai vykdyti, dėl ko ieškovei tapo nebeįmanoma vykdyti Šilumos sutarties 2020-2021 m. šildymo sezono metu ir pasiekti tikslą, kuriam ir buvo sudaryta Šilumos sutartis, t.y. šildymo sezono metu užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą atsakovės švietimo įstaigų patalpoms šildyti, vėdinti ir vandeniui pašildyti iki teisės aktuose nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti.
2.7. Ieškovė nepateikė duomenų, jog ji teisėtu pagrindu (nuoma, nuosavybės teise ar kt.) valdo švietimo įstaigose esančius pastatus ir patalpas, skirtas šilumos gamybos objektų eksploatavimo veiklai vykdyti. Taigi iš esmės ieškovė nepašalino aplinkybės sudariusios pagrindą atsakovei iš anksto vertinti, jog ieškovė neįvykdys Šilumos sutarties ir pagal Šilumos sutarties 5.1. punktą švietimo įstaigoms savalaikiai nepradės tiekti šilumos energijos ir tokiu būdu pažeis Sutartį iš esmės (CK 6.219 str.).
2.8. Nors atsakovė 2020-06-12 rašte Nr. SD-1533 ir buvo nurodžiusi, kad sudarys ieškovei sąlygas patekti į katilinių patalpas, kas iš esmės reikštų ir tolimesnį atsakovės katilinių eksploatavimą, tik šiuo atveju ieškovei jau nebemokant jokio nuomos mokesčio, tačiau, pažymėtina, kad tokia situacija prieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. įtvirtintiems principams bei neatitiktų 14 str. 1 d. numatytų atvejų, kuomet savivaldybės turtas gali būti perduodamas laikinai neatlygintinai valdytis ir naudotis tretiesiems asmenims. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė dėl netinkamai vykdytos Nuomos sutarties neteko teisinio pagrindo naudotis atsakovei priklausančiu turtu, 2020-10-29 raštu Nr. SD-3358 „Dėl 2020-10-14 Prašymo Nr. 20/10/14“ paprašė ieškovės patikslinti ir nurodyti kokiu teisiniu pagrindu atsakovė turėtų sudaryti sąlygas ieškovės darbuotojams patekti į katilines 2020-2021 m. šildymo sezono metu pagal nebegaliojančią Šilumos sutartį. Tačiau ieškovė daugiau jokio atsakymo atsakovei nepateikė, taip pat ir nenurodė teisinių pagrindu, kuriais remiantis atsakovė turėtų sudaryti ieškovei sąlygas patekti į katilines 2020-2021 m. šildymo sezono metu. Taigi, atsakovės sprendimas nesudarytų sąlygų ieškovės darbuojamas patekti į katilinių patalpas, buvo nulemtas ne subjektyvių, nuo atsakovės valios priklausančių, aplinkybių, o vadovaujantis atsakovės turto valdymą ir disponavimą reglamentuojančiais teisės aktais.
2.9. Atsakovė 2020-09-15 pranešime Nr. 2739 „Dėl 2013-01-27 Šilumos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. S-151 nutraukimo“ be jau aukščiau aptarto esminio Šilumos sutarties nutraukimo motyvo, buvo nurodžiusi ir kitas papildomas aplinkybes, kurių visetas atsakovei sudarė papildomą pagrindą spręsti, jog ieškovė galimai turi finansinių sunkumų, dėl ko galimai nėra pajėgi vykdyti Šilumos sutarties 2020-2021 m. šildymo sezono metu.
2.10. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat yra tikslinga retrospektyviai įvertinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-11-21 priimto sprendimo Nr. 4S-5582 teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu atliktus retrospektyvų situacijos vertinimą vis tik būtų nustatyta, jog Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-11-21 priimtas sprendimas Nr. 4S-5582 neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo (2005-12-22 įstatymo Nr. X-471 redakcija) 3 str. 1 d. įtvirtintų viešųjų pirkimų principų bei šio įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtintų pirkimų tikslų, akivaizdu, jog imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris - Šilumos sutartis - negali galioti (nepriklausomai nuo ginčijamo nutraukimo pagrindų teisėtumo ir pagrįstumo) ir bet kuriuo atveju teismo ex officio turėtų būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str.).
3. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
III. Viešųjų pirkimų tarnybos išvados esmė
4. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad:
3.1. Vykdant materialiojo turto nuomos konkursą atskirai, bet žinant (ar turint žinoti), kad ateityje bus įsigyjamos ir paslaugos (šilumos tiekimo paslaugos), kurioms teikti bus naudojamas valstybės ar savivaldybių materialusis turtas, yra apribojama tiekėjų, galinčių suteikti šias paslaugas konkurencija, o nuomininkui suteikiamas pranašumas kitų tiekėjų atžvilgiu. Tarnyba pabrėžia, jog konkurencija yra ribojama ne nuomojant patalpas ieškovei, o siekiant įsigyti šilumos tiekimo paslaugas iš ieškovės. Ieškovė neturėtų būti laikoma vieninteliu tiekėju dėl techninių priežasčių galinčiu teikti šilumos tiekimo paslaugas išsinuomotose patalpose, kadangi tokiu jis tapo tik dėl subjektyvių Perkančiosios organizacijos atliktų veiksmų – Kauno rajono savivaldybės iš pradžių įvykdyto nuomos konkurso ir pasirašytos Nuomos sutarties.
3.2. Nuomos sutarties sudarymas lėmė, jog neskelbiamų derybų būdu tarp ieškovės, kaip vienintelio tiekėjo, galinčio suteikti šilumos tiekimo paslaugas švietimo įstaigoms, ir atsakovės 2013-01-27 buvo sudaryta Šilumos tiekimo sutartis, nes Nuomos sutarties sudarymas sukūrė pagrindą ieškovei tapti vieninteliu tiekėju, dėl techninių priežasčių galinčiu teikti šilumos tiekimo paslaugas išsinuomotose patalpose. Manytina, kad Nuomos sutarties nutraukimas galėtų būti pagrindas nutraukti Šilumos tiekimo sutartį, nes būtent veiksmais dėl Nuomos sutarties sudarymo buvo sukurta situacija, kad sudarant Šilumos tiekimo sutartį jau nebuvo užtikrinta konkurencija bei viešųjų pirkimų principų laikymasis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012-09-27 įsakymu Nr. ĮS-1612 „Dėl turto nuomos“ paskelbtas konkursas išnuomoti savivaldybės turtą – 19 vnt. 1 279,01 kv. m. bendro ploto negyvenamuosius pastatus ir patalpas, skirtas šilumos gamybai. Įsakymu buvo nustatyta nuomos paskirtis – šilumos gamybos objektų eksploatavimas, nuomos terminas – 10 metų bei fiksuotas 1 kv. m. nuomos mokesčio dydis per mėnesį – 0,084 Eur (0,29 Lt). Taip pat buvo nustatytos papildomos konkurso sąlygos, viena kurių – šilumos gamybos objektuose turi būti pakeista naudoti kuro rūšis į biokurą, sumontuoti atitinkamo galingumo vandens šildymo katilai veikiantys automatiniu ir mechaniniu režimu be pastoviai aptarnaujančio personalo ir galintys vienu metu, nekeičiant degiklių naudoti įvairias kuro rūšis t.y. biokurą, durpes, durpių granules, durpių briketus bei visą kitą kietą kurą.
6. Ieškovė UAB „Roalsa“ 2012-10-09 pateikė Pasiūlymą, kuriame nurodė, jog sutinka su visomis paskelbto konkurso sąlygomis. Pateiktame pasiūlyme ieškovė nurodė, jog ji siūlo Kauno rajono kultūros ir švietimo įstaigų katilinėse pakeisti iki šiol naudotą kuro rūšį į biokurą, renovuoti katilines, sumontuoti reikiamų galingumų vandens šildymo katilus galinčius dirbti mechaniniu ir automatiniu režimu, kurie priežiūrai nereikalingas pastoviai aptarnaujantis personalas. Ieškovė siūlė KSVm markės vandens šildymo katilus, kurie turi galimybę vienu metu nekeičiant degiklių deginti įvairias kuro rūšis kaip malkinę medieną, medienos atliekas, skiedrą pjuvenas, įvairias granules ir briketus, durpes, grūdus, lukštus bei visą kitą kietą kurą. Ieškovė kartu su 2012-10-09 Pasiūlymu pateikė Investicijų lentelę, kurioje nurodė katilinių galingumus, bendrą investicijų į katilinių renovaciją 935183,03 Eur (3 229 000,00 Lt) sumą bei investicijų laikotarpį 2012-2015 m. Taigi, ieškovė 2012-10-09 Pasiūlymu įsipareigojo nuo nuomos termino pradžios iki 2015 m. (imtinai) į nuomojamus objektus atlikti investicijų už bendrą 935 183,03 Eur (3 229 000,00 Lt) sumą be PVM.
7. Kauno rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso nuolatinė komisija 2012-10-19 posėdyje nusprendė, kad ieškovė atitinka 19 vnt. 1 279,01 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų pastatų ir patalpų, skirtų šilumos gamybai, nuomos konkurso sąlygas, nutarė turto nuomos konkurso laimėtoju pripažinti ieškovę UAB „Roalsa“.
8. 2012-11-06 tarp atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ir ieškovės UAB „Roalsa“ buvo sudaryta Savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. S-1323 (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu atsakovė perdavė ieškovei nuomos teise atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą – 19 vnt. 1 279,01 kv. m. bendro ploto negyvenamuosius pastatus ir patalpas, šilumos gamybos objektų eksploatavimo veiklai vykdyti (Nuomos sutarties 1 p.), o ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį – 0,084 Eur (0,29 Lt) už 1 kv. m. negyvenamųjų patalpų per mėnesį, t.y. iš viso 107,42 Eur (370,91 Lt) per mėnesį (Nuomos sutarties 2 p.) bei mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumą ir komunalines paslaugas (buitinių atliekų išvežimą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą, namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), bendrosios nuosavybės administravimą) pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, ir kitus mokesčius (žemės nuomos, nekilnojamojo turto ir pan.), kylančius iš teisės aktų (Nuomos sutarties 4 p.).
9. Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-11-21 raštu Nr. 4S-5582 „Dėl sutikimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu“, atsižvelgdama į tai, kad tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta Nuomos sutartis dėl Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių kultūros ir švietimo įstaigų šilumos gamybos ir perdavimo objektų nuomos, dėl ko ieškovė tapo vienintele tiekėja galinčia suteikti šilumos tiekimo paslaugas Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms kultūros ir švietimo įstaigoms, sutiko, kad atsakovė Šilumos tiekimo paslaugų Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms kultūros ir švietimo įstaigoms, viešąjį pirkimą vykdytų neskelbiamų derybų būdu.
10. 2013-01-27 tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta Šilumos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. S-151 (toliau – taip pat Šilumos tiekimo sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pagal sutartyje nustatytas sąlygas tiekti šilumą atsakovės švietimo įstaigų patalpoms šildyti, vėdinti ir vandeniui pašildyti iki teisės aktuose nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti, o atsakovė sumokėti ieškovei pagal pateiktas sąskaitas (Šilumos tiekimo sutarties 1.1. punktas).
11. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nesilaiko tarp ieškovės ir Kauno rajono savivaldybės tarybos suderintų investicijų planų 2014-2015 m., ieškovei 2017-07-19 pateikė pretenziją Nr. SD-1540 „Dėl UAB „Roalsa“ neatliktų investicijų“. Atsakovė 2019-11-06 raštu Nr. SD-1835 „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo“, ieškovei pateikė pakartotinę pretenziją dėl neatliekamų investicijų. Atsakovė 2020-06-12 pranešimu Nr. SD-1533 „Dėl 2012-11-06 savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. S-1323 nutraukimo“, vadovaudamasi Nuomos sutarties 21.4.3. p., Nuomos sutartį vienašališkai nutraukė. Šis Nuomos sutarties nutraukimas ieškovės nebuvo ginčijamas.
12. Atsakovė 2020-09-15 pranešimu Nr. 2739 „Dėl 2013-01-27 Šilumos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. S-151 nutraukimo“ (Priedas Nr. 15), iš esmės atsižvelgdama į tai, kad ieškovė po Nuomos sutarties nutraukimo jokiu teisiniu pagrindu nebevaldo 19 vnt. 1 279,01 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų pastatų ir patalpų prie švietimo įstaigų, skirtų šilumos gamybos objektų eksploatavimo veiklai vykdyti, dėl ko ieškovė objektyviai nebeturi galimybės švietimo įstaigoms tiekti šilumos energijos patalpoms šildyti, vėdinti ir vandeniui pašildyti iki teisės aktuose nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti, taip pat į tai, jog netrukus švietimo įstaigose turės būti pradėtas šildymo sezonas, iš anksto vertino, jog ieškovė neįvykdys Šilumos sutarties ir pagal Šilumos sutarties 5.1. p. švietimo įstaigoms savalaikiai nepradės tiekti šilumos energijos ir tokiu būdu pažeis Šilumos sutartį iš esmės, todėl siekdama išvengti bet kokios galimos žalos, susijusios su švietimo įstaigų ir juose besilankančių vienos iš jautriausių socialinių grupių ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų netinkamu aprūpinimu šilumos energija, vienašališkai ne teismo tvarka nuo 2020-10-16 sprendė nutraukti Šilumos tiekimo sutartį (pagal CK 6.219 straipsnį).
13. Ginčas byloje kilo dėl ieškovės UAB „Roalsa“ ir atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 2013-01-27 sudarytos Šilumos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. S-151 vienašališko nutraukimo, CK 6.219 str. nustatytu pagrindu, pagrįstumo bei teisėtumo.
14. Atsakovė Šilumos tiekimo sutartį CK 6.219 straipsnyje įtvirtintu pagrindu nutraukė dėl to, kad ieškovė jokiu teisiniu pagrindu (nuoma, nuosavybės teise ar kt.) nebevaldo švietimo įstaigose esančių pastatų ir patalpų, skirtų šilumos gamybos objektų eksploatavimo veiklai vykdyti, todėl iš anksto vertino, jog ieškovė neįvykdys Šilumos sutarties ir pagal Šilumos sutarties 5.1. p. švietimo įstaigoms savalaikiai nepradės tiekti šilumos energijos ir tokiu būdu sutartį pažeis iš esmės (CK 6.219 straipsnis). Ieškovė su tokiu Šilumos sutarties nutraukimu nesutinka, teigdama, kad Patalpų nuomos sutarties nutraukimas neturi jokios įtakos Šilumos tiekimo sutarties galiojimui, t.y. šios sutartys yra atskiros ir jų (ne)galiojimas viena kitai įtakos neturi, bei ieškovė pagal Šilumos tiekimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus gali toliau vykdyti.
15. Pagal CK 6.219 straipsnį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. CK 6.219 straipsnis yra speciali prevencinė kreditoriaus teisių apsaugos norma, kuri leidžia sutartį nutraukti net tuo atveju, jei faktiškai esminis sutarties pažeidimas dar neįvyko, bet iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad tai atsitiks. Sutarties nutraukimas tokiomis aplinkybėmis yra kur kas racionalesnis problemos sprendimo būdas tiek kreditoriui, tiek skolininkui, nes kreditorius, užuot laukęs akivaizdžiai numatomo prievolės neįvykdymo padarinių, gali tęsti savo planus sudaręs sutartis su kitais kontrahentais arba perplanuoti savo veiklą. Skolininkui tai naudinga tuo, kad sutartis nutraukiama ir nedidėja kreditoriaus patiriami nuostoliai, kurių atlyginimą jis gali vėliau prisiteisti iš skolininko.
16. CK 6.219 straipsnį galima taikyti esant šioms sąlygoms: pirma, sutartinė prievolė turi būti galiojanti; antra, neturi būti suėjęs prievolės įvykdymo terminas; trečia, būsimas pažeidimas turi būti akivaizdus; ketvirta, gresiantis pažeidimas turi būti esminis. CK 6.219 straipsnį galima taikyti tik tuo atveju, jei apskritai dėl pažeidimo, kurio tikimasi, yra leidžiama nutraukti sutartį, t. y. jis turi būti esminis pagal CK 6.217 straipsnį; penkta, numatomo sutarties pažeidimo požymiai neturi būti išnykę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).
17. Byloje esminė aplinkybė dėl kurios kilo ginčas bei kurią nagrinėjamu atveju reikia įvertinti yra ta, ar atsakovė turėjo pakankamą pagrindą nutraukti Šilumos tiekimo sutartį, pagal CK 6.219 straipsnį, dėl to, jog ji dėl Nuomos sutarties nutraukimo prarado teisę valdyti pastatus ir patalpas, skirtas šilumos gamybos objektų eksploatavimo veiklai vykdyti, kuriose be abejo yra ir patys šilumos gamybos objektai.
18. Teismas sutinka su atsakove, jog nepaisant to, kad Nuomos sutartis ir Šilumos tiekimo sutartis yra atskiros sutartys, kurių kiekvienos galiojimo klausimas turi būti įvertintas atskirai, tačiau Šilumos tiekimo sutarties tinkamas vykdymas bei pirkimo tikslų pasiekimas priklausė nuo Nuomos sutarties (į)vykdymo bei jos galiojimo.
19. Byloje nekilo ginčo, kad prie kiekvienos Šilumos tiekimo sutartyje nurodytos švietimo įstaigos yra įrengtos atskiros katilinės (patalpos/pastatai), skirtos šilumos gamybai, kuriuose yra įrengti kietojo kuro, biokuro ar dujų katilai. Teismas sutinka su atsakove, jog tam, kad švietimo įstaigose būtų tiekiama šilumos energija, šilumos tiekėjas turi teisėtai naudotis bei valdyti katilines ir juose esančius įrenginius. Pagal Šilumos sutarties 10.1.1. punktą šilumos tiekėjas įsipareigoja veiklą vykdyti tokiu būdu, kad užtikrintų patikimą, saugų šilumos tiekimą iki tiekimo-vartotojo ribos, pagal 10.1.2 punktą, šilumos tiekėjas įsipareigojo užtikrinti iki šilumos tiekimo-vartojimo ribos tiekiamo šilumnešio LR teisė aktų reikalavimus atitinkančius parametrus bei į šilumos vartotojo šilumos pristatymo vietą pristatomo šilumnešio parametrus, kurie privalo užtikrinti higienos normose nustatytus šilumos patalpų temperatūros kokybės reikalavimus bei karštus vandens temperatūros kokybės reikalavimus. Be abejo, kad tinkamai įvykdyti šiuos įsipareigojimus katilus (šilumos gamybos objektus) būtina nuolat prižiūrėti, juos aptarnauti ir aprūpinti kuru (kietu kuru, biokuru ar dujomis, užpildant dujų rezervuarus).
20. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad būtent dėl energijos tiekimo specifikos, 2012-11-06 tarp atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ir ieškovės UAB „Roalsa“ buvo sudaryta Savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. S-1323, kurios pagrindu atsakovė paskelbto viešo konkurso būdu perdavė ieškovei nuomos teise atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą – 19 vnt. 1 279,01 kv. m. bendro ploto negyvenamuosius pastatus ir patalpas, šilumos gamybos objektų eksploatavimo veiklai vykdyti (Nuomos sutarties 1 p.). Po šios sutarties sudarymo, t.y. 2013-01-27, neskelbiamų derybų būdu sudaryta Šilumos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. S-151, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pagal sutartyje nustatytas sąlygas tiekti šilumą atsakovės švietimo įstaigų patalpoms šildyti, vėdinti ir vandeniui pašildyti iki teisės aktuose nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti, o atsakovė sumokėti ieškovei pagal pateiktas sąskaitas (Šilumos tiekimo sutarties 1.1. punktas).
21. Akcentuotina, kad kai šalys sudarė Nuomos sutartį, susidarė situacija, jog šilumos tiekimo paslauga galėjo būti perkama tik neskelbiamų derybų būdu, nes dėl techninių priežasčių paslaugas teikti galėjo tik konkretus tiekėjas, t.y. UAB „Roalsa“, kuriai išnuomoti pastatai ir patalpos, reikalingos šilumos gamybos objektų eksploatavimo veiklai vykdyti (Viešųjų pirkimo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas, redakcija galiojusi nuo 2011-01-06 bei sutarties sudarymo metu). Pirkimas neskelbiamų derybų būdu galėjo būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo (Viešųjų pirkimo įstatymo 56 straipsnio 5 dalis). Perkančiajai organizacijai pasikreipus į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nurodant teisinį pagrindą Viešųjų pirkimo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, toks sutikimas 2012-11-21 buvo gautas. Atsakovė gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, neskelbiamų derybų būdu su ieškove sudarė Šilumos tiekimo sutartį. Tokiu būdu perkančioji organizacija 10 metų sudariusi Nuomos sutartį su konkrečiu tiekėju, neskelbiamų derybų būdu su tuo pačiu tiekėju 10 metų laikotarpiui sudarė Šilumos tiekimo sutartį, taip iš esmės tiekėjui išvengiant konkurencijos, tačiau abiem šalims aiškiai suprantant, kad Pirkimo tikslai bus pasiekti tik tinkamai (į)vykdžius tiek Nuomos sutartį, tiek Šilumos tiekimo sutartį.
22. Nors nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo kvestionuoti 2013-01-27 Šilumos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. S-151 sudarymo teisėtumo, tačiau Kauno rajono savivaldybės sprendimas atskirai vykdyti patalpų, skirtų šilumos gamybai, nuomos konkursą ir šildymo paslaugų viešąjį pirkimą, kas jau savaime apsprendė, kad šildymo paslaugos iš esmės gali būti perkamos tik neskelbiamų derybų būdu iš vieno asmens, t. y. patalpų nuomos konkurso laimėtojo UAB „Roalsa“, teismui yra pakankamas pagrindą konstatuoti, kad 2012-11-06 Nuomos sutarties vykdymas bei jos galiojimas yra būtina sąlyga 2013-01-27 Šilumos sutarties tinkamam vykdymui bei galiojimui. Priešingas šios situacijos vertinimas iš esmės neužtikrintų nei teisės aktų reikalavimus atitinkančio šio savivaldybės turto panaudojimo, nei viešųjų pirkimų principų laikymosi, bei tuo pačiu nebūtų pasiektas ir galutinis vykdyto Pirkimo tikslas – šilumos tiekimo paslaugos gavimas (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio, Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio aktuali redakcija). Pažymėtina ir tai, kad, tiek perkančiajai organizacijai organizuojant, tiek tiekėjui UAB „Roalsa“ dalyvaujant viešame patalpų nuomos konkurse buvo aišku, kad konkurso laimėtojas kartu iš esmės įgis teisę tiekti šilumos tiekimo paslaugą savivaldybei priklausančioms švietimo ar kultūros įstaigoms, juolab kai tiekėjas pagal nuomos sutartį įsipareigojo į nuomojamus objektus atlikti investicijų už bendrą 935 183,03 Eur (3 229 000,00 Lt) sumą be PVM bei mokėti turto nuomos mokestį. Todėl ieškovės aiškinimas, kad šios dvi sutartys nėra susiję, ar, kad nutraukus Šilumos tiekimo sutartį bus pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, kuriuos ji įgijo sudariusi sutartį, teismo vertintinas kaip visiškai nepagrįstas. Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1163-624/2015 nustatytos bylos aplinkybės ir šalių nurodyti argumentai.
23. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad tiekėjui praradus teisę valdyti pastatus ir patalpas, skirtas šilumos gamybos objektų eksploatavimo veiklai vykdyti, t.y. iš esmės netekus techninių galimybių vykdyti Šilumos tiekimo sutartį, atsakovė pagrįstai iš anksto sprendė, kad ieškovė prasidėjus šildymo sezonui švietimo įstaigoms nepradės tiekti šilumos energijos ir tokiu būdu pažeis Šilumos tiekimo sutartį iš esmės (CK 6.217 straipsnis). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktų įrodymų visetą, su ieškovės argumentais dėl neteisėto atsakovės sutarties nutraukimo nesutinka bei juos atmeta kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos, kurioms esant galima taikyti CK 6.219 straipsnį, todėl atsakovės sprendimas nutraukti Šilumos sutartį laikytinas pagrįstu bei teisėtu bei jį panaikinti ieškovės nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).
24. Atsakovė nurodo ir kitas aplinkybes, kurios, jos vertinimu, papildomai jai leido spręsti dėl Šilumos sutarties nutraukimo CK 6.219 straipsnio pagrindu, t.y. (duomenys neskelbtini) esančios suskystintų dujų rezervuaro patikrų neatlikimą; informacijos apie licencijuojamos veiklos vykdymą neteikimą atsakovei; informacijos apie realizuotus šilumos kiekius nepateikimą atsakovei; licencijuojamos veiklos vykdymo ataskaitų ir audito išvadų nepateikimą; dokumentų, reikalingų šilumos kainoms nustatyti nepateikimą; įsiskolinimą atsakovei. Teismo vertinimu, šios aplinkybės negalėjo bei nebuvo pakankama priežastimi atsakovei spręsti, kad ieškovė neįvykdys Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties ir savalaikiai nepradės tiekti šilumos energijos (padarys esminį sutarties pažeidimą), to iš esmės neįrodinėjo ir pati atsakovė, todėl šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai šiuo klausimu reikšmės galutinio teismo sprendimo priėmimui neturi, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės ieškinį, jos patirtos išlaidos neatlyginamos.
26. Ieškovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė prašo priteisti 3872,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roalsa“ ieškinį.
Priteisti atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roalsa“ 3872,00 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.