Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo R. K. 2021 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2021 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nubaustas už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 8 d. 23 val. 21 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas 0,42 promilių girtumas. Įvertinus prietaiso paklaidą (0,017 promilių) vairuotojo naudai, nustatytas 0,403 girtumas. Nutarime konstatuota, jog tokiais veiksmais G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už ką asmeniui paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Atsiliepime į G. P. skundą Institucija nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Policijos pareigūnai vairuotojų neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, laikantis numatytos tvarkos, bei alkotesterio naudojimo taisyklėmis ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Policijos pareigūnams 2021 m. rugpjūčio 8 d. sustabdžius apeliantą jo neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0396. Pirmuoju tikrinimu 23.21 val. buvo nustatytas 0,52 prom. neblaivumas, antruoju 23.37 val.- 0,42 prom. neblaivumas. Alkotesterio tuo metu galiojantis patikros sertifikatas Nr. 1486509 patvirtina, kad alkotesteriui „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0396 patikra buvo atlikta 2021 m. balandžio 27 d. ir išduotas sertifikatas, kuris galiojo iki 2021 m. spalio 27 d., taigi patikrinimo metu sertifikatas buvo galiojantis, matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. 2021 m. spalio 29 d. šiam alkotesteriui išduotas patikros sertifikatas Nr. 1487740, kuris galioja iki 2022 m. balandžio 29 d. Patikros sertifikate nurodomos matavimo ribos ir prietaiso tikslumas- matuojant 0,01-1,00 ribose prietaiso paklaida sudaro +/- 0,017 prom. Policijos pareigūnai vertindami alkotesterio parodymus, prieš pareikšdami kaltinimus G. P., apskaičiavo ir nurodė mažiausią atliktų patikrinimų prietaiso parodymą, t. y. 0,42 prom. neblaivumą, bei G. P. naudai paskaičiavo prietaiso paklaidos ribas ir protokole nurodė, kad G. P. buvo nustatytas 0,403 prom. neblaivumas. Alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0396 parodymų tikslumas, jo rodmenų paklaida ne 0,2 prom., kaip nurodo apeliantas, o kaip nurodyta prietaiso patikros sertifikate 0,017 prom. Šioje byloje nėra nustatyta apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo teigti, kad alkotesteriu atliktų matavimu duomenys neteisingi. Byloje esantis nusižengimo padarymo metu galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas ir matavimo ribos.

Institucija patikslino, kad ne ANK 34 straipsnio 5 dalyje, kaip nurodo apeliantas, o ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad „Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.“. Institucija nesutinka su apelianto nuomone, kad yra pagrindai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti jam taikytą nuobaudą, sutrumpinant jam paskirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 4 mėnesių. Apeliantui taikant išskirtines sąlygas, nenumatytas ANK 422 straipsnyje, bus pažeisti lygybės prieš įstatymą, protingumo ir proporcingumo principai. Priimant 2021 m. spalio 27 d. nutarimą apelianto skundo priede pridėti dokumentai administracinio nusižengimo byloje buvo ir skiriant galutinę nuobaudą jie buvo vertinti apelianto naudai. Išnagrinėjus bylą baudos dydis ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Priimant nutarimą buvo atsižvelgta į apelianto nurodytas aplinkybes, jos buvo įvertintos, kaip jo padėtį gerinančios aplinkybės, ir taikyta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda (800 eurų) ir taikyta minimali specialiosios teisės atėmimo trukmė (12 mėnesių). Institucija laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju tinkamai buvo įvertinti G. P. pateikti duomenys ir juos įvertinus paskirta adekvati nuobauda. Apeliantas neišnaudojo visų įstatymo nustatytų galimybių, siekiant sutrumpinti specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, t. y. neprašė institucijos pritaikyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią galimybę - taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Institucija taip pat nurodo, kad už šį nusižengimą apeliantui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Institucija negali sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką asmuo akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Atkreipiamas dėmesys, kad jeigu apeliantas nebūtų pastebėtas patruliuojančių pareigūnų, būtų pasiekęs savo tikslą ir būtų apskritai išvengęs administracinės atsakomybės, todėl mano, kad būtent paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas bus tinkama poveikio priemonė siekiant administracinių nuobaudų tikslų. G. P., žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu Institucija konstatuoja, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis apelianto atžvilgiu netaikytinas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. P. paaiškino, kad skundas teismui buvo pateiktas su prašymu pakeisti jam paskirtą nuobaudą, sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tačiau proceso eigoje buvo priimta Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis Nr. 2AT-7-28-495/2021, kurioje nurodytos analogiškos jo atvejui aplinkybės, ir nutartyje konstatuota, kad administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Tuo vadovaudamasis prašo jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2021 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 8 d. 23 val. 21 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas 0,42 promilių girtumas. Įvertinus prietaiso paklaidą (0,017 promilių) vairuotojo naudai, nustatytas 0,403 girtumas. Nutarime konstatuota, jog tokiais veiksmais G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už ką asmeniui paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Pateikiant skundą teismui, ginčo dėl nutarimo pagrįstumo nebuvo, pareiškėjas prašė tik sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą.

Nagrinėjant bylą teisme Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 21 d. priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021 priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad „<...> sistemiškai išanalizavus ANK 422 straipsnio 5 dalies, taip pat ANK 28, 420, 423, 424, 427, 428, 602 straipsnių, ANK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (2017 m. lapkričio 23 d. įsakymo redakcija), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 8 dalies nuostatas, konstatuota, kad „daugiau negu 0,4 promilės“ neblaivumu ANK prasme yra laikomas mažiausiai 0,41 promilės neblaivumas, nes mažesnėmis promilės dalimis išreikštas neblaivumas (pvz., 0,403, 0,401 promilės ir t. t.) neatitiktų iš įstatymo reikalavimų kylančio išraiškos būdo. Toks ANK nuostatų aiškinimas atitinka ir bendrąją ANK įtvirtintą taisyklę, pagal kurią, jeigu konkrečiame ANK straipsnyje nenustatyta kitaip, ANK prasme neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas (ANK 11 straipsnio 3 dalis). Pažymėta, kad asmens neblaivumas turi būti nustatomas, taigi ir išreiškiamas, šimtosiomis promilės dalimis nurodant du skaičius po kablelio. Tais atvejais, kai neblaivumas išreiškiamas nurodant tris ar daugiau skaičių po kablelio, turi būti atsižvelgiama tik į šimtąsias promilės dalis. Būtent sveika šimtoji promilės dalis yra tas duomuo, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl administracinės atsakomybės atsiradimo. Taip pat tokiu atveju yra negalimas tūkstantųjų dalių apvalinimas į šimtąsias, suteikiant šimtosioms dalims didesnę reikšmę (t. y. negalima apvalinti 0,409 promilės neblaivumo į 0,41 promilės neblaivumą)“.

Po šios Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties priėmimo Institucija, atsižvelgdama į naujausią Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotą praktiką, pareiškėjo prašymą bei byloje esančią informaciją, sutinka, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali būti panaikintas ir byla nutraukta (b. l. 44).

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. P. konkretus neblaivumo dydis buvo nustatytas panaudojant alkoholio kieko matavimo prietaisą alkotesterį, t. y. pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Kiekvienas naudojamas alkotesteris turi būti metrologiškai patikrintas, nustatyta jo atliekamų matavimų paklaida. Matavimo prietaiso paklaida nurodoma jo metrologinės patikros sertifikate. Atlikdamas matavimą alkotesteriu atsakingas subjektas (pvz., policijos pareigūnas) turi įvertinti ir matavimo priemonės paklaidą. Kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato, nagrinėjamu atveju panaudoto alkotesterio paklaida matavimams iki 1 promilės yra ± 0,017 promilės. Taigi byloje susidarė tokia situacija, kai alkotesteriu G. P. buvo nustatytas 0,42 promilės neblaivumas ir ši prietaiso išraiška atitinka pirmiau aptartą reikalavimą neblaivumo dydį nustatyti šimtųjų promilės dalių tikslumu. Tačiau atėmus alkotesterio matavimų paklaidą galutinis, teisiškai reikšmingas, G. P. nustatytas neblaivumas jau tapo išreikštas tūkstantosiomis promilės dalimis – 0,403 promilės – ir 0,003 viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą 0,4 promilės ribą.

Kadangi asmens neblaivumas turi būti nustatomas, taigi ir išreiškiamas, šimtosiomis promilės dalimis nurodant du skaičius po kablelio, tais atvejais, kai neblaivumas išreiškiamas nurodant tris ar daugiau skaičių po kablelio, turi būti atsižvelgiama tik į šimtąsias promilės dalis, pareiškėjui nustačius 0,403 promilės neblaivumą, turėjo būti atsižvelgiama tik į sveikas šimtąsias promilės dalis, kurios šiuo atveju yra 0,40 promilės. Taigi konstatuotina, kad G. P. yra nustatytas 0,40 promilės neblaivumas, kuris nėra lygus (ir neviršija) 0,41 promilės – ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė ANK 422 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Esant tokiai situacijai, laikytina, kad G. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį patrauktas nepagrįstai, nes Institucija, konstatuodama jo neblaivumą, vertino tūkstantąsias promilės dalis, o ne sveikas šimtąsias promilės dalis, kaip tai nustatyta įstatyme. Kadangi pagal aktualią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021) neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 promilės ar didesnis neblaivumas, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2021 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintinas, o administracinio nusižengimo teisena G. P. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2021 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną G. P. atžvilgiu nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylos medžiagą ROIK (duomenys neskelbtini), nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.