Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Vidrema“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė priteisti iš skolininkės 85 199,32 EUR skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti skolininkės piniginių lėšų skolininkės atsiskaitomosiose sąskaitose, o jei sąskaitose pakankamai lėšų nebus rasta, – skolininkei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą. Nurodė, jog skolininkė neatsiskaito ilgą laiką, delsia mokėti daugiau kaip 60 dienų, į raginimus mokėti neatsako, skolos suma yra itin didelė, turi skolų kitiems kreditoriams, ateityje gali nebeturėti (perleisti) turto, tam tikras skolininkės turtas jau yra areštuotas, todėl yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.Plungės rajono apylinkės teismas 2017-03-20 nutartimi patenkino kreditorės UAB „Vidrema“ prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones kreditorės UAB „Vidrema“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti – areštavo skolininkei UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo skolininkės sąskaitose esančias pinigines lėšas, neviršydamas 85 199,32 EUR sumos, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkei leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaityti su kreditore. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš kreditorės pareiškimo ir pridėtų įrodymų turinio matyti, kad kreditorės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas skolininkės nesąžiningumu, vengimu atsiskaityti su kreditore, todėl kreditorė turi pagrindą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės turtui. Skolininkė yra juridinis asmuo, ginčo suma yra didelė ir vien tai jau sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leidžia daryti prielaidą, jog ši aplinkybė gali objektyviai padidinti galimo palankaus sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jų nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Atskirajame skunde skolininkė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-03-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, leisti nutartį vykdyti skubiai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Skolininkė yra stabilias pajamas ir pelną uždirbanti įmonė, turinti pakankamai turto patenkinti kreditorės reikalavimus. Skolininkės turtas siekia daugiau nei 19 mln. EUR ir vien tik nuosavo kapitalo suma sudaro daugiau nei 3,3 mln. EUR, todėl nėra jokios grėsmės, jog sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.Kreditorė galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindė iš esmės vienintele aplinkybe – didele ieškinio suma, tačiau pareikšto reikalavimo suma skolininkei nėra didelė, kadangi skolininkės vidutinė mėnesio apyvarta siekia 1–2 mln. EUR. Kreditorė nepateikė jokių įrodymų, kad skolininkė būtų ėmusis veiksmų, kuriais slėptų, perleistų, įkeistų turimą turtą ar kitaip jį apsunkintų. Skolininkė turi tiek piniginių lėšų, kiek skolininkei reikia vykdant įprastinę ūkinę komercinę veiklą. Todėl skolininkei gali sutrikti įprastinė veikla, jeigu skundžiamos nutarties pagrindu antstolis nuspręstų pritaikyti areštą skolininkės banko sąskaitose esančioms lėšoms. Skolininkė taip pat nepajėgtų toliau vykdyti veiklos, jeigu areštas būtų pritaikytas atsargoms, prekėms, skirtoms perparduoti, ir kitam trumpalaikiam turtui, kuris yra naudojamas įsipareigojimams klientams, tiekėjams ar kredito įstaigoms vykdyti. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino skolininkei kilsiančias neigiamas pasekmes.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2017-03-20 priėmė teismo įsakymą dėl 85 199,32 EUR skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės kreditorės naudai. Tos pačios dienos skundžiama nutartimi reikalavimų įvykdymui užtikrinti apeliantei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad apeliantė yra stabili, pelningai veikianti įmonė, kurios finansinė padėtis bei turimas turtas nedaro grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino, kokias neigiamas pasekmes gali sukelti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apeliantei. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kreditorė į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo bei prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreipėsi 2017-03-17. Pirmosios instancijos teismas 2017-03-20 priėmė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo bei pritaikė laikinąsias apsaugos priemones apeliantei. Skolininkė 2017-04-06 pateikė prieštaravimus dėl 2017-03-20 priimto teismo įsakymo. Pirmosios instancijos teismas 2017-04-11 priėmė skolininkės prieštaravimus, nustatė terminą kreditorei per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus. Plungės rajono apylinkės teismo 2017-05-03 nutartimi, per nustatytą terminą kreditorei ieškinio nepateikus, pareiškimas laikytas nepaduotu, o teismo įsakymas panaikintas bei panaikintos 2017-03-20 nutartimi skolininkės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Minėta nutartis įsiteisėjo 2017-05-11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad turto arešto aktų registre skundžiama nutartimi taikytas areštas išregistruotas 2017-05-11. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, jog įsiteisėjusia Plungės rajono apylinkės teismo 2017-05-03 nutartimi panaikintos skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, darytina išvada, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2017-03-20 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebeteko teisinės reikšmės.Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad išnyko apeliacijos objektas, todėl šis apeliacinis procesas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2017-03-20 nutarties neteko prasmės. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo jau prasidėjus apeliaciniam procesui, todėl apeliacinis procesas pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017-03-20 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).Dėl šios nutarties 10 ir 11 punktuose nurodytų aplinkybių, nutraukus apeliacinį procesą, apeliantei grąžintinas sumokėtas 21 EUR žyminis mokestis (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal skolininkės UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties.

Grąžinti UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 21 EUR žyminį mokestį, sumokėtą 2017-03-28 mokėjimo nurodymu.