Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-07-08 · Administracinė byla Nr. I-429-422/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-07-08
Bylos Nr.
I-429-422/2010
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00085-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis, Kęstutis Gudynas
Pareiškėjas
V. L.
Trečiasis asmuo
Marijampolės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-429-422/2010.Proceso Nr.3-62-3-00085-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 1.7, 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 8 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimanto Giedraičio ir Kęstučio Gudyno,

sekretoriaujant Rugilei Sirgedienei,dalyvaujant pareiškėjui V. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės apskrities viršininko administracijai, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti terminą paduoti prašymui dėl nuosavybės teisių į 0,56 ha III rūšies ariamos žemės sklypą atkūrimo. Pareiškime nurodė, kad 2010 m. sausio 14 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie nuosavybę nurodyta, kad A. L. (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 0,56 ha III rūšies ariamos žemės bei, kad 1942 m. gegužės 27 d. surašymo žiniomis ji turėjo sūnų V. L.. A. R. mirė 1971 m. rugpjūčio 23 d. Paveldėtoju yra pareiškėjas, kuris (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos seniūnijoje valdo nuosavybės teise gyvenamąjį namą su statiniais. Dėl senyvo amžiaus ir neapdairumo, klaidingai suvokė paveldėjimo juridinį faktą, t.y. motinai mirus manė, kad paveldėjo ne tik namą su pastatais, tačiau ir 0,56 ha III ariamos žemės rūšies sklypą, ant kurio jie pastatyti, todėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytu terminu nepateikė prašymo nuosavybės teisei į žemę atkurti.

Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog suprato, kad reikia pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo tuomet, kai pretenzijas pareiškė tretieji asmenys. Pareiškėjas buvo atlikęs žemės sklypo matavimus ir valdė žemę.

Suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, prašyme nurodė, jog Marijampolės apskrities viršininko administracija neprieštarauja, kad būtų tenkintas pareiškėjo prašymas ( b.l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka iki 2001m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (Įstatymo 10 str. 4 d.).

Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas V. L. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau nustatytu terminu (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į A. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Būtent šia įstatymo nuostata pareiškėjas grindžia savo prašymą, nurodydamas, jo manymu, svarbią priežastį dėl termino pateikti prašymui dėl nuosavybės teises atnaujinimo.

Įstatyme bei Atkūrimo tvarkoje nėra nurodytos priežastys, kurioms esant turėtų būti atnaujinamas terminas prašymui ir dokumentams pateikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ 13 straipsnis) ne kartą yra pažymėjęs, jog atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas prašymų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir dokumentų pateikimui buvo nustatęs ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie piliečiams, jeigu jie elgėsi apdairiai ir rūpestingai, buvo pakankami pareikšti savo valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, praleisti terminai gali būti atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nepriklausančios nuo pretendentų valios priežastys, kurios buvo objektyvi kliūtis pasinaudoti įstatymu suteikta teise iki įstatymo nustatyto termino.

Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrįstą bei teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teismų praktikoje suprantamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios faktinės aplinkybės, objektyviai trukdžiusios laiku ir tinkamai tiesiogiai ar per atstovą realizuoti savo subjektines teises asmeniui, kuris savo aktyviais valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė.

Pareiškėjas termino praleidimo priežastimi nurodo nežinojimą, kad jis privalėjo pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į paveldėtą ir faktiškai valdomą žemės sklypą. Nežinojimas, kaip aplinkybė, yra individuali, priklausanti nuo asmens gebėjimo įvertinti situaciją, pasirinkti tinkamą elgesio modelį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo motina A. R. mirė 1971 m., t.y. tuomet, kai nuosavybės teisių atkūrimo procesas dar nebuvo prasidėjęs (b.l. 12). Vieninteliu paveldėtoju tapo pareiškėjas, kuris ir priėmė palikimą – pastatus 1974 m. liepos 8 d. (b.l. 11) bei įregistravo nuosavybę VĮ Registrų centre (b.l. 7-8). Žemę, esančią šalia nuosavybės teise valdomų pastatų ir į kurią siekia atkurti nuosavybės teises, pareiškėjas faktiškai valdė, atliko jos matavimus (b.l. 21).

Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, atsižvelgus į tai, jog ginčo žemės sklypas reikalingas pastatams disponuoti, vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija V. L. nurodytą aplinkybę pripažįsta svarbia termino praleidimo priežastimi, objektyviai trukdžiusia realizuoti jo subjektinę teisę į savalaikį nuosavybės teisių atkūrimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti V. L. praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių į 0,56 ha III rūšies ariamos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Marijampolės aps. atkūrimo bei nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Janina VitunskienėKęstutis GudynasRimantas Giedraitis