- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-22
- Bylos Nr.
- AS-438-683-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- G.K.
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 50.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G.K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G.K. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G.K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Utenos apskrities skyriaus viršininko pavedimą atlikti pareiškėjo individualios įmonės tyrimą bei panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. rugsėjo 10 d. administracinės procedūros sprendimą, įformintą raštu Nr. 25/12-3-3872, taip pat įpareigoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti pareiškėjo 2007 m. rugpjūčio 9 d. skundą ir atsakyti į visus skunde užduotus klausimus, o administracinę procedūrą atlikti pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Utenos apskrities skyriaus viršininko pavedimą atlikti pareiškėjo individualios įmonės tyrimą.
Teismas konstatavo, kad pirmuoju reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Utenos apskrities skyriaus viršininko pavedimą atlikti Genadijaus Kazncevo individualios įmonės tyrimą. Tačiau, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pavedimas tikrinti negali būti atskirai skundžiamas teismui. Pavedimas atlikti patikrinimą savaime nesukelia teisinių pasekmių, ji nėra administracinis aktas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą šioje dalyje atsisakė priimti.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Utenos apskrities skyriaus viršininko pavedimą atlikti pareiškėjo individualios įmonės tyrimą, panaikinti ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti nagrinėjimui pareiškėjo skundą visa apimtimi (dėl visų reikalavimų). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, bet kurio priimto akto ar atlikto veiksmo (neveikimo). Tokia bendra taisyklė yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatyme (šio įstatymo 3 straipsnio l dalis, 5 straipsnio l dalis, 22 straipsnio l dalis). Anot pareiškėjo, jis šiuo atveju į teismą ir kreipėsi dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, atliktų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo, todėl atitinkama skundo dalis negali būti vertinama kaip nepriskirtina Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kita vertus, nutartyje atsisakydamas priimti skundo dalį (prašymą) šiuo pagrindu teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją ar teismą reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina šio teismo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 3 dalis).
2. Klausimai, koks yra skundžiamo veiksmo pobūdis (ar tai yra administracinis aktas, ar veiksmas), ar skundžiamas veiksmas sukelia teisines pasekmes, ar jis turi įtakos asmens teisėms, negali būti sprendžiami skundo priėmimo stadijoje, į šiuos klausimus turi būti atsakoma, nagrinėjant bylą iš esmės. Tai, jog skundžiamas veiksmas nesukelia teisinių pasekmių, neturi įtakos asmens teisėms ir tokiu būdu šių teisių nepažeidžia, gali būti pagrindas atmesti suinteresuoto asmens skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti skundą priimti. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (2005 m. spalio 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.AS2-323-05; procesinio sprendimo kategorija 50.3.1).
3. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Utenos apskrities skyriaus viršininko pavedimas atlikti pareiškėjo individualios įmonės tyrimą sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi šio pavedimo pagrindu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai reikalauja iš pareiškėjo vėl tų pačių jo įmonės dokumentų, kurie jau kartą buvo pateikti Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams. Be to, Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlieka pareiškėjo individualios įmonės patikrinimą, kuris nėra baigtas. Atskirajame skunde pažymima, kad jokių pažeidimų pareiškėjo individualioje įmonėje niekada nustatyta nebuvo. Pareiškėjo manymu, Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų kreipimasis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Utenos apskrities skyrių yra akivaizdus persekiojimas už kritiką. Kadangi Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai nuo 2005 metų pabaigos pažeidinėja pareiškėjo teises, teko kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris pripažino, kad pareiškėjas yra teisus. Atskirajame skunde akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis laiduoja piliečiams teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, taip pat nustato draudimą persekioti už kritiką.
4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bendradarbiavimo su mokesčio administratoriais tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija ir Finansų ministerija. Ši nuostata užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio įgyvendinimą, kadangi tik griežtai laikantis minėtos bendradarbiavimo tvarkos yra įgyvendinami teisinės valstybės ir asmenų lygybės principai. Taip pat ši nuostata užtikrina Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytų principų laikymąsi (t. y. objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo ir subsidiarumo). Įgyvendinant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. sausio 25 d. įsakymu Nr.7-V/V-28 „Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos bendradarbiavimo taisyklių patvirtinimo" buvo patvirtintos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos bendradarbiavimo taisyklės, kurių, pareiškėjo manymu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Utenos apskrities skyriaus pareigūnai nesilaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą skunde, pateikiamame administraciniam teismui, turi būti suformuluotas pareiškėjo reikalavimas.
Pažymėtina, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 straipsnis), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 straipsnis), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 – 91 straipsnis) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 straipsnis), tai yra skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus.
Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, jog jame jis išdėstė du atskirus reikalavimus:
panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Utenos apskrities skyriaus viršininko pavedimą atlikti pareiškėjo individualios įmonės tyrimą;panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. rugsėjo 10 d. administracinės procedūros sprendimą, įformintą raštu Nr. 25/12-3-3872, taip pat įpareigoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti pareiškėjo 2007 m. rugpjūčio 9 d. skundą ir atsakyti į visus skunde užduotus klausimus, o administracinę procedūrą atlikti pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą.
Ginčijama pirmosios instancijos teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartimi teismas priėmė nagrinėti antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą bei atsisakė nagrinėti pirmąjį skundo reikalavimą - panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Utenos apskrities skyriaus viršininko pavedimą atlikti pareiškėjo individualios įmonės tyrimą.
Tačiau byloje esanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. rugsėjo 10 d. rašto Nr. 25/12-3-3872 kopija (b.l. 22) patvirtina, jog būtent šiuo raštu atsakovas ir sprendė klausimą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Utenos apskrities skyriaus viršininko pavedimo atlikti pareiškėjo individualios įmonės tyrimą panaikinimo. Todėl teismui priėmus nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl atsakovo 2007 m. rugsėjo 10 d. rašto Nr. 25/12-3-3872 panaikinimo bei sprendžiant ginčą dėl šio rašto (administracinio sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo, kartu bus sprendžiamas ir klausimas dėl pavedimo atlikti pareiškėjo individualios įmonės tyrimą panaikinimo (t. y. ar atsakovas pagrįstai bei teisėtai atsisakė panaikinti tokį pavedimą).
Esant šioms aplinkybėms, pirmasis pareiškėjo skundo reikalavimas - panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Utenos apskrities skyriaus viršininko pavedimą atlikti pareiškėjo individualios įmonės tyrimą - negali būti pripažintas savarankišku bei atskirai nagrinėtinu pareiškėjo skundo reikalavimu, atitinkančiu ABTĮ 3, 15, 22 bei 97 straipsnio nuostatas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas ginčijama 2007 m. spalio 18 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti tokį pareiškėjo skundo reikalavimą.
Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo G.K. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.