- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-111-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01518-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė (pran.)
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- J. S.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei J. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo J. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti pamatus ir nugriauti atraminę sienutę, esančius sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad atsakovė, neturėdama normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento (t. y. supaprastinto nesudėtingo statinio projekto), savavališkai pastatė statinio pamatus, kurių matmenys 10,0 m x 6,0 m, ir įrengė atraminę sienutę, kurios aukštis apie 1,20 m.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2008-05-29 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria ji, atsakovė J. K., ir J. S. bei jos sutuoktinis A. S. susitarė dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; kadangi šiuo metu sklypas yra atidalintas į du sklypus, atsakovė teigia mananti, kad ant sklypų ribos atraminę sienutę pastatė teisėtai. Be to, gretimame J. S. priklausančiame sklype, esantys statinio pamatai taip pat pastatyti neturint statybos leidimo. Atsakovė pabrėžė, kad iš ieškinyje nurodytų statinių šiuo metu liko tik dvi sienutės medinių rastų sandėliavimui, todėl reikalavimas dėl nebeegzistuojančių pamatų nugriovimo turi būti atmestas.
Trečiasis asmuo J. S. atsiliepimu su ieškiniu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011-09-06 sprendimu ieškinį tenkino; įpareigojo atsakovę J. K. savo lėšomis per 2 (du) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti pamatus ir nugriauti atraminę sienutę, esančius sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę; nustatė, kad atsakovei J. K. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius (išardyti pamatus ir nugriauti atraminę sienutę, esančius sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę) pati, savavališkos statybos padarinių šalinimui bei statybvietės sutvarkymui reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės J. K.; priteisė iš atsakovės J. K. į valstybės pajamas 133 Lt žyminio mokesčio.
Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2011-09-22 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-09-06 sprendime, vietoje neteisingo J. K. priklausančio žemės sklypo adreso ir kadastrinio numerio – (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“, - nurodant teisingus kadastrinius duomenis – „(duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“.
Teismas nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-02-24 sudarytu aktu buvo nustatyta, jog J. K., neturėdama supaprastinto statinio projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, žemės sklype, pastatė II gr. nesudėtingus statinius – statinio pamatus, kurių matmenys 10,0 m x 6,0 m, ir atraminę sienutę, kurios aukštis apie 1,20 m. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pareikalavus iki 2010-06-01 išardyti pamatus bei nugriauti atraminę sienutę, atsakovė šio reikalavimo nustatytu terminu neįvykdė. Įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu statinio pamatai yra išardyti, atsakovė nepateikė; prie atsiliepimo į ieškinį pridėta nuotrauka nelaikyta tinkamai įformintu bei nurodytą aplinkybę pagrindžiančiu įrodymu. Patys atsakovės atstovai posėdyje pripažino, kad pamatai egzistuoja, tik juos vadino aikštele statybinių medžiagų sandėliavimui ir teigė, jog pamatų (betoninės aikštelės) plotas yra mažesnis, nei nurodyta ieškinyje; atsakovė ir jos atstovai neneigė, kad atsakovei priklausančioje sklypo dalyje buvo pastatyta atraminė sienutė ir kad ji stovi ligi šiol. Teismas konstatavo, kad atsakovė statinio pamatus (matmenys - 10,0 m x 6,0 m) ir atraminę sienutę (aukštis - 1,20 m) pastatė neturėdama supaprastinto statinio projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, nors tokią nustato teisės aktai (Statybos įstatymo 3 str. 2 d., 12 str. 1 d. 3 p., Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.2, 7, 8, 12.4, 12.4.2, 12.4.3 punktai (papunkčiai), nurodyto reglamento 1 priedo 1 lentelė, 2 lentelės 13 p.). Tai, kad atsakovė J. K. ir trečiasis asmuo J. S. bei jos sutuoktinis A. S. yra sudarę ir teisme pasitvirtinę taikos sutartį dėl nurodyto žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ieškovo prašomi nugriauti statiniai yra atsakovei atidalintoje žemės sklypo dalyje, neeliminuoja atsakovės pareigos, vykdant pamatų ir atraminės sienutės statybą, parengti supaprastintą statinio projektą ir gauti įgalioto valstybės tarnautojo raštišką pritarimą jam. Kadangi atsakovė tokio projekto nėra parengusi ir nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad tokį projektą ketina rengti bei derinti jį su kompetentingais tarnautojais, o taip pat nėra objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kad ieškinyje nurodyti nesudėtingi statiniai šiuo metu yra nugriauti (neegzistuoja), ieškovo reikalavimai tenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2011-09-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantės nuomone, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog nepaisyta trečiojo asmens prašymo sukonkretinti prašomų nugriauti pastatų vietą ir juos identifikuoti. Priimtu sprendimu teismas faktiškai įpareigojo apeliantę griauti statinius, esančius ne jos sklype ir jai nepriklausančius. Pagal ieškovo pareikštą ieškinį reikalavimas apeliantės atžvilgiu negali būti vykdomas, nes jos žemės sklype esantiems objektams pretenzijų nėra pareikšta, jos žemės sklypo kadastrinis ir unikalus numeriai yra visai kitokie. Nurodo, jog paruoštos aikštelės medžio statybinėms medžiagoms laikyti negalima įvardyti pamatais. Apeliantė savo sklypo dalyje neketina vykdyti jokios statybos. Atraminė betoninė sienutė pastatyta savo žemės sklypo teritorijoje, leistino aukščio ribose, nepažeidžiant kaimyninio sklypo savininko interesų, bei Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2010 „Nesudėtingi statiniai“ reikalavimų. Sprendime teismas nepagrįstai remiasi Statybos įstatymo 2 str. 71 d., 28 str. 3 d., CK 4.103 str. 3 d. 2 p., kadangi abu objektai, kuriuos teismas įpareigojo nugriauti nereikalauja statybos leidimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo palaiko ieškinio reikalavimus. Patvirtina, kad atsakovė statybas bendrame sklype pradėjo nepranešusi ir negavusi sutikimo. Atsakovės neteisėtai įrengta atraminė sienutė užtveria vienintelį galimą įvažiavimą į trečiajam asmeniui priklausantį sklypą Nr. 63.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 4 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, teismas, visapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliantė skunde iš esmės neneigia nustatytų faktinių aplinkybių, kad jos sklype pastatyti du statiniai: atraminė sienutė ir statinio pamatai, tik statinio pamatus įvardija kaip statybinių medžiagų sandėliavimo aikštelę. Nepagrįstai neigiamas savavališkos statybos faktas. Pažymi, kad Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2011-09-22 nutartimi ištaisyti atsakovei priklausančio sklypo duomenys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių pašalinimą; teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Atsakovei priklausančių objektų statybos neteisėtumas konstatuotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-02-24 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-100-100224-00043 (b.l. 5-7); jo pagrindu 2010-02-24 raštu Nr. 2B-1820 inspekcija pareikalavo iš atsakovės J. K. pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę (b.l. 8). Atsakovė savavališkos statybos akto neginčijo administraciniame teisme, tačiau reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdė.
Apeliantė ginčija teismo sprendimą, įpareigojantį ją nugriauti savavališkai pastatytus objektus ir sutvarkyti statybvietę, tuo pagrindu, kad sprendime nurodytas žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) jai nepriklauso ir teismas be pagrindo įpareigojo ją griauti statinius, esančius ne jos sklype. Šis argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas. Jau po savavališkos statybos akto surašymo, civilinės bylos nagrinėjimo metu apeliantė J. K. (atsakovė) ir trečiasis asmuo J. S. atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kiekviena savo dalį, kiekvienai iš jų buvo suteiktas atskiras kadastrinis numeris. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas iš tikrųjų neteisingai nurodė atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinį numerį (b.l. 101-102), tačiau 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi šis rašymo apsirikimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo pašalintas ir buvo nurodytas tikslus atsakovei priklausančio žemės sklypo adresas bei kadastrinis numeris – Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 117-118).
Kitas apeliantės argumentas – savavališkos statybos objektai nepakankamai identifikuoti: teismas savo sprendime nurodė, kad atsakovė pastatė pamatus, tačiau taip nėra – atsakovė buvo paruošusi aikštelę statybinėms medžiagoms sandėliuoti, ir ši aikštelė priskirtina statomam namui kaip sudėtinė statinio dalis; atsakovė savo sklype nesiruošė vykdyti jokios savavališkos statybos.
Šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas. Apeliantė neužginčijo jai surašyto savavališkos statybos akto; akte savavališkos statybos objektai identifikuojami kaip II grupės nesudėtingi statiniai: pamatai ir atraminė siena; lyginant fotonuotraukas – priedą prie savavališkos statybos protokolo (b.l. 7) ir prie apeliacinio skundo (b.l. 122), darytina išvada, kad tai yra tas pats statybos objektas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo rezoliucinėje dalyje nurodyti savavališkos statybos objektai yra pakankamai identifikuoti, o apeliantės argumentai yra nepagrįsti.
Apeliantė taip pat argumentuoja, kad atraminę betoninę sienutę yra pasistačiusi savo žemės sklypo dalyje, nepažeidžiant kaimyninio žemės sklypo savininko interesų; atraminė sienelė turi funkcinę paskirtį – saugo nuo žemės nubyrėjimo į kaimyninį žemės sklypą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, pažymėjo, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas kaip jo subjektinės teisės, garantuojamos to teisės akto, pažeidimas. Būtina skirti negatorinį ieškinį, reiškiamą CK 4.99 straipsnio pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieškinį dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, reiškiamą CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises: pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, o antruoju, minėta, - vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pareiškė institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija CK 4.103 str. numatytais pagrindais; viešosios teisės aktų pažeidimas konstatuotas savavališkos statybos aktu; esant tokioms aplinkybėms nagrinėjamoje byloje nėra teisinės reikšmės, ar kaimyninio sklypo savininkės daiktinės teisės yra pažeidžiamos.
Apeliantė taip pat nurodo, kad teismo nurodytas pagrindas ieškiniui tenkinti yra statyba be statybos leidimo, o atsakovės statiniams tokio leidimo nereikia, t. y. teismas patenkino ieškinį be teisinio pagrindo. Su tokia apeliantės pozicija negalima sutikti. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad savavališkos statybos objektai – pamatai ir atraminė sienelė pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalavimus priskiriami prie II grupės nesudėtingų statinių; jų statybai reikalingas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; vietoj statybos leidimo reikalingas raštiškas tokio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Apeliantė neįrodė, kad turėjo supaprastintą projektą bei įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo raštišką pritarimą pamatų ir atraminės sienelės statyboms, taigi teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo viešosios teisės normų, reglamentuojančių nesudėtingų statinių statybą, pažeidimus bei tenkino ieškinį.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.